Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms G. K., I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui D. Š., trečiajam asmeniui Bigbank AS filialui, institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė R. Š. ir atsakovas D. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka nėra nutraukta. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus L. Š.. Santuokos metu šalys yra įgijusios bendro turto, turi kreditorinių įsipareigojimų.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismų praktikoje konstatuojama, jog CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.).

9. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgiama į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

10. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu santykiai pašlijo jau nuo 2024 m. vasaros, kuomet atsakovas palikdamas šeimą savaitėmis išeidavo iš namų ir negrįždavo. Grįžęs būdavo pasikeitęs, ieškovės ir jos dukros atžvilgiu nuolat naudodavo psichologinį smurtą, būdavo įtarus ir agresyvus. Šalys dėl atsakovo naudojamo smurto nuo 2025 m. kovo 8 d. kartu nebegyvena. Atsakovas nedirba, šeima nesirūpina, išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nesigydo. Teismas sprendžia, kad būtent atsakovo elgesys laikytinas santuokos iširimo priežastimi, dėl ko šeimos ryšių išsaugojimas tapo neįmanomas (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Toks atsakovo elgesys niekaip nėra suderinamas su jo, kaip sutuoktinio pareigomis, šeimos interesais ir iš esmės jiems prieštarauja bei yra nepriimtinas. Byloje nėra duomenų, kad bendras tolimesnis sutuoktinių gyvenimas būtų įmanomas. Visuma nurodytų aplinkybių rodo, kad tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, šalys iš esmės turi atskirus gyvenimus (CK 3.53 straipsnis, 3.54 straipsnio 4 dalis). Duomenų, pagrindžiančių ieškovės kaltus veiksmus dėl santuokos iširimo, galimybių ją išsaugoti nebuvimo, byloje nėra (CPK 12, 185 straipsniai). Įvertinus teismo nustatytas aplinkybes, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

11. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „Š.“, atsakovui paliktina jo turima pavardė – „Š.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

13. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

14. Teismas, iš byloje pateiktų duomenų ir šalių bei vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio L. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove iš esmės nekyla. Byloje esančiais duomenimis nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškove, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos, kad ieškovė netinkamai rūpinasi sūnumi, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su motina R. Š. neprieštarauja vaiko interesams. Esant nustatytoms aplinkybėms, byloje nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos valdžią, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko L. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinamas.

15. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, taip pat nustatoma jo bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė jokių kliūčių kodėl atsakovas negalėtų bendrauti su vaiku, tačiau įvertinus jo elgesį, į tai, kad atsakovas šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos, ieškovė pripažino, kad ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka yra koreguotina nurodant, kad atsakovas su vaiku gali bendrauti savaitgaliais, tačiau be nakvynių. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti atsakovo teises į bendravimą su vaiku, taip pat atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pastaruoju metu Lietuvoje pastovios gyvenamosios vietos, teismas nustato bendravimo tvarką, kaip ji nurodyta ieškinyje, patikslinant, kad atsakovas savaitgaliais bendrauja su vaiku be nakvynių.

16. Teismas, be kita ko, pabrėžia, jog, pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, gali būti keičiama.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

17. Ieškovė R. Š. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą periodinėmis piniginėmis išmokomis po 350,00 Eur per mėnesį, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

18. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaikais susiję klausimai sprendžiami vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaikų poreikiai, abiejų tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

19. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad vaikų tėvas, turėdamas pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

20. Teismas sutinka su ieškinyje, ieškovės paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis yra apie 800,00 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat gauna išmoką vaikams, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, turi kreditorinių įsipareigojimų. Ji savo vardu registruoto asmeninio nekilnojamojo turto neturi, turi dvi transporto priemones.

21. Atsakovas yra pakankamai jaunas, darbingo amžiaus, duomenų apie gaunamas pajamas atsakovas teismui nepateikė, nurodė, kad šiuo metu nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje. Byloje duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų, nėra, pats atsakovas tokių duomenų taip pat nepateikė. Atsakovas savo vardu turi nekilnojamojo turto, taip pat turi savo vardu registruotą vieną transporto priemonę. Skyriaus pateiktais duomenimis, atsakovas kitų nepilnamečių išlaikytinių neturi, duomenų apie tai, kad atsakovui nustatytas nedarbingumas byloje nėra.

22. Nustatant šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš tėvų, atsižvelgiama į tai, jog ieškovei iš esmės tenka visa atsakomybė už nepilnametį vaiką, jo priežiūrą ir rūpinimąsi, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu vaikui reikia. Atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, neteikia jam paramos ar pagalbos. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie vaiko amžių ir jo poreikius, šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo yra pagrįsta nustatyti 350,00 Eur sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (CK 3.208 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Šalims išaiškinama, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl turto bei kreditorinių įsiskolinimų padalijimo

23. Nutraukiant šalių santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

24. Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat santuokos metu šalys įgijo dvi transporto priemones, t. y. automobilį Volvo V50, valst Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500,00 Eur vertės, ir automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,00 Eur vertės, kurios yra registruotos ieškovės vardu. Ieškovė prašo nurodytas transporto priemones priteisti jai, o garažo boksą atsakovo nuosavybėn. Prieštaravimų dėl šio turto padalijimo byloje nėra, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise paliekamos transporto priemones, t. y. automobilis Volvo V50, valst Nr. (duomenys neskelbtini), 1 500,00 Eur vertės, ir automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,00 Eur, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise paliekamas garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 5 000,00 Eur vertės. Kito turto, kuris turėtų būti dalijamas po santuokos nutraukimo, nėra.

25. Byloje nustatyta, kad ieškovė su Bigbank AS filialu 2022 m. gegužės 13 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 800,00 Eur vartojimo kredito pasiėmimo. Ieškovė prašo šią prievolę pripažinti jos asmenine prievole, kurią kreditoriui ji vykdys asmeniškai. Ieškovė paaiškino, jog kreditą ji paėmė transporto priemonės įsigijimui, t. y. asmeniškai prisiėmė tokius įsipareigojimus, pinigus skolinosi savo pačios poreikiams tenkinti. Byloje nėra jokių duomenų, kad iš kreditoriaus gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, todėl teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, jog minėta prievolė yra laikytina ieškovės asmenine prievole, kurią ieškovė vykdo pati asmeniškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

27. Ieškovei R. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, ji nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista 100 procentų. Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, byloje nėra.

28. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2026 m. sausio 7 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas byloje sudaro – 556,25 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovo.

29. Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje taip pat sudaro 243,00 Eur nesumokėtas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį yra atleista, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 16,01 Eur. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 243,00 Eur žyminis mokestis ir 16,01 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 282 straipsniais, 376 straipsnio 3 dalimi, 385 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo, ieškovei palikti santuokinę pavardę – „Š.“, o atsakovui D. Š. – „Š.“.

Nustatyti L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo D. Š. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. Š. tvarką sekančiai:

1) kas antrą mėnesio savaitgalį (porinį) paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį ir sekmadienį 10 val. ryte, grąžinant sūnų tą pačią dieną iki 20 val. atgal į namus;

2) vasaros atostogoms nuo birželio 1 d. iki liepos 16 d.;

3) per šventes - Šv. Kalėdas, Naujuosius metus, Šv. Velykas, sūnaus gimimo dieną - neporiniais metais - pirmąją šventės dieną su ieškove, antrąją šventės dieną su atsakovu, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10 val., grąžinant atgal sekančią dieną iki 10 val., poriniais metais - su atsakovu, paimant sūnų pirmąją šventės dieną 10 val., grąžinat antrąją šventės dieną iki 10 val. atgal ieškovei į namus;

4) per tėvų gimtadienius, tėvo ir motinos dienas, sūnus praleidžia atitinkamai su švenčiančiu tėvu ar motina. Šiame punkte numatyta tvarka taikoma pirmiau nei 1 p. nustatyta tvarka;

5) visais atvejais atsakovas privalo ieškovei, vaiko motinai, nurodyti sūnaus buvimo vietą, užtikrinti tinkamas, saugias, higieniškas buvimo sąlygas, pateikti duomenis apie jo nakvynės vietą ir sąlygas. Šių sąlygų nesilaikymas yra pagrindas neleisti atsakovui bendrauti su vaiku arba reikalauti jį sugrąžinti atgal į namus;

6) sūnaus ligos atveju, jis gydosi savo gyvenamosios vietos gydymo įstaigose. Jo susirgimas ar liga yra pagrindas nesilaikyti aukščiau numatytos bendravimo tvarkos, o vaikui susirgus pas atsakovą, atsakovas privalo nedelsiant apie tai informuoti ieškovę, jo motiną ir grąžinti vaiką atgal į namus gydytis.

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio teisme priėmimo dienos (2025 m. rugsėjo 9 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti R. Š..

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemones: Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti Garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieškovės R. Š. prievolę kreditoriui Bigbank AS filialui pagal 2022 m. gegužės 13 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti asmenine R. Š. prievole, kurią ji vykdo asmeniškai.

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 243,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 00 ct) nesumokėto žyminio mokesčio ir 16,01 Eur (šešiolikos eurų 01 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 556,25 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 25 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų – valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.