Kauno apylinkės teismo nutartis, II-993-1109/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-07
Bylos Nr.: II-993-1109/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00831-2023-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Jolanta Ramonienė
Pažeidėjas: G. J.
Advokatai: Erikas Pavlovičius

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-993-1109/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00831-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 16.9.4.2; 21.10.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. J., jo atstovui advokato padėjėjui Erikui Pavlovičiui,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui T. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. skundą dėl Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-17596-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J. 2023 m. liepos 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2023 m. gegužės 29 d. 07:58 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklą, kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, esant intensyviam eismui ir užimtai eismo juostai, matant kitiems eismo dalyviams demonstravo savo išskirtinumą, nepaisydamas kelių eismo taisyklių, iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo saugumui, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, rodydamas nepagarbą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias kitas transporto priemones per pėsčiųjų perėją, jog aplenktų susidariusią automobilių spūstį, tokiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisykles bei sukėlė pavojų sau, kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 4, 5, 9, 140.4 punktus, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23209438367 medžiagos 8–9 lapai).

Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-17596-2023 už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą G. J. skirta 450 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 12 mėnesių (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23209438367 medžiagos 1–3 lapai).

Šalies argumentai

G. J. su priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo jį panaikinti. Skunde nurodo, kad nesutinka su jo veiksmų vertinimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kaip chuliganiško vairavimo, kadangi išanalizavus incidente dalyvavusių pareigūnų pirminį – 2023 m. gegužės 29 d. tarnybinį pranešimą ir administracinio nusižengimo protokolą, matyti, kad nei vienas iš minėtų pareigūnų Pareiškėjo veiksmų nevertino kaip chuliganiško vairavimo. Be to, išanalizavus vėliau incidente nedalyvavusių pareigūnų surašyto administracinio nusižengimo protokolą (2023 m. liepos 21 d.) ir skundžiamą nutarimą (2023 m. rugsėjo 4 d.), akivaizdu, kad juose nurodyta pažeidimo esmė iš esmės prieštarauja pirminiams surinktiems duomenims ir byloje pateiktai vaizdo medžiagai. Pabrėžia ir tai, kad išanalizavus pareigūnų vaizdo medžiagoje fiksuotą ginčo įvykio situaciją, matyti, kad Pareiškėjas buvo nufilmuotas, manevruojant perėjoje, adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau visuose pareigūnų dokumentuose nurodytas kitas perėjos adresas. Taip pat vaizdo medžiagoje akivaizdžiai matyti šios pareigūnų neįvertintos įvykio aplinkybės: policijos pareigūnai nusižengimą protokole užfiksavo kaip padarytą 7 val. 58 min. (duomenys neskelbtini). Šioje gatvėje, kiekvieną rytą yra kamštis. Pareiškėjas, siekdamas išvengti didesnių kamščių šiltuoju metų laiku į darbą pasirinko vykti motoroleriu. Pareiškėjas, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, apvažinėjo stovinčių automobilių spūstį (stovinčias arba lėtai judančias transporto priemones), prisispaudęs prie brūkšninės linijos, kol nėra transporto priemonių iš priekio, vis grįždamas į vidurį savo juostos. Pareiškėjas pareigūnų automobilį lenkė stovintį vietoje (greitis vaizdo įraše 0,00 km/h), prieš tai lenkdamas krovininį automobilį su priekaba, per kurį pareigūnų automobilio nesimatė. Pareiškėjo nuomone, pareigūnas Pareiškėjo lenkimus vertino pagal kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, o liudijanti pareigūnė R. H., neturėjo jokios galimybės matyti Pareiškėjo motorolerio (kaip žinoma, tik tinkamas veidrodėlių sureguliavimas panaikina akląsias zonas). Kai Pareiškėjas išgirdo policijos automobilio sirenas, nedelsiant sustojo. Pareigūnas konstatavo faktą, kad Pareiškėjas lenkė perėjoje. Pareiškėjas šio fakto neginčijo, manydamas, kad per tokią didelę spūstį perėjos tikrai galėjo ir nepastebėti.

Pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 140 punktas nustato, jog lenkti yra draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“; geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų; kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias; pėsčiųjų perėjose bei vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo atveju, jeigu padarytas lenkimas - išvažiuojant į priešingą eismo juostą perėjoje - ne visi tokio pobūdžio pažeidimai yra lygiareikšmiai - tai yra vienodi savo pobūdžiu. Spūstyje iš esmės stovėjo daug krovininių transporto priemonių, taip pat ir toje vietoje, kurioje, pasak pareigūnų, pažeidimo dispozicijoje įvardinta „perėja“, apvažiavimo metu stovėjo krovininis transportas, uždengęs iš esmės visą gatvę ir galimą perėją, kurios nei ženklo, nei brūkšninės linijos Pareiškėjas neturėjo galimybės pamatyti - apvažiuojant automobilius iš kairės pusės link Pareiškėjo neartėjo nei vienas pėsčiasis, o iš dešinės pusės kaip jau minėta dėl vienas prie kito prisišliejusių krovininių automobilių joks pėsčiasis net ir norėdamas nebūtų galėjęs žengti per gatvę. Be to, kelio atkarpa toje vietoje, kur fiksuotas Pareiškėjo padarytas nusižengimas, t. y. (duomenys neskelbtini)yra visiškai tiesi, todėl Pareiškėjas aiškiai matė, kad priešpriešinėje eismo juostoje jokių pėsčiųjų išeinančių į kelią, ar bandančių kirsti kelią, nėra. Pareiškėjas stovinčius automobilius apvažinėjo lėtai, t. y. gerokai lėčiau už leistiną toje vietoje greitį.

Atkreipia dėmesį, kad nutarime pareigūnai nesugebėjo nurodyti, kokiais konkrečiais chuliganiškais veiksmais ir kokiomis konkrečiomis chuliganiškomis paskatomis pasižymėjo Pareiškėjo elgesys incidento metu. Nėra duomenų, kad Pareiškėjas nepagarbiai elgėsi su eismo dalyviais ar jį sustabdžiusiais pareigūnais, didino leistiną greitį, bet kokiais kitais veiksmais trukdė kitiems eismo dalyviams. Iš kitos pusės, ir pats Pareiškėjas pripažįsta, kad Nutarime fiksuotu laiku vairavo motorolerį, manevravo pėsčiųjų perėjoje, tačiau tai nepatvirtina jo kaltės dėl chuliganiško vairavimo, priešingai, toks Pareiškėjo manevravimas nepasirodė turintis chuliganiškų paskatų požymių, todėl Pareiškėją sustabdę ir administracinio nusižengimo protokolą surašę pareigūnai apie tai visiškai neužsiminė dokumente. Taip pat administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, suponuojančių neabejotiną išvadą, kad Pareiškėjas savo veiksmais kėlė grėsmę eismo saugumui, pavojingai manevravo pašalinių asmenų akivaizdoje, sukėlė pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams (pėsčiųjų toje vietoje nė nebuvo). Taipogi Pareiškėjas savo veiksmais neprivertė kitų eismo dalyvių keisti važiavimo kryptį ir kitokiu būdu nesukėlė pavojaus jų saugumui.

Pabrėžia, kad šiuo atveju policijos pareigūnai perdėtai sureagavo bei fiksavo kaip pažeidimą, vien keletą minučių trukusį ir pavojaus eismo saugumui nesukėlusį Pareiškėjo motorolerio manevravimą dešinėje eismo juostoje (jos neperžengiant), perėjoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas jam pateiktą pirminį administracinio nusižengimo protokolą pasirašė, sutikdamas, kad jam bus pritaikyta mažesnė nuobauda, bei neturėdamas tokioje situacijoje patirties. Be to, rašant administracinio nusižengimo protokolą, Pareiškėjui nebuvo pateikta incidento vaizdo medžiaga ir niekas neperspėjo bei išorės įspėjamaisiais ženklais neinformavo, kad Pareiškėjas yra filmuojamas, todėl akivaizdu, kad Pareiškėjas, pasirašydamas protokolą, neturėjo galimybių visapusiškai suprasti visos situacijos ir jos pasekmių. Šiuo atveju akivaizdu, kad ginčo vairavimo manevras, savaime nesukeliant Kitiems eismo dalyviams potencialios grėsmės arba pavojaus pačiam Pareiškėjui, kitų žmonių sveikatai, ar turtui, negali būti be pagrindo įvardijamas kaip chuliganiškos paskatos.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas prašo įvertinti tai, kad jo vairavimo situacijoje inkriminuota chuliganiško vairavimo veika nėra tiek rimta, pavojinga ar grėsminga, jog gali būti vertinama kaip aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad įvykio metu nebuvo pėsčiųjų, Pareiškėjas apvažiavo nejudančias transporto priemones ypač mažu greičiu (policijos vaizdo įraše fiksuotas greitis 0.00 km/h), priešpriešinėje eismo juostoje nebuvo nei stovinčių, nei judančių transporto priemonių, nėra išvažiavimų iš kiemų, todėl nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėjas savo manevravimu siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ir tai darė be dingsties arba turėdamas mažareikšmę dingstį. Pareiškėjas pripažįsta, kad savo manevru jis elgėsi kiek neatidžiai, tačiau tai jokiu būdu nėra tyčia ar chuliganiškos paskatos. Pareiškėjo nuomone, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina jo veikoje esant subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties pusės elementų - kaitės ir motyvo (tyčios vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elemento - veikos (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliančio vairavimo).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemone ir dėl to, kad sprendžiant klausimą dėl kitos dalies – ANK 420 straipsnio 1 dalies – inkriminavimo Pareiškėjui (pirminiu atveju), nebuvo atsižvelgta į žemiau nurodomas ir teigiamai Pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes bei sudėtingą jo šeimos situaciją. Teismui nusprendus svarstyti ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymą Pareiškėjo atžvilgiu ir šioje dalyje numatytos sankcijos apimtį, prašo atsižvelgti į pareiškėją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Visų pirma, pareiškėjo transporto priemonių vairavimo stažas yra 33 metai ir per šį laikotarpį Pareiškėjas buvo nubaustas vos vieną kartą. Tokia Pareiškėjo vairavimo patirtis iš esmės pripažintina nepriekaištinga ilgamete vairavimo patirtimi, bylojančia apie Pareiškėjo atsakingą ir pilietišką požiūrį į kelių eismo dalyvius bei pagarbą galiojančioms elgesio taisyklėms. Pareiškėjas yra neteistas baudžiamąja tvarka ir neturi galiojančių administracinio nusižengimo nuobaudų. Pareiškėjas yra dirbantis, dirba UAB „Rywal LT“ pardavimų vadybininku, darbovietėje yra apibūdinamas itin teigiamai: atsakingas, pareigingas, iniciatyvus, nepriekaištingai atliekantis jam pavestas darbo funkcijas. Be to, kaip nurodyta darbdavio charakteristikoje, Pareiškėjui yra būtina teisė vairuoti transporto priemonę, nes pagrindinės jo darbo funkcijos yra prekių paieška, asmeninis prekių pristatymas užsakovams (klientams), verslo partnerių lankymas ir paieška, tiesiogiai nuvykstant užmegzti verslo santykių. Taipogi, Pareiškėjas privalo darbdavio nurodymu vykti į bendrovės techninę, mokymų ir prekių sandėliavimo bazę, kuri yra (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikoje. Taigi Pareiškėjui yra būtina turėti savo transportą ir jį vairuoti vien tam, kad galėtų atlikti pagrindines savo darbo funkcijas. Priešingu atveju, Pareiškėjas neteks ne tik darbo, bet ir pagrindinio savo bei savo šeimos pajamų šaltinio.

Pažymi ir tai, kad Pareiškėjas turi šeimą, kurioje augina du nepilnamečius vaikus, abu vaikai šiuo metu lanko mokyklą, būrelius, todėl tam, kad vaikai pasiektų šias ugdymo įstaigas, Pareiškėjas privalo juos nugabenti savo nuosavu transportu, nes (duomenys neskelbtini) kaime (kur gyvena Pareiškėjo šeima) nėra tiesioginio ir /ar dažnai važiuojančio viešojo transporto. Taip pat, Pareiškėjas iki šiol yra vienintelis asmuo, kuris rūpinasi savo senyvo amžiaus tėvais ir močiute, kurie yra ypač sunkios sveikatos, pareiškėjo tėvas serga demencija, dėl ko jis privalo būti lankomas ir prižiūrimas, nes negali savarankiškai nuvykti nusipirkti maisto ar gauti kitų paslaugų, todėl tuo iki šiol rūpinasi Pareiškėjas. Pareiškėjo motina šiuo metu laukia gydymo - jai būtina keisti abiejų klubų sąnarius, taigi jos judėjimas šiuo metu yra ypač sudėtingas, o po operacijos jai reikės nuolatinės priežiūros. Pareiškėjo močiutei yra nustatyti specialieji globos poreikiai, todėl ji negali likti viena. Kadangi su ja gyvena Pareiškėjo tėvai, jie priklausomai nuo savo sunkios sveikatos ir senyvo amžiaus, rūpinasi močiute, tačiau iki šiol jiems būtina Pareiškėjo pagalba, lankymas, vežimas į gydymo įstaigas, maisto produktų/higienos priemonių/būtinųjų daiktų nupirkimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos iki jo tėvų ir močiutės gyvenamosios vietos yra apie 140 km atstumas, akivaizdu, kad Pareiškėjui yra būtina vairuoti transporto priemonę, nes tik tokiu būdu jis galės ir toliau užtikrinti jų periodinį lankymą bei būtinųjų poreikių aprūpinimą.

Nurodo, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad Pareiškėjas dėl savo darbo ir dėl šeimos, privalo turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, nes tik tokiu būdu gali užtikrinti būtinuosius savo šeimos poreikius ir išsaugoti ilgametį darbą darbovietėje. Pareiškėjas prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones dėl aukščiau įvardintų motyvų, kurie pagrįsti rašytiniais, objektyviais duomenimis. Šiuo atveju, teismui nusprendus pritaikyti Pareiškėjo veiksmams administracinio nusižengimo sudėtį, Pareiškėjo atstovas prašo įvertinti tai, kad: 1) Pareiškėjas pažeidimo metu pripažino savo kaltę; 2) Pareiškėjas iki šiol gailisi padaręs nusižengimą - netinkamą apvažiavimo manevrą pėsčiųjų perėjoje, jos nepastebėjus - ir sutinka, kad minėtoje situacijoje turėjo būti atidesnis; 3) Pareiškėją charakterizuojantys duomenys rodo teigiamą ir pilietišką jo asmenybę; 4) Administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų apie Pareiškėjo manevravimo pavojingumą, chuliganiškas paskatas, niekinantį požiūrį; 5) Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, kad Pareiškėjo manevravimas sukėlė realius pavojingus padarinius (eismo įvykį ar pan.); 6) Pareiškėjas pateikė duomenis apie tai, kad jo darbo pobūdis yra važinėjimas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienio šalyse, todėl jam būtinas transporto priemonės vairavimas elementarių darbo funkcijų atlikimui; 7) Pareiškėjas turi šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, lankantys ugdymo įstaigas ir būrelius. Kadangi Pareiškėjas gyvena užmiestyje, jis privalo vaikus nuvežti į jų ugdymo įstaigas; 8) Pareiškėjas yra vienintelis asmuo, iki šiol besirūpinantis savo senyvo amžiaus ligotais tėvais ir močiute. Pareiškėjui netekus galimybės vykti pas tėvus, jie patirs didelių sunkumų ir nesugebės savarankiškai įsirūpinti savo būtinaisiais poreikiais, nuvykti į gydymo įstaigas ir kt.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad Institucijos nuomone padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Institucijos nuomone tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime nurodyta nusižengimo padarymo vieta - (duomenys neskelbtini) yra nurodyta teisingai, kadangi nusižengimas įvykdytas gatvėje, pati pėsčiųjų perėja neturi savarankiško konkretaus adreso, todėl nusižengimo padarymo adresas siejamas su aplink esančiais orientyrais, šiuo atveju su namu esančiu šalia gatvės, ties nusižengimo padarymo vieta.

Nurodo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo vairavimas vertintinas chuliganišku, kadangi Pareiškėjas vairuodamas automobilį sąmoningai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, buvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams. Pagrindiniai, administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai yra vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip Pareiškėjo vairuojama transporto priemonė kelyje turinčiame po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, esant intensyviam eismui ir transporto priemonių spūsčiai, kai Pareiškėjo krypties eismo juosta buvo užimta, lenkia kitas transporto priemones per pėsčiųjų perėją. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad eismas buvo intensyvus, Pareiškėjo krypties eismo juosta buvo užimta, taip pat aiškiai matomi kelio ženklai, kurie žymi pėsčiųjų perėją. Vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės įrodo, kad Pareiškėjas, siekdamas apvažiuoti transporto spūstyje susidariusią automobilių koloną, įvažiavo į priešpriešinį eismą, lenkė kitas transporto priemones per pėsčiųjų perėją, kuri yra tiek prieš pėsčiųjų perėją, tiek už pėsčiųjų perėjos paženklinta kelio ženklinimu Nr. 1.1. „Siaura ištisinė“, taip apvažiuodamas jo eismo juostoje, spūstyje, esančią transporto priemonių koloną. Vaizdo įrašas patvirtina Pareiškėjo tyčią veikti priešingai visuomenės interesams ir rodyti savo išskirtinumą, viršenybę, nepagarbą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pareiškėjas, matydamas, kad prieš jį yra susidariusi transporto priemonių kolona, esant intensyviam eismui, sąmoningai ir tyčia ją apvažiavo įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, lenkdamas transporto priemones per pėsčiųjų perėją. Šiuos veiksmus Pareiškėjas atliko rytinio piko metu, kada eismas būna intensyvus. Savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė ne tik eilę Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų, tačiau ir realiai sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui.

Šalies argumentai

Institucija atkreipia dėmesį, kad pats Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad apvažinėjo stovinčias arba lėtai judančias transporto priemones ir, kad tuo metu buvo susidariusi transporto priemonių spūstis. Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturėjo galimybės pamatyti nei ženklo, nei kelio ženklinimo, informuojančių apie kelyje esančią pėsčiųjų perėją. Šiuos Pareiškėjo argumentus paneigia byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose matoma, kad kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“ yra paženklintas abejose kelio pusėse ir prieš išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą Pareiškėjas ne tik, kad matė, tačiau ir turėjo tam visas galimybes pamatyti, kad jis atliks transporto priemonių lenkimą draudžiamojoje vietoje, taip pat vaizdo įraše matyti, kad iki Pareiškėjui pradedant draudžiamą manevrą per pėsčiųjų perėją ėjo pėsčiasis, kurį taip pat Pareiškėjas turėjo visas sąlygas matyti.

Pažymi, kad Pareiškėjo manevras, atliktas apvažiuojant spūstyje stovėjusių transporto priemonių koloną, rodo, kad tokį vairavimo būdą Pareiškėjas pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus (piko metu greičiau pasiekti kelionės tikslą, t. y. nuvykti į darbą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Automobilių spūsties apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, kai tai daryti yra draudžiama, kur tuo pačiu metu gali važiuoti kiti eismo dalyviai, esant intensyviam eismui, kėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Be to, Pareiškėjo padarytas manevras, atliktas aplenkiant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų spūstį, tai sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad Pareiškėjas KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, rytinio piko metu matant kitiems eismo dalyviams. Taip pat kelio atkarpoje, kurioje Pareiškėjas lenkė kitas transporto priemones yra įvažiavimų iš teritorijos į kelią, taip pat autobusų sustojimo stotelė. Akivaizdu, kad Pareiškėjas, lenkdamas automobilių koloną, negalėjo užtikrinti saugaus eismo. Vairuotojas prieš pradėdamas lenkti, privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Akivaizdu, kad ir šios pareigos Pareiškėjas neįvykdė, kadangi esant transporto priemonių kolonai, negalėjo saugiai grįžti į savo eismo juostą ir palikti tokį tarpą, kad eismas būtų saugus.

Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjo vairavimas, koks užfiksuotas vaizdo įraše, vertinamas kaip vairavimas kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas veikė tyčia. Administracinis nusižengimas numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra pilnai įrodytas. Institucijos nuomone pareiškėjo veika vertinama kaip chuliganiškas vairavimas todėl perkvalifikuoti į pavojingą vairavimą ar į kitą nusižengimą nėra teisinio pagrindo, veika kvalifikuota tinkamai.

Pažymi, kad Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Nuobaudos paskirtos įvertinus tiek lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, charakterizuojančius duomenys t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J. palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad važiuodamas nematė perėjos, kadangi prieš jį stovėjo krovininis transportas. Pradėjęs lenkti, pamatė perėją, bet sugrįžti nebuvo kur, nes krovininis transportas judėjo, todėl jis pasirinko toliau tęsti savo judėjimą. Jis matė, kad jam iš priekio joks automobilis nevažiavo. Pradėjo lenkimą, kur buvo brūkšninė linija, kur buvo galima lenkti, tą galima daryti kiekvienoje gatvėje, jei nėra iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės. Matė, kad yra dideli tarpai, kad yra, kur grįžti, nepamatė perėjos, kuri neturėjo jokios salelės. Vienoje pusėje esantį perėjos ženklą jam užstojo krovininis transportas, kitoje pusėje esančio ženklo jis tiesiog nepastebėjo. Pripažįsta, kad padarė pažeidimą, kad lenkė per pėsčiųjų perėją, dėl to gailisi. Tačiau, nemano, kad tai buvo chuliganiškas vairavimas. Tai rodo jo vairavimo stažas ir tai, kad jis daug važinėdamas yra baustas administracine tvarka tik vieną kartą. Jis iškart, kai buvo sustabdytas, sutiko su tuo, kad lenkė per pėsčiųjų perėją. Norėtų, kad jam būtų panaikintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi tokia priemonė yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui, per griežtai pažeistų jo ir jo aplinkos teises.

Liudytojas M. D., dirbantis Kauno kelių policijoje, specialistu, teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną tarnybiniu automobiliu važiavo kartu su kolegėmis L. ir H.. Jis vairavo, L. sėdėjo priekyje, jam iš dešinės, H. sėdėjo gale. Važiuodamas jis pamatė, kaip pilietis, važiuodamas motociklu ar mopedu, lenkė kitą transporto priemonę per pėsčiųjų perėją. Jis tai matė per galinius vaizdo veidrodėlius – veidrodėlį esantį salone ir kairės pusės išorinį veidrodėlį. Asmuo važiavo per kelis automobilius už jo nugaros, išvažiavo į priešpriešinę juostą ir lenkė kitus automobilius per pėsčiųjų perėją. Pastebėjęs tokį elgesį, sustabdė pilietį, surašė jam protokolą, išaiškino pareigas, asmuo su pažeidimu sutiko, gailėjosi. Protokolą surašė už tai, kad asmuo lenkė per pėsčiųjų perėją. Kiek jam žinoma, asmuo jokios žalos niekam nepadarė. Jo elgesį vertina kaip pasidemonstravimą prieš kitus piliečius, norėjimą parodyti savo išskirtinumą, kadangi asmuo lenkė kitus kolonoje stovinčius asmenis. Tokiu būdu taip pat buvo demonstruojama nepagarba eismo dalyviams. Mano, kad tokiu būdu asmuo veikė priešingai visuomenės interesams. Mano, kad šiuo atveju asmuo vairavo pavojingai, o ne chuliganiškai.

Liudytoja R. H. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartu su kolegomis važiuodama tarnybiniu automobiliu, per kairės pusės išorinį galinio vaizdo veidrodėlį matė, kaip motociklininkas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, apvažiavo transporto priemones. Tuo metu ji sėdėjo automobilio gale. Kiek pamena, policijos automobilis tuo metu jau buvo pravažiavęs perėją, vairuotojas aplenkė jų automobilį, todėl kolega vairuotoją sustabdė. Prie pažeidėjo priėjo kolega, kuris buvo prie vairo. Ji pati prie pažeidėjo nebuvo priėjus, su juo jokių veiksmų neatliko, tarnybinio pranešimo, paaiškinimų dėl įvykio nesurašė. Kolega nuėjo iki pažeidėjo, surašė protokolą už pavojingą lenkimą, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Protokole pasirašė ir ji, kadangi ji buvo šalia ir matė tą įvykį. Kolega jai sakė, kad asmuo sutiko su protokolu. Mano, kad pagal tą trumpą epizodą, kurį ji matė, būtų asmeniui surašiusi protokolą už pavojingą vairavimą, kaip ir buvo surašęs kolega. Automobilyje įrengtos vaizdo kameros užfiksavo pažeidimą, tačiau, įvykio vietoje, surašant protokolą, to įrašo ji neperžiūrėjo. Pasitaiko tokių atvejų, kad surašomas protokolas dėl vieno pažeidimo, o vėliau su kitais kolegomis peržiūrėjus medžiagą, nuomonės išsiskiria ir gali būti pakeičiamas straipsnis, pagal kurį asmeniui buvo surašytas protokolas. Šiuo atveju jų nuomonės su kolega Daukšiu neišsiskyrė. Ji sutinka, kad tai buvo pavojingas vairavimas. Tokią situaciją, kuomet stovint transporto priemonių spūstyje, matant, kad ją lenkia kita transporto priemonė, per ištisinę liniją apvažiuoja susidariusią spūstį, ypatingai, kai transporto priemonė išskirtinė ir lenkiama per pėsčiųjų perėją, per kurią gali eiti žmonės, ji tai vertintų kaip pavojingą.

Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo atveju iš pradžių protokolas buvo surašytas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tačiau gavus bylą nagrinėti jų skyriuje, peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, buvo nuspręsta, kad šiame nusižengime yra ANK 420 straipsnio 2 dalies nusižengimo sudėtis. Šį sprendimą priėmė tuo metu bylą gavęs pareigūnas L. M.. Tuomet buvo paskirtas kitas bylos nagrinėjimo laikas, byla pateko nagrinėti jai. Ji, išanalizavusi visą surinktą medžiagą, priėmė dabar skundžiamą nutarimą, pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tiek ji, tiek M., įvertinę vaizdo įrašus, padarė išvadą, kad vairavimas buvo chuliganiškas, dėl to, kad asmuo lenkė koloną, buvo spūstis, jis lenkė per perėją, važiavo priešpriešinio eismo juosta, demonstruodamas savo išskirtinumą, pareigūnams jį sustabdžiusiems pripažino, kad skubėjo į darbą, vadinasi jis norėjo būti viršesnis už kitus ir pasiekti savo tikslą greičiau, nei kiti žmonės, spūstyje stovintys tvarkingai. Šioje situacijoje asmuo lenkė ne tik per perėją, jis važiavo priešpriešine eismo juosta, siekė kuo greičiau pasiekti savo tikslą, tai būtent tai ir yra chuliganiškos paskatos, kad jis demonstruoja savo viršenybę prieš kitus ir stengiasi įveikti šiuo atveju spūstį kuo greičiau. Nutarime parašė, kad asmuo sutiko su pažeidimu, kadangi tai nurodė kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet asmuo su pažeidimu sutiko tik iš dalies, t. y. sutiko, kad lenkė per perėją, bet nesutiko, kad jo vairavimas buvo chuliganiškas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius teismo posėdyje palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, pareiškėjas prisipažįsta, kad padarė nusižengimą, kad vairavo motorolerį spūstyje, aplenkė spūstį, išvažiavęs į priešingą eismo juostą ir pravažiavęs pėsčiųjų perėją, t. y. kad padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Liudytojas Daukšys, kuris šį įvykį matė geriausiai, per vaizdo veidrodėlį ir vaizdo kamerą, esančią tiek automobilio priekyje, tiek gale, sustabdė pažeidėją, priėjo prie jo, bendravo su juo, surašė jam protokolą, protokole jis įrašė ANK 420 straipsnio 1 dalį, nurodė motyvus. Niekur šiame administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kad pareiškėjas veikė tyčia, rodydamas savo išskirtinumą. Taip pat pareigūnas D. paliudijo, kad pažeidėjas lenkė transporto priemones per pėsčiųjų perėją, vėliau apklaustas liudytojas mėtėsi savo parodymuose, tiksliai nežinojo straipsnio taikymo, finale iš jo visų paaiškinimų jis nurodė, kad jis suprato tai kaip pavojingą vairavimą. Liudytoja R. H. taip pat nurodė, kad tai buvo pavojingas vairavimas, kad ji sutinka su pareigūno surašytu pirminiu protokolu. Įrodinėjant chuliganišką vairavimą, turėjo būti įrodinėjama tiesioginė tyčia, kurios šiuo atveju įrodinėjama nebuvo. Žiūrint į nusižengimo sudėtį, šiuo atveju matomi ne keli, o vienas pažeidėjo padarytas pažeidimas, taip pat nebuvo šiurkščiai pažeista tvarka, vertinant policijos pareigūnų pranešimą ir vaizdo medžiagą, nebuvo ir visuomenės negerbimo, kadangi chuliganizmas pasireiškia aktyviai, kuo šiuo atveju nebuvo. Liudytoja R. G. nurodė, kad asmens vairavimas buvo chuliganiškas remiantis ištisinės ir pėsčiųjų perėjos kirtimu, visa kita buvo nurodyta remiantis tik prielaidomis, ne kokiais nors konkrečiais įrodymais. Prašo perkvalifikuoti veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį bei pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, netaikyti teisės vairuoti atėmimo.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas T. P. teismo posėdžio metu palaikė Institucijos atsiliepime nurodytus motyvus, prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodo, kad pirminiame protokole nurodytos aplinkybės šiuo atveju nereikšmingos, kadangi pirminis protokolas buvo panaikintas ir surašytas naujas protokolas, kurio pagrindu ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Institucija mano, kad asmuo vienu metu padarė kelis eismo saugumui grėsmę sukėlusius KET pažeidimus ir juos padarė dėl chuliganiškų paskatų. Pareiškėjas savo veiksmais demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, buvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjas, matydamas, kad prieš jį yra susidariusi transporto priemonių kolona, kelyje turinčiame po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, esant intensyviam eismui ir transporto priemonių spūsčiai, kai pareiškėjo juosta buvo užimta, kirsdamas ištisinę liniją, lenkė kitas transporto priemones per pėsčiųjų perėją, taip padarė šiurkščius pažeidimus ir juos įvykdė iš savanaudiškų paskatų ir motyvų, t. y. kad kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą. Pažymėtina, kad buvo aplenkta ne pavienė transporto priemonė, o eilė automobilių. Šie veiksmai buvo atlikti rytinio piko metu, kada eismas yra intensyvus. Tokie pareiškėjo manevrai, rodo, kad tokį vairavimo būdą pareiškėjas pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, kurie kantriai, bendra eile važiavo taip, kaip numato KET. Institucija pažymi, kad pirmąjį protokolą surašę pareigūnai negalėjo tinkamai įvertinti visų įvykio aplinkybių, kadangi jie nematė vaizdo įrašo, jeigu būtų galėję peržiūrėti vaizdo įrašą, manoma, kad jų sprendimas būtų buvęs kitoks ir veika iš karto kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui G. J. Kauno apskr. VPK pareigūnas M. D. 2023 m. gegužės 29 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-26709-2023, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2023 m. gegužės 29 d. 07:58 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklą, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias kitas transporto priemones per pėsčiųjų perėją, taip pažeisdamas KET 140.4 punktą. Už šį pažeidimą G. J. surašytas administracinis nurodymas ir paskirta 85 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių terminui.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjui neįvykdžius nurodymo ir atvykus į bylos nagrinėjimą buvo priimtas ne nutarimas pagal surašytą protokolą, o surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas, tą patį pažeidimą kvalifikuojant jau kaip chuliganišką vairavimą. Pirminis protokolas buvo panaikintas, surašant G. J. naują administracinio nusižengimo protokolą – 2023 m. liepos 21 d., Nr. 20-ANR-P-35763-2023, nurodant, kad jis, vairuodamas motociklą, kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, esant intensyviam eismui ir užimtai eismo juostai, matant kitiems eismo dalyviams demonstravo savo išskirtinumą, nepaisydamas kelių eismo taisyklių, iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo saugumui, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, rodydamas nepagarbą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias kitas transporto priemones per pėsčiųjų perėją, jog aplenktų susidariusią automobilių spūstį, tokiais savo veiksmais pažeidė KET 4, 5, 9, 140.4 punktus. Atsižvelgiant į tai, naujuoju protokolu jo veiksmai buvo perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 420 straipsnio 2 dalį, administraciniu nurodymu paskiriant naują – 225 Eur baudą bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.

Šiuo atveju pareiškėjas paties fakto, kad padarė pažeidimą, t. y. kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias kitas transporto priemones per pėsčiųjų perėją, jog aplenktų susidariusią automobilių spūstį, neginčija, tačiau teigia, kad tokie jo veiksmai nebuvo chuliganiškas vairavimas, kuriuo pagrindu prašo perkvalifikuoti jo padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, kaip pavojingą vairavimą.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018, 2AT-33-489/2020). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017).

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

Teismas, įvertinęs skundo motyvus ir atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, jog G. J. veikoje chuliganiškų paskatų nenustatyta, todėl jo veika pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kvalifikuota nepagrįstai.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas savo vairavimu pažeidė KET taisykles, t. y. kad jis, vairuodamas motociklą, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones per pėsčiųjų perėją. Už tai pareiškėjui ir buvo surašytas pirminis protokolas, su kuo pareiškėjas sutiko bei tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Institucija šiuo atveju savo poziciją dėl pareiškėjo veiksmų perkvalifikavimo ir jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį grindžia tuo, kad G. J., siekdamas apvažiuoti transporto spūstyje susidariusią automobilių koloną, įvažiavo į priešpriešinį eismą, lenkė kitas transporto priemones per pėsčiųjų perėją, kuri yra tiek prieš pėsčiųjų perėją, tiek už pėsčiųjų perėjos paženklinta kelio ženklinimu Nr. 1.1. „Siaura ištisinė“, taip veikė priešingai visuomenės interesams ir rodė savo išskirtinumą, viršenybę, nepagarbą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, tai atliko rytinio piko metu, kada eismas būna intensyvus, todėl savo veiksmais pareiškėjas pažeidė ne tik eilę KET reikalavimų, tačiau ir realiai sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Institucijos vyresnioji tyrėja R. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjo norą būti viršesniu už kitus, to demonstravimą, rodo tai, kad pareiškėjas teigė skubėjęs į darbą, todėl šiam tikslui pasiekti jis važiavo greičiau nei kiti spūstyje tvarkingai stovintys asmenys.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog pradėjo lenkimą vietoje, kurioje buvo brūkšninė linija, taigi, faktas, kad pareiškėjas išvažiavo į priešingą eismo juostą, neturėtų būti laikomas KET pažeidimu ir būti viena priežasčių pareiškėjo vairavimą vertinti chuliganišku, kadangi, lenkiant kitus automobilius, kirsti brūkšninę liniją ir kelio atkarpą pavažiuoti priešinga eismo juosta yra leistina. Pažymėtina ir tai, kad nors Institucija teigia, kad pareiškėjas, atlikdamas lenkimą per perėją, kirto ištisinę liniją, tačiau šiuo atveju pabrėžtina, kad abi eismo juostos, kuriomis vyko judėjimas, yra atskirtos brūkšnine linija, o ištisinė linija ženklina tik atkarpą prieš ir po perėjos. Šioje situacijoje pareiškėjas ištisinę liniją kirto lenkdamas automobilius per pėsčiųjų perėją, taigi, nors tuo pačiu veiksmu formaliai jis padarė kelis pažeidimus, tačiau, tai šiuo atveju galėtų būti vertintina kaip vienas pažeidimas, nes ištisinė linija kirsta vietoje, kurioje paženklinta perėja, todėl ištisinė linija savaime buvo kirsta tą perėją lenkiant, o ne kažkokiu kitu momentu ir kitoje vietoje. Pažymima ir tai, kad pradėdamas lenkti pareiškėjas nurodė perėjos nematęs, kadangi iš vienos pusės pėsčiųjų perėjos ženklą jam užstojo priešais jį buvęs krovininis automobilis, o kitoje pusėje esančio ženklo jis nepastebėjo. Pareiškėjas pažymėjo, kad prieš lenkdamas kitus automobilius, įsitikino, kad tarp jų yra dideli tarpai, kad jeigu reikėtų grįžti į eismo juostą, kurioje vyksta judėjimas jo važiuojama kryptimi, jis turėtų galimybę tai padaryti, taip pat, pasitikrinęs matė, kad jam iš priekio, priešinga kryptimi esančia eismo juosta, jokių automobilių nebuvo. Įsitikinęs, kad judėti yra saugu, jis pradėjo lenkti susidariusią spūstį, kuomet pastebėjo, kad prieš jį yra pėsčiųjų perėja, tačiau, kadangi spūstyje stovintys automobiliai pradėjo judėti, jam nebuvo kur sugrįžti, jis nusprendė tęsti savo judėjimą ir tokiu būdu lenkdamas kirto pėsčiųjų perėją. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad susidariusią spūstį lenkė skubėdamas į darbą. Nesutiktina su Institucijos požiūriu, kad aplenkdamas koloną pareiškėjas norėjo parodyti savo išskirtinumą, kadangi jam skubant į darbą, lenkimas nebuvo atliekamas be jokios aiškios priežasties – G. J. savo veiksmais siekė greičiau pasiekti savo tikslą ir įvertinęs tai, kad važiavo ne automobiliu, o motociklu, kas savaime jam sudarė lengvesnes sąlygas judėti tarp automobilių, prieš lenkdamas įsivertino tai, kad gali išvažiuoti į priešingą eismo juostą, kadangi jas skyrė brūkšninė linija, įsitikino, kad tarp automobilių jam yra vietos saugiai manevruoti, kad priešprieša nejuda automobiliai ir tik tada nusprendė apsilenkti susidariusią spūstį. Nors toks G. J. vairavimas buvo pavojingas, kadangi kiek pavažiavęs jis kirto pėsčiųjų perėją, taip padarydamas KET pažeidimą, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, tačiau tokie jo veiksmai negali būti vertintini kaip padaryti dėl siekio pademonstruoti paniekinantį požiūrį į kitus eismo dalyvius, kaip aiškus žmogaus ar visuomenės negerbimas, tuo labiau, kad lenkimas nebuvo atliekamas neturint tam jokios aiškios priežasties, o todėl, kad G. J. skubėjo į darbą, t. y. jis veikė asmeniniais tikslais, o ne siekiu pasirodyti prieš kitus asmenis. Įvertinama ir tai, kad po lenkimo, kuomet buvo sustabdytas policijos pareigūnų, pareiškėjas kaltės dėl administracinio pažeidimo neginčijo, buvo pagarbus, sutiko su tuo, kad jo vairavimas buvo pavojingas, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo tokio elgesio, nurodė, kad jis tiesiog lenkė automobilius, o pėsčiųjų perėjos paprasčiausiai nepastebėjo, kas rodo, kad kirsti pėsčiųjų perėją nebuvo asmens tikslas, o labiau tinkamas situacijos neįvertinimas, aplaidumas ir apdairumas, sukėlęs pavojų eismo saugumui.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, nustatant chuliganiškų paskatų asmens veiksmuose buvimą, reikia remtis ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į liudytojų, policijos pareigūnų, buvusių tarnybiniame automobilyje, kurį G. J. įvykio dieną apsilenkė pažeisdamas KET taisykles, parodymus. Jų parodymai didelę reikšmę turi ypatingai todėl, kad liudytojai tuo metu dalyvavo eisme, taigi, būdami eismo dalyviais tuo metu, kai pareiškėjas atliko neleistinus veiksmus, galėjo realiai vertinti situaciją, kaip G. J. veiksmai atrodė iš jų, kaip eismo dalyvių, perspektyvos, ar pareiškėjo elgesys buvo demonstratyvus, ar jis veikė siekdamas parodyti savo viršenybę. Liudytojas M. D., vairavęs tarnybinį automobilį, kurį apsilenkė pareiškėjas, per automobilio veidrodėlį matęs pareiškėją lenkiant per perėją, net ir įvertinęs tai, kad, jo manymu, pareiškėjas savo veiksmais demonstravo nepagarbą kitiems ir veikė priešingai visuomenės interesams, nurodė, kad G. J. vairavimą jis vertina kaip pavojingą, o ne chuliganišką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. D. būtent ir surašė pareiškėjui pirminį administracinio nusižengimo protokolą iškart po to, kai pareiškėjas buvo pastebėtas lenkiantis per perėją, ir jo veiksmus kvalifikavo kaip pavojingą vairavimą, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Liudytoja, policijos pareigūnė R. H., įvykio metu sėdėjusi automobilyje kartu su M. D., taip pat nurodė, kad sutinka su kolegos M. D. nuomone, jog pareiškėjo veiksmai, lenkiant susidariusią koloną per perėją, kuria galėjo eiti žmonės, vertintini kaip pavojingi, todėl jeigu ji būtų rašiusi administracinio nusižengimo protokolą, sutinkamai su M. D., ji pareiškėjo veiksmus taip pat būtų kvalifikavusi pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Iš byloje esančio policijos pareigūno M. D. tarnybinio pranešimo, surašyto 2023 m. gegužės 29 d., surašant G. J. pirminį administracinio nusižinimo protokolą, taip pat matyti, kad G. J. buvo sustabdytas dėl to, kad lenkė per pėsčiųjų perėją, asmuo paaiškino, kad skubėjo į darbą ir perėjos nepastebėjo. Taigi, tarnybiniame pranešime, surašytame įvykio vietoje iškart po pažeidimo, apie tai, kad asmens veiksmuose buvo chuliganiškų paskatų, taip pat nėra pasisakoma.

Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ne tik tai, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą, tačiau ir tai, kad jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Įvertinus tiek paties pareiškėjo paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus bei byloje esančius duomenis, pareiškėjo veiksmuose chuliganiškų paskatų nenustatyta.

Šiuo atveju įvertinus tai, kad G. J., siekdamas apvažiuoti transporto spūstyje susidariusią automobilių koloną, įvažiavo į priešpriešinį eismą, lenkė kitas transporto priemones per pėsčiųjų perėją, kuri yra tiek prieš pėsčiųjų perėją, tiek už pėsčiųjų perėjos paženklinta kelio ženklinimu Nr. 1.1. „Siaura ištisinė“, tokiais savo veiksmais, pažeisdamas KET, sukėlė pavojingą situaciją, kas atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, t. y. pavojingą vairavimą, kadangi jo veikoje nenustatyta chuliganiškų paskatų, jo veika perkvalifikuotina iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas skundu taip pat prašo, perkvalifikavus jo veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgiant į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, į jam būtiną teisę vairuoti, pakeisti nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir šios administracinio poveikio priemonės jam neskirti.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir ištyręs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta visuma faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje suformuluota, kad nuobauda arba administracinio poveikio priemonės paskyrimas gali būti keistinas / mažintinas, kai nustatomi tokie faktiniai duomenys kaip nusižengimo mažareikšmiškumas ar nedidelis jo pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje N r. N-575-215/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042/2019; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jam keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008); asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam buvo skirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pasekmių nesukėlė, tačiau pagal savo pobūdį – vairuodamas motociklą lenkė automobilių koloną per pėsčiųjų perėją, buvo itin šiurkštus ir pavojingas kitų asmenų, dalyvaujančių eisme, gyvybei, sveikatai ir turtui. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką taip pat laiko itin pavojinga, kadangi už ją privaloma taikyti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje buvo pagrindas taikyti įstatymu numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, įvertinama ir pareiškėjo asmenybė – tai, kad asmuo neginčijo padaryto administracinių nusižengimo, nuoširdžiai dėl jo gailisi, tą pripažino tiek jam surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir teismo posėdžio metu, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Asmuo anksčiau neteistas, net ir turėdamas ilgą vairavimo stažą, administracine tvarka baustas vos vieną kartą – už tai, kad vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, baudą sumokėjęs. Įvertinama ir tai, kad asmuo dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai – kaip atsakingas, pareigingas, iniciatyvus. G. J. turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, prižiūri savo tėvus bei močiutę, jiems padeda, aprūpina jų būtinuosius poreikius. Tačiau, teismo nuomone, šios aplinkybės, nors ir teigiamai charakterizuojančios pareiškėją, nėra niekuo išskirtinės ar ypatingos, kad atsižvelgiant į jas administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, pareiškėjui nebūtų skiriama, ar jos terminas būtų trumpinamas. Nors pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina rūpintis nepilnamečiais vaikais – vežioti juos į mokyklą, užklasines veiklas, taip pat rūpintis savo artimaisiais, kurie gyvena dideliu atstumu nuo pareiškėjo, kur reikalinga vykti su automobiliu, o taip pat ir atlikti darbo funkcijoms, kurios yra susijusios su vykimu pas klientus bei į bendrovės patalpas, esančias kitoje valstybėje, tačiau, visos šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos dar prieš jo padarytą pažeidimą, todėl jis, suvokdamas, kokią svarbą jo gyvenime turi teisė vairuoti transporto priemones, turėjo būti ypatingai suinteresuotas nepažeidinėti KET taisyklių ir nedaryti administracinių teisės pažeidimų, juo labiau tokių, dėl kurių ši teisė galėtų būti atimta.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, baudą sumokėjęs, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teigiamai asmenį charakterizuojančias asmenines aplinkybes, perkvalifikavus G. J. veiką iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, jam skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta – 170 Eur bauda bei minimali sankcijoje už šią veiką numatyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Teismo vertinimu, tokia bauda ir poveikio priemonė yra proporcingos, pagrįstos ir bus pakankamos, kad asmuo patirtų neigiamas savo neteisėto, pavojingo elgesio pasekmes, būtų sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio veikų darymo bei bus tinkamos administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ANK 22 straipsnyje, pasiekti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundas tenkintinas iš dalies, Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-17596-2023 naikintinas – G. J. veika, kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuotina pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam naują – 170 eurų baudą bei naują administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

G. J. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-17596-2023 pakeisti – G. J. padarytą administracinį nusižengimą, kvalifikuotą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bei paskirti G. J. naują nuobaudą – 170 Eur baudą ir naują administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 23209438367 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė