- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-20
- Bylos Nr.
- 2-12201-897/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10297-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Rakštelytė
- Ieškovas
- AB „Lesto“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- M. V.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lesto“ atstovui Ignui Jurkynui, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui Julijai Paulikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės AB „Lesto“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui M. V. dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 1061,16 Lt skolą už suvartotą elektros energiją, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė tiekia elektros energiją butui, esančiam Ąžuolų g. 11-5, Klaipėdoje, nuosavybės teise priklausančiam atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, kuri šį butą yra išnuomojusi trečiajam asmeniui M. V.. Kadangi atsakovė laikotarpiu nuo 2010-02-17 iki 2013-04-01 nevisiškai atsiskaitė už bute naudojamą elektros energiją, todėl susidarė 1061,16 Lt skola.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė AB LESTO teikė elektrą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau už tiekiamą elektrą nebuvo pilnai atsiskaityta. Todėl prašo iš atsakovės, kaip minėtų patalpų savininko priteisti susidariusią skolą, nes nėra sudaryta elektros tiekimo sutartis su trečiuoju asmeniu. Atsakovas nevykdė pareigų, nurodytų nuomos sutartyje, kurioje numatyta, kad atsakovė privalo stebėti nuomininko atsiskaitymus.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti, nes vadovaudamasis įstatyminiu reguliavimu ir teismų praktika mano, kad už susidariusią skolą yra atsakinga ne ji, o tretysis asmuo, kaip galutinis ir faktinis elektros energijos vartotojas, nes būtent tretysis asmuo M. V. ginčo laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir faktiškai naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis, bei kurį laiką už suteiktas paslaugas mokėjo. Pažymi, kad pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymą Nr. 1-38, elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus pareiga sudaryti sutartis ir tiekti vartotojams elektros energiją, bei pareiga taisyklių ir teisės aktų nustatyta tvarka atjungti nuo elektros tinklų vartotojo, nesilaikančio sutartyje nurodytų reikalavimų, elektros įrenginius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė tinkamai nevykdė savo pareigų, todėl susidarė neigiamos teisinės pasekmės, už kurias neturėtų būti atsakinga Klaipėdos miesto savivaldybė.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė laikosi atsiliepime išdėstytos pozicijos. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas trečiajam asmeniui M. V., kuri ir savo gyvenamąją vietą deklaruoja tame bute nuo 2005 m. Mokesčius už tiekiamą elektros energiją visą laiką mokėjo trečiasis asmuo, tačiau jam nebemokant, ieškovė savo reikalavimus dėl skolos reiškia nuomotojui, t.y. Klaipėdos miesto savivaldybei. Teigia, jog Klaipėdos miesto savivaldybė yra netinkamas atsakovas šioje byloje, būtent ieškovė turi pareigą sudaryti elektros tiekimo paslaugų sutartis. Atsakovė niekada nebuvo gavusi jokių sąskaitų iš ieškovės už elektros naudojimą, todėl mano, kad tik dėl ieškovės nerūpestingumo susidarė įsiskolinimas.
Trečiasis asmuo M. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai buvo pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (LR CPK 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė yra buto Ąžuolų g. 11-5, Klaipėda savininkė ( b. l. 6). 2004-10-11 gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. J3-1804 nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ir M. V. sudarė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį (b. l. 23). Taip pat nustatyta, kad ir gyvenamąją vietą šiame bute nuo 1995-05-25 yra deklaravusi M. V. (b.l. 26). Iš bylos duomenų nustatyta, kad rašytinės sutarties dėl elektros energijos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekimo sudaryta, nebuvo, bent jau tokie duomenys į bylą nepateikti, tačiau minėtam butui elektros energija buvo tiekiama ir ji apskaitoma pagal skaitiklio duomenis. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad paminėto buto elektros energijos įrenginiai buvo prijungti prie ieškovės elektros energijos tiekimo tinklų, laikytina, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros nurodytam butui tiekimo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 6.384 str. 1 d.). Už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktą elektros energiją laikotarpiu nuo 2010-02-17 iki 2013-04-01 susidarė 1061,16 Lt skola (b. l. 8-10). Ginčo tarp bylos šalių dėl minėto skolos dydžio nėra. Ieškovė prašo priteisti skolą vadovaudamasis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.1-38 (toliau Taisyklės), 96 punktu iš buto savininko Klaipėdos miesto savivaldybe.
Ieškovė AB LESTO savo reikalavimus byloje kildina iš tokių faktinių aplinkybių: jis teikė ieškinyje įvardintam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), elektros energiją; už šią elektros energiją ieškinyje įvardintu laikotarpiu ir suma nebuvo atsiskaityta; minėto buto savininkė yra atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė; savininkui, nenustačiusiam šiam asmeniui pareigos sudaryti elektros energijos tiekimo sutartis su ieškove, pačiam tenka teisės aktais nustatyta prievolė atlyginti elektros energijos tiekimo kaštus ieškovei.
Nagrinėjamoje byloje kilo teisės normų, reglamentuojančių elektros energijos pirkimo–pardavimo ir atsiskaitymo už patiektą elektros energiją teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo klausimai, siekiant nustatyti šių teisinių santykių subjektus tais atvejais, kai faktinis savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto elektros energijos vartotojas nėra sudaręs elektros energijos tiekimo sutarties. Atsakovė ginčija ieškovės reikalavimus ir pareigą, kaip minėtos patalpos savininkui atsiskaityti už elektros energiją, teigdama, kad už suvartotą elektros energiją turi sumokėti nuomininkė M. V..
Civilinės teisės bei pareigos (prievolės) gali kilti tiesiogiai iš įstatymo, iš sandorių, iš administracinių aktų, dėl žalos padarymo kitam asmeniui, dėl turto įgijimo ar sutaupymo kito asmens sąskaita, taip pat dėl įvykių ar juridinių faktų, su kuriais įstatymas susieja civilinių teisinių pasekmių kilimą (CK 6.2 str.). Toks galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja kiekvieno asmens, kildinančio savo reikalavimą iš prievolės nevykdymo, įrodyti pačios prievolės atsiradimo faktinį bei teisinį pagrindą. Ieškovė savo reikalavimą kildino iš nekilnojamojo daikto (buto) savininkui tenkančių pagal įstatymus pareigų nevykdymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 str. 1 d. nustatyta, kad pagal energijos pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų į įrenginių tvarkingumą. Pagal LR CK 6.383 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą energijos pirkimo-pardavimo sutarties sampratą - prievolė sumokėti už abonentui (vartotojui) tiekiamą energiją tenka vartotojui.
Elektros energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja ne tik CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, bet ir specialiosios, t. y. būtent elektros energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos. Elektros energetikos įstatymo 7 straipsnis Energetikos ministerijai numato įgaliojimus nustatyti buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas, tvirtinti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles. Standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo, patvirtinto Energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43, 2 punktas numato, kad tais atvejais, kol vartotojas nėra sudaręs rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties su tiekėju, tačiau jam tiekiama elektros energija (CK 6.384 straipsnio 1 dalies atvejis), jų tarpusavio santykiams yra taikomos Aprašu nustatytos standartinės sutarties sąlygos, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – taisyklės), patvirtintų energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, ir kitų teisės aktų nuostatos. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96 punktas numato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju visais atvejais, kai su elektros energijos tiekėju nėra sudaryta rašytinė sutartis arba neįmanoma nustatyti vartotojo. Tai reiškia, kad pagal bendrą taisyklę, nepaisant to, kas naudojasi objektui teikiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo sutartis, elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas. Pagal Taisyklių 6 punktą, elektros energijos vartotojas yra asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams, todėl elektros energijos standartinės pirkimo pardavimo sutarties šalimis laikytinos elektros energijos tiekėjas ir patalpos, kurioms, tiekiama elektros energija, savininkas.
Kasacinis teismas, aiškindamas buto savininko pareigas tokių teisinių santykių, kaip energijos pirkimas-pardavimas, ir juos reguliuojančių bendrųjų bei specialiųjų normų kontekste (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-163/2013), yra išaiškinęs, kad elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.), įpareigojanti elektros energijos tiekimo įmonę teikti tiekimo paslaugas visiems, kas tik kreipiasi, t.y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 6 knygos 7 skirsnio normos, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nedetalizuojama, jos išaiškinimo nepateikta ir Elektros energetikos įstatyme. Todėl sprendžiant klausimą kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui (pagal analogiją ir bet kuriam kitam energijos vartotojui, gyvenančiam bute) – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos būtent specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintose Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklėse. Taisyklių 29 p. nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį tiekėjas, esant savininko raštiškam sutikimui ir kitoms Taisyklėse nurodytoms sąlygoms, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo.
Pagal Taisyklių 83 p., tuo atveju, kai su visuomeniniu tiekėju nesudaryta sutarties arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinis teismas, pateikdamas šios Taisyklių nuostatos aiškinimą, pažymėjo ir tai, kad jos formuluotė savaime lemia aiškinimą, kad savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, t. y. kai sutarties su visuomeniniu tiekėju nesudaryta arba kai vartotojo neįmanoma nustatyti. Nagrinėjamos bylos atveju Taisyklių nuostatos, kad sutartis su visuomeniniu tiekėju nesudaryta, taikymo prielaidos egzistuoja – rašytinė sutartis su elektros energijos faktine vartotoja nebuvo sudaryta. Taigi tokios faktinės aplinkybės pagal Taisyklių 29 p. ir 83 p. yra pakankamos atsirasti atsakovo (buto savininko) prievolei atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, nes, kaip nurodė kasacinis teismas jau minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013, faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko bei elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti. Šių santykių dalyvis (elektros energijos pirkėjas) yra būtent būsto savininkas, o nuomininkas (faktinis vartotojas) elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu gali tapti tik sudaręs rašytinę sutartį su elektros energijos tiekėju.
Aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika paneigia atsakovės atsiliepime bei teismo posėdyje atsakovės atstovės nurodytiems argumentams.
Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-02-17 iki 2013-04-01 buvo tiekiama elektros energija butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Už tiekiamą elektros energiją nebuvo pilnai atsiskaitoma, todėl susidarė 1061,16 Lt įsiskolinimas (b.l. 8-10). Atsakovės atstovė teigė, kad minėtas butas buvo išnuomotas trečiajam asmeniui M. V.. Nors atsakovė ir pateikė 2004-10-11 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. J3-1804, pagal kurią Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ir M. V. sudarė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), neterminuotą nuomos sutartį, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, skolos susidarymo laikotarpiu jokia buto nuomos arba kitokia teisių perleidimo sutartis nebuvo registruota, atsakovė per skolos susidarymo laikotarpį nesiėmė teisėtų priemonių dėl trečiojo asmens iškeldinimo, t.y. nebuvo atidus ir rūpestingas, todėl darytina išvada, kad Klaipėdos miesto savivaldybė yra elektros energijos vartotojas. Be to, minėtos 2004-10-11 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. J3-1804 18 punkte numatyta, kad mėnesines įmokas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį, elektros energiją, dujas, komunalines paslaugas apskaičiuoja ir šių įmokų kontrolę vykdo namo, kuriame yra savivaldybės nuomojama gyvenamoji patalpa, savivaldybės skirtas administratorius, daugiabučio namo savininkų bendrija arba jungtinės veiklos sutartimi namo patalpų savininkų įgaliotas asmuo (b. l. 25). Tokiu būdu, būtent Klaipėdos miesto savivaldybė - vykdydama socialinės politikos funkciją, t.y. nuomodama M. V. socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą, tame tarpe atsako už betarpiškai ir neatsiejamai tokio būsto išlaikymui, kaip elektros tiekimą, tinkamą atsiskaitymą už būstui teikiamą paslaugą, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių, jog nuomininkė tinkamai atsiskaitytų su visuomeniniu tiekėju, sudarytų su juo elektros tiekimo sutartį, todėl nesiimdama neatidėliotinų veiksmų atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji suteikia būstą, veiksmų ūkio subjektams, teikiantiems energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ji nuomoja, nes tai prieštarautų teisės aktams, reglamentuojantiems energijos tiekimo teisinius santykius, teisingumo ir protingumo kriterijams. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2008-01-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-3/2008; 2009-07-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-280/2008).
Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų paneigiančių aplinkybę, kad nurodytu skolos už elektros energiją susidarymo laikotarpiu bute niekas negyveno ir negalėjo gyventi. Nurodė, kad butą yra išnuomojusi trečiajam asmeniui M. V., jame buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta. Atsakovė nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, kad ji būtų ėmusis veiksmų, kad su nuomininke būtų buvusi sudaryta elektros energijos tiekimo sutartis, bei įrodymų galinčių paneigti ieškovės paskaičiavimus apie butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą elektros energijos kiekį, todėl ieškovės paskaičiuotas elektros energijos kiekis pagal elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis laikytinas pagrįstu ir teisingu (CK 6.388 str.).
Iš atsakovės priteistinos ieškovei įstatymo nustatytos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 1061,16 Lt sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo, nes palūkanų skaičiavimą už laiku neįvykdytą prievolę numato įstatymas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., , ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 54,00 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270-271 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei AB LESTO, į. k. 302577612, gyv. Žvejų g. 14,Vilnius, iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės, kodas 111100775, Danės g. 17, Klaipėda, 1061,16 Lt (vieno tūkstančio šešiasdešimt vieno lito ir 00 ct) skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1061,16 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-09-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 54,00 Lt ( penkiasdešimt keturis litus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.