Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjui A. B., suinteresuotiems asmenims A. J., J. V., R. K., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas padavė teisme pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo teisinių santykių nustatymo, kad pareiškėjas A. B. a.k. (duomenys neskelbtini), po motinos A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2012-12-04, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Į notarų biurą dėl A. B. palikimo priėmimo ir turto paveldėjimo per įstatymo nustatytą terminą, t.y. 3 mėnesius, nesikreipė. Manė, kad palikimą pagal testamentą galima priimti ne per tris mėnesius nuo testatorės mirties, bet po trijų mėnesių po mirties. Į notarų biurą dėl įpalikimo priėmimo kreipėsi 2013 m. kovo 5 d., t.y. suėjus trijų mėnesių terminui. Notarų biure buvo paaiškinta , kad praleido terminą palikimui priimti.

Nors dėl neapsižiūrėjimo ir neteisingo įstatymų nuostatų traktavimo, terminą palikimui priimti pagal testamentą praleido vos vieną dieną, siekia ne termino palikimui priimti atnaujinimo, bet prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad motinos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Iš notarų biuro pateiktos pažymos matyti, kad po A. B. mirties turto paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos.

Kadangi yra praleidęs terminus kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka ( LR CK 5.50 str.). Motina iki savo mirties gyveno jo šeimos namuose, ja rūpinosi ir prižiūrėjo, o po mirties palaidojo ir prižiūri kapą.

Po palikėjos A. B. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių (LR CK 5.50 str.) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, kadangi iki motinos mirties ir po to nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose, naudojosi kaip savais visais palikėjos daiktais, žemės ūkio padargais, dirbo žemę. Rūpinosi žemės sugrąžinimo reikalais, dalyvavo sklypo matavimuose. Grąžintinas miškų ūkio paskirties žemės sklypas dar 2006 metais yra paženklintas vietovėje, jį prižiūri- iškerta sausuolius, vėjovartas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi palikėju, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų būdų, kada įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą - kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Palikimo priėmimas -tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Faktus dėl turto valdymo ir palikimo priėmimo teisme patvirtins jo atsivesti liudytojai, kuriuo prašys teismo apklausti, jei byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Į teismo posėdį liudytojus pakvies pats.

Suinteresuoti asmenys D. G., G. Č., S. B., A. J., I. C.,S. M., V. B. pateiktais atsiliepimais į pareiškimą pareiškėjo paduotam pareiškimui pritarė.

Suinteresuoti asmenys J. V., R. K., A. B. atsiliepimais į paduotą pareiškimą prieštaravo dėl pareiškėjo nurodyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaras paduotais atsiliepimais į pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Pareiškėjas A. B. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Jis nurodė, kad po motinos mirties liko palikimas – žemės sklypas su mišku. Jam buvo sudarytas testamentas paveldėti, bet jis kreipėsi po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo. Jis dalyvavo pažymint žemės sklypo ribas, tvarkė dokumentus, atkuriant nuosavybės teises. Nuvažiuoja ir prižiūri žemės sklypą.

Suinteresuotas asmuo A. J. pareiškimą palaikė. Ji nurodė, kad pareiškėjas yra palikimo faktinis valdytojas.

Suinteresuotas asmuo J. V. nepritarė ir prašė pareiškimo netenkinti. Ji laiko, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, motiną privertė surašyti testamentą ir jam palikti žemės sklypą. Buvo šeši vaikai, tai visiems ir turėtų priklausyti. Perlojos kaime žemės sklypo nėra, kaip teigia pareiškėjas, žemės sklypas yra kitoje vietovėje.

Suinteresuotas asmuo R. K. nepritarė pareiškimui ir prašė pareiškimo netenkinti. Ji nurodė, kad pareiškėjas negalėjo perimti valdyti teisės į palikimą. Kito turto pareiškėjas nepaveldėjo.

Pareiškimas atmestinas

Pareiškėjas A. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo motinos A. B. 2012-12-01 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Šį faktą pareiškėjas siekia nustatyti tam, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl turtinės teisės ( kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 1.84 ha žemės sklypą Perlojos kadastro vietovėje) –(b.l. 32-34).

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tokia įstatymo nuostata grindžiama tuo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendraisiais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tai, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka, lemia specifinis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas. Nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais (dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ar lygiaverte natūra, dėl konkrečios žemės sklypo vietos, ribų ir pan.). Tačiau pretendento mirties atveju už mirusį asmenį valią turi išreikšti kitas asmuo, turintis daugiausia teisių tai daryti, t. y. asmuo, paveldintis mirusiojo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. T. J., bylos Nr.3K-3-320/1999; 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Č. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-583/2000; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notaras T. P. V., bylos Nr. 3K-3-588/2004; 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. D., bylos Nr. 3K-3-122/2008; ir kt.). Tai reiškia, kad pareiškėjo nurodomas juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatinėjamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. civilinė byla Nr. 3K-3-158/2009).

Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę ( CPK 444, 445 str.). Teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas asmens subjektinės teisės ( civilinės ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga. Taigi prašymas nustatyti faktą reiškia, kad pareiškėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia.

Pagal CK 5.50 str. nuostatas vienas iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 5.50 str.3 d.) ir šis terminas nėra naikinamasis ( CK 5.57 str.).

Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Palikimą sudaro palikėjo turtas, t. y. jo prievolės, teisės ir pareigos. Jos gali būti materialinio ar procesinio teisinio pobūdžio. Įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti palikėjo materialinio ar procesinio pobūdžio teises, vertinamas kaip faktinis palikimo priėmimas. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Pareiškėjas A. B. negalėjo perimti ir valdyti palikėjos A. B. nurodomo žemės sklypo, kadangi šio nekilnojamojo turto statusas nėra įregistruotas, daiktinės teisės neįregistruotos A. B. vardu ir žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) Varėnos r., Tolkūnų kadastrinėje vietovėje, o ne Perlojos kaime, kaip nurodė pats pareiškėjas.

Pareiškėjas teigia, kad jo, kaip įpėdinio veiksmai perimti turtą buvo aktyvūs – tvarkė nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus, dalyvavo pažymint žemės sklypo ribas vietovėje.

Pagal 2007-05-08 Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr.(1.28)-533 Perlojos kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto A. B. suprojektuotas 1.84 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr.883-2 vietovėje paženklintas 2006-09-20, nurodant, kad A. B. nuosavybės teisės Perlojos k.Varėnos r. (Perlojos kadastro vietovėje) neatkurtos ( b.l. 8).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų 2013-10-11 išrašą, žemės sklypas 0.6900 ha dydžio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini)Varėnos r., suformuotas atliekant preliminarius matavimus, įregistravimo pagrindas 2012-02-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 3S-97.

A. B. mirė 2012-12-01 ir tokie duomenys nurodyti mirties liudijime ( b.l. 4).

Liudytoja V. V., pareiškėjo dukra, parodė, kad po močiutės mirties liko žemės sklypas. A. B. prižiūrėjo A. B. turtą. Konkrečių veiksmų dėl priežiūros nežino.

2007-05-11 notariškai patvirtintu testamentu A. B. savo mirties atveju padarė patvarkymą, kad atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, Nr.883-2, bendras plotas 1.84 ha , esantį Perlojos kaime, Perlojos kadastro vietovėje, Varėnos r., palieka A. B. ( b.l. 7).

Pagal notaro Raimundo Miknevičiaus 2013-03-18 pateiktą informaciją, turto paveldėjimo byla po A. B., mirusios 2012-12-01 , vesta nebuvo ( b.l. 11).

Daroma išvada, kad pareiškėjas A. B. neįrodė aplinkybių, kad priėmė palikimą po A. B. mirties dėl nurodomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime Varėnos rajone, nes šių aplinkybių neįrodė leistinais įrodymais ( CPK 178 str.).

Apie 1.84 ha žemės sklypo ribų paženklinimą vietovėje nurodoma 2006-09-20 ( b.l. 8), o ne po palikėjos mirties 2012-12-01 ( b.l. 4), t.y. įstatymiškai reikšmingu laikotarpiu neatliko veiksmų, paženklinant palikėjos žemės sklypo ribas vietovėje, nes tai buvo padaryta dar esant gyvai palikėjai.

Pareiškėjas nuosavybės teises į kitą A. B. turtą (pastatus) įgijo pagal 1998-04-17 dovanojimo sutartį. Byloje surinktų ir pateiktų įrodymų visuma nurodo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog faktiniais veiksmais priėmė palikimą nėra pagrįsti byloje objektyviais duomenimis.

Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko įrodymams pateikti, nes 2013-07-16 nutartimi buvo konstatuoti pareiškimo trūkumai dėl visų suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese.

Pareiškėjas patikslintu pareiškimu nurodė, kad prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto grįs liudytojų parodymais, kuriuos pats nurodys ir pakvies į teismo posėdį, konkrečių liudytojų nenurodydamas pareiškime. Procesinėmis teisėmis pareiškėjas pasinaudojo, jo pakviesta liudytoja buvo apklausta liudytoja teismo posėdyje. Pareiškėjas naudojosi teisine advokato padėjėjo pagalba, ruošiant ir pateikiant procesinius dokumentus teisme. Pareiškėjui nebuvo kliūčių naudotis teisine pagalba naudotis ir bylą nagrinėjant teisme.

Pareiškėjas gavo suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiškimą kopijas, tame tarpe ir tų, kurie prieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl galėjo tinkamai realizuoti savo procesines teises ir pateikti įrodymus, pagrindžiant savo pareiškimą.

Pareiškėjas pagal sudarytą testamentą galėjo paveldėti tik konkretų nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės sklypą Nr.883-2, bendras plotas 1.84 ha , esantį Perlojos kaime, Perlojos kadastro vietovė, Varėnos rajono savivaldybėje (b.l. 7). Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų iš viešo nekilnojamojo turto registro, kad tokio žemės sklypo savininke ar teisių valdytoja yra palikėja A. B., o sudaryto testamento pagrindu jis turi teisę paveldėti tik konkretų turtą ar turtines teises palikėjos vardu nurodomą nekilnojamąjį turtą .

Testamentu testatorius savo turtą gali palikti asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Tuo atveju, jeigu testamentu paliekamas ne visas turtas, o tik jo dalis, likusi dalis paveldima įpėdinių pagal įstatymą ( CK 5.2 str.2 d., 5.22 str.). Asmenys, prieštaraujantys pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą ( CK 5.11 str.1 d.1 p.) arba turintys teisę paveldėti atstovavimo teise ( CK 5.12 str.), turi teisę paveldėti testamentu nepaliktą A. B. turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 442 str.1 p., 443 str.1 d., 444 str.2 d. 8 p., 445 str., 448 str., teismas

nutaria:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.