- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-746-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00217-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., J. V., R. K., D. G., G. Č., S. B., A. J., I. C., S. M., V. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, Varėnos rajono I-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-402-445/2013 pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., J. V., R. K., D. G., G. Č., S. B., A. J., I. C., S. M., V. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, Varėnos rajono I-ojo notarų biuro notarui R. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos A. B., mirusios 2012 m. gruodžio 4 d., mirties jis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. gegužės 11 d. testamentu motina padarė tokį patvarkymą: atkūrus jai nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 883-2, bendras plotas 1,84 ha, esantį (duomenys neskelbtini), visą sklypą jį palieka pareiškėjui. Palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą patvirtina tai, kad iki motinos mirties ir po to jis nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose, naudojosi kaip savais visais palikėjos daiktais, žemės ūkio padargais, dirbo žemę, rūpinosi žemės sugrąžinimo reikalais, dalyvavo sklypo matavimuose, šį sklypą prižiūri – iškerta sausuolius, vėjovartas.
II. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškimą atmetė (b. l. 129-133). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas negalėjo perimti ir valdyti nurodomo palikėjos A. B. žemės sklypo, kadangi nėra įregistruotas šio nekilnojamojo turto statusas ir daiktinės teisės į jį. Miško žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) vietovėje, o ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodė pareiškėjas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, t. y. nepateikė įrodymų, susijusių su palikimo (žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) priėmimu, be to, pagal testamentą pareiškėjas galėjo paveldėti tik žemės sklypą Nr. 883-2, kurio plotas 1.84 ha, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė įrodymų iš nekilnojamojo turto registro, kad tokio žemės sklypo savininke ar teisių valdytoja yra palikėja A. B..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti (b. l. 137-142). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apelianto nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino aplinkybių, kad jis faktiškai priėmė valdyti palikimą ir kad nei vienas iš galimų paveldėtojų po motinos mirties nepaėmė jos daiktų ir neišreiškė savo valios priimti palikimą.
2. Nepagrįstas teismo motyvas, kad pareiškėjas negalėjo perimti ir valdyti palikėjos A. B. nurodomo žemės sklypo, kadangi šio nekilnojamojo turto statusas ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos, kad žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, o ne (duomenys neskelbtini) kaime, kaip nurodyta testamente. Apeliantas nurodo, kad testamento sudarymo metu 2007 m. gegužės 11 d. nuosavybės teisės į žemę jo motinai dar nebuvo atkurtos, nebuvo suformuotas ir konkretus žemės sklypas, o tik preliminariai pamatuotas ketinamas grąžinti 1,84 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, dėl ko testamente ir buvo nurodyta, kad žemės sklypas apeliantui paliekamas tada, kai bus atkurtos nuosavybės teisės į jį. Tokiu būdu pareiškėjui buvo paliktas ne konkretus turtas, o turtinės teisės į jį.
3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis neįrodė įrodinėjamų aplinkybių apie palikimo priėmimą, kadangi pareiškėjo prašymas yra susijęs ne tik su konkrečiu žemės sklypu, bet su visu palikėjos turtu; NŽT Varėnos skyrius patvirtino, kad sugrąžinta tik dalis apeliantui testamentu palikto žemės sklypo, o kitą dalį ruošiamasi grąžinti, tačiau teismas pasisakė tik dėl dalies žemės sklypo; apelianto teigimu, tai, kad jis tvarkė nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus, dalyvavo pažymint žemės sklypo ribas vietovėje įrodo, kad jo veiksmai priimti palikimą buvo aktyvūs; po motinos mirties jis priėmė visą motinos turėtą turtą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, šiuo turtu naudojasi ir toliau rūpinasi testamentu jam palikto žemės sklypo reikalais –lankosi NŽT Varėnos skyriuje, kur derinami sklypo grąžinimo klausimai.
4. Apelianto nuomone, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes tik notaras gali nuspręsti dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos prieštaravimų nereiškia ir prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra (b. l. 155).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. B. su apeliaciniu skundu nesutinka (b. l. 160). Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad jis kartu su savo tėvais gyveno nuo 1973 m. birželio 20 d. iki 1976 m. spalio 18 d. Tėvas J. B. mirė 1974 m. Apeliantas grįžo gyventi pas motiną 1976 m. spalio 18 d., todėl nesutinka su apelianto teiginiu, kad pareiškėjas palaidojo tiek motiną, tiek tėvą. Suinteresuoto asmens teigimu, apeliantas jam neleido kelis metus matytis tiek su motina (palikėja), tiek su seserimis. Motina, vykdydama apelianto nurodymus, 1992 m. visus kitus vaikus įkalbėjo pasirašyti tėvui priklausiusios žemės ir miško dovanojamo aktą apeliantui, žadėdama žemės sklypą ir mišką, kuris priklausys jai, padovanoti visiems vaikams po lygiai. Tačiau palikėja, įtakojama apelianto, padovanojo jam motinos tėvo A. B. priklausiusį žemės sklypą. Suinteresuotas asmuo jaučiasi apgautas ir nori atgauti jam priklausančią tėvo ir motinos žemės ir miško dalį arba gauti už ją kompensaciją.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo J. V. su apeliaciniu skundu nesutinka (b. l. 164). Suinteresuoto asmens nuomone, apeliantas neteisingai nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nė vienas suinteresuotas asmuo neprieštaravo, kad minėtas miško žemės sklypas atitektų jam vienam. Pažymi, kad apelianto prašymu kiti palikėjos vaikai po tėvo mirties atsisakė savo dalių ir jas perleido pareiškėjui, kadangi palikėja buvo žadėjusi jai priklausantį turtą – žemę ir mišką – palikti kitiems vaikams, tačiau pareiškėjo įtakojama ji perrašė jai priklausantį turtą apeliantui. Suinteresuoto asmens nuomone, apeliantas yra nesąžiningas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad priimti palikimą, pradedant jį faktiškai valgyti, galima tik dėl materialaus turto, tuo tarpu pareiškėjo pareiškime ir apeliaciniame skunde nurodytas jam testamentu paliktas vienintelis turtas yra turtinės teisės, kurias dar reikia realizuoti. Todėl, suinteresuoto asmens nuomone, apeliantas nepriėmė palikimo pradėdamas faktiškai jį valdyti, testamente nurodomo turto statusas ir daiktinės teisės į jį A. B. vardu neįregistruotos. Be to, apeliantas neįrodė kokiais konkrečiais veiksmais priėmė valdyti 1,84 ha žemės sklypą, nežinojo, ar šio nekilnojamojo turto statusas ir daiktinės teisės į jį yra įregistruotas ar neįregistruotas Pasak suinteresuoto asmens, pareiškėjas pasirinko netinkamą savo, kaip testamentinio įpėdinio, teisių gynimo būdą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
Apeliaciniu skundu keliami įrodinėjimą ir palikimo priėmimą faktiniu valdymu reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai.
Kaip vieną iš pagrindinių argumentų, dėl ko buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo pareiškimą, teismas nurodė aplinkybę, jog į palikėjos A. B. 2007 m. gegužės 11 d. testamente nurodytą turtą neįregistruotos daiktinės teisės, šio turto duomenys neatsispindi nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas pretenduoja į miško žemės sklypą, esantį ne (duomenys neskelbtini) kaime, bet (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau leistinais įrodymais šios aplinkybės neįrodė.
Su tokiomis teismo išvadomis sutikti negalima, kadangi jos padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).
Bylos duomenimis, pareiškėjo motina A. B. 2007 m. gegužės 11 d. testamentu padarė tokį patvarkymą: atkūrus jai nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 883-2, bendras plotas 1,84 ha, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, visą sklypą jį palieka pareiškėjui. Iš apeliacinės instancijos teismo pareikalautų papildomų duomenų (nuosavybės teisės į žemę atkūrimo bylos) matyti, kad A. B., iki atkuriant jai nuosavybės teises į testamente nurodytą turtą, 2010 m. gegužės 14 d. pakeitė savo valią ir prašė atkurti jai nuosavybės teises natūra į kitą lygiavertį žemės sklypą (perkelti jai priklausantį mišką į (duomenys neskelbtini)kadastro vietovę). Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 3S-97 pareiškėjo motinai A. B. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtam (2007-05-11 testamente nurodytam žemės sklypui (duomenys neskelbtini) kaime) 1,73 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 555 ir Nr. 556, esančius (duomenys neskelbtini) kaime. 2012 m. gruodžio 4 d. A. B. mirė. Iš Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 3VĮ-(14.3.2.)-416 matyti, kad A. B. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,10 ha žemės. Remiantis nurodytu, pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas negalėjo priimti ir valdyti palikėjos A. B. testamente nurodyto turto (duomenys neskelbtini) kaime yra teisiškai nereikšmingos, kadangi, visų pirma, iš paminėtų duomenų akivaizdu, kad dar iki A. B. mirties ji pakeitė savo valia dėl nuosavybės atkūrimo būdo, antra, pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinį palikimo priėmimo faktą ne į palikėjos testamente įvardytą turtą, bet į visą po jos mirties likusį turtą.
Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tokia įstatymo nuostata grindžiama tuo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendraisiais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Minėta, kad po A. B. mirties liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0.10 ha žemės. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, 2007 m. gegužės 11 d. testamentu jis įgijo tik turtinę teisę. Atkūrus pareiškėjo motinai nuosavybės teises į žemę iki jos (palikėjos) mirties, toks turtas paveldimais bendraisiais pagrindais. Įstatymas numato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Įstatymas nenumato, kad faktiškas paveldimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi būti įformintas raštu ar notarine forma. Todėl įpėdinis, įrodinėdamas aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, atlikimo per terminą palikimui priimti aplinkybę, gali remtis visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Nuosavybės teisės atkūrimo bylos medžiaga patvirtina faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas tiek iki savo motinos A. B. mirties, tiek ir vėliau aktyviai dalyvavo ir dalyvauja nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese (t.2, b. l. 12-13, 17, 23, 38-40). Nepaneigti byloje pareiškėjo paaiškinimai, kad mišką, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, jis prižiūri ir tvarko. Iki palikėjos mirties pareiškėjas gyveno kartu su motina, o jai mirus – pradėjo faktiškai valdyti ir naudotis palikėjos daiktais. Nurodomas aplinkybes iš dalies patvirtina ir suinteresuotų asmenų veiksmai (neveikimas), kadangi nei vienas iš jų įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne mažiau svarbi šiai nagrinėjamai bylai aplinkybė - 2007 m. gegužės 11 d. testamentu išreikšta palikėjos valia palikti turtą tik vienam iš įpėdinių. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys testamento neginčijo, neprašė nustatyti juridinio palikimo priėmimo fakto, neprieštaravo pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms apie faktinį palikėjos kilnojamų daiktų priėmimo faktą.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė jos palikimą tiek faktiniais veiksmais, tiek faktiniu tokių veiksmų pobūdžiu (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, bylai reikšmingų aplinkybių neištyrė, netinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimą ir palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kas sudaro pagrindą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas
nusprendžia:
panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m. gruodžio 4 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.