Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-02 · Civilinė byla Nr. 2A-675-538/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-02
Bylos Nr.
2A-675-538/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10297-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės
Ieškovas
AB „Lesto“
Trečiasis asmuo
M. V.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-675-538/2014

Teisėja Lina Rakštelytė (Proceso Nr. 2-06-3-10297-2013-6)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 44.2.4.1; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. birželio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lesto“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui M. V. dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 1061,16 Lt skolą už suvartotą elektros energiją, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė tiekia elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, kuri šį butą yra išnuomojusi trečiajam asmeniui M. V.. Kadangi atsakovė laikotarpiu nuo 2010-02-17 iki 2013-04-01 nevisiškai atsiskaitė už bute naudojamą elektros energiją, todėl susidarė 1061,16 Lt skola. Nurodė, kad ieškovė AB LESTO tiekė elektrą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau už tiekiamą elektrą nebuvo visiškai atsiskaityta. Todėl prašo iš atsakovės, kaip minėtų patalpų savininkės, priteisti susidariusią skolą, nes nėra sudaryta elektros tiekimo sutartis su trečiuoju asmeniu. Atsakovė nevykdė pareigų, nurodytų nuomos sutartyje, kurioje numatyta, kad atsakovė privalo stebėti nuomininko atsiskaitymus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-20 sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovei AB LESTO iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 1061,16 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1061,16 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-09-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 54 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovė teikė butui, esančiam (duomenys neskelbtini), elektros energiją, už šią elektros energiją ieškinyje įvardytu laikotarpiu nebuvo atsiskaityta ir minėto buto savininkė yra atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė. Savininkui, nenustačiusiam šiam asmeniui pareigos sudaryti elektros energijos tiekimo sutartis su ieškove, pačiam tenka teisės aktų nustatyta prievolė atlyginti elektros energijos tiekimo kaštus ieškovei. Pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas. Sprendžiant klausimą kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui (pagal analogiją ir bet kuriam kitam energijos vartotojui, gyvenančiam bute) – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos būtent specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse. Taisyklių 29 p. nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms Taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Atsakovė teigė, kad minėtas butas buvo išnuomotas trečiajam asmeniui M. V.. Nors atsakovė ir pateikė 2004-10-11 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. J3-1804, pagal kurią Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ir M. V. sudarė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, skolos susidarymo laikotarpiu jokia buto nuomos arba kitokia teisių perleidimo sutartis nebuvo registruota, atsakovė per skolos susidarymo laikotarpį nesiėmė teisėtų priemonių dėl trečiojo asmens iškeldinimo, t. y. nebuvo atidi ir rūpestinga, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybė yra elektros energijos vartotoja. Klaipėdos miesto savivaldybė - vykdydama socialinės politikos funkciją, t. y. nuomodama M. V. socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą, taip pat atsako už būsto išlaikymą, elektros tiekimą, tinkamą atsiskaitymą už būstui teikiamą paslaugą, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių, jog nuomininkė tinkamai atsiskaitytų su visuomeniniu tiekėju, sudarytų su juo elektros tiekimo sutartį, todėl nesiimdama neatidėliotinų veiksmų atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji suteikia būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ji nuomoja, nes tai prieštarautų teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, teisingumo ir protingumo kriterijams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, neįvertino visų aplinkybių, todėl priėmė netinkamą sprendimą. Būtent tarp ieškovės ir trečiojo asmens konkliudentiniais veiksmais susiklostė faktiniai elektros energijos vartojimo santykiai. Energetikos ministro 2010-02-19 įsakymo Nr. 1-43 2 p. numato, kad tais atvejais, kol vartotojas nėra sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su tiekėju, tačiau jam tiekiama elektros energija, jų tarpusavio santykiams taikomos aprašu nustatytos standartinės sąlygos, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38, ir kitų teisės aktų nuostatos. Nagrinėjamu atveju vartotojas yra žinomas – tai trečiasis asmuo M. V., ji ir yra atsakinga už įsiskolinimą, o Klaipėdos miesto savivaldybė nėra atsakinga už žinomo vartotojo įsiskolinimą. Tarp ieškovės ir Klaipėdos miesto savivaldybės nėra susiklostę jokie prievoliniai teisiniai santykiai, kadangi objekto savininkas Klaipėdos miesto savivaldybė nėra elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis. Poįstatyminiuose aktuose nustatytas reguliavimas, kad objekto savininkas, faktiškai negaudamas jokių paslaugų, yra atsakingas tiekėjui ir / ar operatoriui už nuomininko prievolių įvykdymą, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms bei pažeidžia objekto savininko teises bei teisėtus interesus. Pagal CK 6.584 str., Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos apraše numatyta, kad už komunalines paslaugas atsiskaito valstybės ir savivaldybės butų nuomininkai, o ne savivaldybė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, atskleidė bylos esmę, nustatė visas reikšmingas aplinkybes teisingam bylos išsprendimui, padarytas išvadas tinkamai bei išsamiai motyvavo, t y. tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos teismų praktikos, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (LAT 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.

Byloje nustatyta, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė yra buto (duomenys neskelbtini) savininkė (b. l. 6). Iš 2004-10-11 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. J3-1804 nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ir M. V. sudarė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį (b. l. 23). Taip pat nustatyta, kad ir gyvenamąją vietą šiame bute nuo 1995-05-25 yra deklaravusi M. V. (b. l. 26). Iš bylos duomenų nustatyta, kad rašytinės sutarties dėl elektros energijos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekimo sudaryta nebuvo, bent jau tokie duomenys į bylą nepateikti, tačiau minėtam butui elektros energija buvo tiekiama ir ji apskaičiuojama pagal skaitiklio duomenis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad paminėto buto elektros energijos įrenginiai buvo prijungti prie ieškovės elektros energijos tiekimo tinklų, konstatuotina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros nurodytam butui tiekimo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 6.384 str. 1 d.). Už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2010-02-17 iki 2013-04-01 susidarė 1061,16 Lt skola (b. l. 8–10). Ginčo tarp bylos šalių dėl minėto skolos dydžio nėra. Ieškovė prašo priteisti skolą vadovaudamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau Taisyklės), 96 punktu iš buto savininkės Klaipėdos miesto savivaldybės.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju vartotojas yra žinomas - trečiasis asmuo M. V., ji ir yra atsakinga už įsiskolinimą ir todėl Klaipėdos miesto savivaldybė nėra atsakinga už žinomo vartotojo įsiskolinimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais.

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 (2013-12-04 įsakymo Nr. 1-231 redakcija) (toliau Taisyklės), 100 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Tai reiškia, jog nepaisant to, kad objekte elektros energiją galimai vartojo trečiasis asmuo – M. V. ir (ar) jos šeimos nariai, atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė tenka būsto savininkui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Be to, elektros energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja ir ieškovės reikalavimą patvirtina ne tik Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą detalizuojančios Taisyklės, bet ir CK 6.384 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, jog jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad įrenginiai priklauso patalpos savininkui, vartotoju laikytina įrenginių ir atitinkamai patalpos savininkė – atsakovė. Pažymėtina, jog taip yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-2013 – pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio gyvenamojo namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, būsto savininkė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už būsto nuomininkų sunaudotą elektros energiją.

Apeliantė skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.584 str. bei Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876, nuostatas (toliau – Aprašas).

CK 6.584 straipsnio 1 dalis nurodyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio kodekso 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Pažymėtina, kad Aprašo 2 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, jog elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatyta tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba kita vartojimo ar nuomos sutartyse nustatyta tvarka. Tai reiškia, jog trečiasis asmuo M. V. su ieškove turėjo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, o atsakovė – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, būdama rūpestinga turto savininkė, turėjo tikrinti, ar trečiasis asmuo (patalpos nuomininkė) šią pareigą įvykdė. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vykdydama socialinės politikos funkciją, t. y. trečiajam asmeniui nuomodama socialinį bustą, neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji suteikia būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, nes tai prieštarautų teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo santykius, teisingumo ir protingumo kriterijams. Daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Tačiau su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, todėl pareiga mokėti skolą tenka atsakovei (CPK 178 str., 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjos Rimvida ZubernienėErika Misiūnienė