Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas E. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus, tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, o reikalavimas dėl baudos priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Byloje nustatyta, kad atsakovas E. M. ir pradinė kreditorė UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2007 m. rugsėjo 24 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 709669546, pagal kurią pradinė kreditorė nuosavybės teise įgijo ir perdavė atsakovui naudotis ir valdyti mobilųjį telefoną Nokia 6233, o atsakovas įsipareigojo per 18 mėnesių pagal šalių suderintą grafiką (pirma įmoka – 2007-10-24) sumokėti daikto kainą (248,43 Eur) bei sumokėti kitus Sutartimi nustatytus mokesčius. Sutarties 11.1 punktu šalys susitarė, jog nesumokėjęs įmokos nustatytu mokėjimo terminu, atsakovas mokės 0,2 procento delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, o Sutarties 11.2 punktu susitarė, kad nevykdydamas Sutarties 5.2, 5.5 punktų nuostatų, atsakovas mokės 10 proc. Baudą, skaičiuojamą nuo neišpirktos turto vertės. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog 2009 m. kovo 4 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kurios pagrindu UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Byloje nėra duomenų apie atsakovo prievolės įvykdymą ieškovei (CPK 178 straipsnis).

11. Atsakovas 2007 m. rugsėjo 24 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 709669546 pagrindu įsigijo prekę (daiktą) – mobilų telefoną Nokia 6233. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sutartis kuria verslininkas įsipareigoja fiziniam asmeniui vartojimo tikslais perduoti prekes yra vartojimo sutartis. Byloje nesant įrodymų, kad mobilusis telefonas skirtas ne atsakovo asmeniniams, ne šeimos ir, ne namų ūkio poreikiams tenkinti, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė kvalifikuoti teisinį santykį kaip vartojimo ir ex officio ėmėsi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos.

12. Apeliaciniame procese neginčijama pirmosios instancijos teismo priteista 248,43 Eur skola, ieškovė nesutinka tik su priteistų delspinigių dydžiu bei reikalauja priteisti baudą. Ši teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu neskundžiama, todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma.

13. Nustatyta, jog Sutarties 11.1 punktu šalys susitarė, kad pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procentų delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė prašė priteisti 0,05 procentų delspinigius (vietoje 0,2 procentų) už laikotarpį nuo 2007‑10-24 (mokėjimo grafiko pažeidimo dienos) iki 2018-02-20 (už 3407 dienų), iš viso 423,20 Eur.

14. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria reikalavimas dėl delspinigių priteisimo patenkintas iš dalies, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimui dėl delspinigių priteisimo savo iniciatyva taikė ieškinio senatį, kadangi CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė teismui mažinti netesybas nesuteikia teismui teisės, nesant šalies prašymo, savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį.

15. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvuojamosios dalies nenustatyta, jog teismas nusprendė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomų priteisti delspinigių dydį atsižvelgė į tai, kad reikalavimas priteisti delspinigius kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl ex officio ėmėsi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Teismas, atsižvelgdamas į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, į aplinkybę, jog ieškovė į teismą kreipėsi praėjus ilgam laiko tarpui, vertino, jog tinkami būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai, skaičiuojami iš viso už 180 dienų, tai yra 22,36 Eur. Teismo sprendime pasirinktas 180 dienų delspinigių skaičiavimo laikotarpis, nors ir sutampa su sutrumpintu ieškinio senaties terminu dėl netesybų, tačiau tokių argumentų sprendime nėra, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai taikytos ieškinio senaties atmestini kaip nepagrįsti.

16. Bylos duomenys patvirtina, jog Sutartis sudaryta 2007-09-24, t. y. iki Vartojimo kredito įstatymo priėmimo. Vartojimo kredito įstatymo 41 straipsnis nurodo, jog šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011 m. balandžio 1 d., išskyrus šio įstatymo 12, 13, 14 straipsnių nuostatas, 18 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl vartojimo kredito gavėjui periodiškai teikiamos šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos informacijos ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios taikomos iki 2011 m. balandžio 1 d. sudarytoms neterminuotoms vartojimo kredito sutartims. Kadangi Vartojimo kredito įstatymo 41 straipsnis nenumato 11 straipsnio 8 dalies galiojimo kredito sutartims, sudarytoms iki 2011-04-01, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma.

17. Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti ieškovės prašomas netesybas, tačiau sutinka ir su ieškove, jog skundžiamu sprendimu už akių delspinigiai iki 22,36 Eur sumažinti nepagrįstai, neįvertinant atsakovo elgesio ir atsakomybės dėl prievolės nevykdymo.

20. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl priteistino delspinigių dydžio vertintina tai, kad atsakovas pagal sudarytą Sutartį nesumokėjo nei vienos įmokos, Sutarties vertė nebuvo didelė (248,43 Eur), Sutartis sudaryta tik 18-os mėnesių laikotarpiui su 16 procentų dydžio metinėmis palūkanomis. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, jog ilgą vėlavimo atsiskaityti laikotarpį nulėmė ne tik atsakovo vengimas vykdyti prievolę, bet ir ieškovės pasyvumas. Ieškovė po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo 2009-03-04 nepagrįstai ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, nors sudarant Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovei neabejotinai turėjo būti žinoma, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų pirminei kreditorei nevykdo nuo 2007-10-24. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad ieškovė nuo pat Reikalavimo perleidimo sutarties ėmėsi veiksmų dėl skolos išsiieškojimo, siųsdama atsakovui raginimus, vėliau kreipdamasi dėl skolos išieškojimo ikiteisminiu keliu per skolos išieškojimo įmonę, nesudaro pagrindo pateisinti nepagrįstai ilgą delsimą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo (daugiau kaip 7 metai nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo). Ieškovė nenurodė jokių papildomų aplinkybių, kurios patvirtintų pagrįstą jos lūkestį dėl atsakovo atsiskaitymo nesikreipiant į teismą tokį ilgą laiko tarpą. Šiuo atveju, akivaizdu, kad atsakovo skola tik didėjo. Be to, vertintina ir tai, kad įsiskolinimo sumą sudaro tik 248,43 Eur, o apskaičiuoti delspinigiai (423,20 Eur) gerokai viršija pagrindinės skolos dydį. Akivaizdu, kad tokio dydžio netesybos, jas skaičiuojant dar ir už tokį ilgą terminą (3407 dienas), kuris kaip minėta, susidarė ir dėl to, kad pati ieškovė ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę, negali būti laikomos pagrįstomis ir protingomis, todėl teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti Sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas pilna apimtimi prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams (kurių dydį patvirtinančių įrodymų byloje nėra), tačiau nustačius, jog atsakovas prievolės nevykdo ilgą laiko tarpą, nebendradarbiauja, laikytina, jog priteista 22,36 Eur delspinigių suma taip pat neatlieka įstatyme numatytos funkcijos – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus.

22. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), užtikrinant Sutarties šalių interesų pusiausvyrą, apeliacinio teismo vertinimu, yra pagrindas ieškovės priskaičiuotą 423,20 Eur delspinigių sumą sumažinti iki 100 Eur, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis keistina, teismo priteistą 22,36 Eur dydžio delspinigių sumą padidinant iki 100 Eur.

23. Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat prašo priteisti 24,84 Eur baudą. Šalių sudarytos Sutarties 11.2 punkte nurodyta, jog nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.2 punkto ir 5.5 punkto pareigas nuomininkas sumoka 10 proc. neišpirkto turto vertės baudą. Sutarties 5.2 punktas numato pareigą lizingo įmonei pareikalavus per 5 dienas pateikti visus dokumentus susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės šios sutarties vykdymui bei sudaryti sąlygas lizingo įmonės atstovams patikrinti, kaip eksploatuojamas turtas. Sutarties 5.5 punktas įpareigoja per 5 dienas informuoti lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta.

24. Nors ieškovė reikalavimą priteisti baudą kildina iš atsakovo pareigos pranešti apie savo adreso ir gyvenamosios vietos pasikeitimą nevykdymu, tačiau šios pareigos nevykdymas tampa aktualus tik tada, kai Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nevykdomi piniginiai mokėjimai, kas reiškia, jog realiai šios pareigos nevykdymas yra susijęs su skolos nemokėjimu.

25. CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-378/2005; Nr. 3K-3-400/2005; Nr. 3K-3-1070/2003; kt.).

26. Ieškovė nėra nurodžiusi konkrečių aplinkybių, kokie atsakovo duomenys yra pasikeitę, byloje nepateikta atsakovui siųstų ir neįteiktų laiškų, neįteiktų raginimų ar panašių dokumentų (CPK 178 straipsnis). Nesant duomenų, kad prašoma priteisti bauda yra už nepateikimą duomenų apie gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą bei remiantis teismų praktika, ieškovei neįrodinėjant tokių nuostolių dydžio, ieškovės prašoma priteisti bauda už sutarties 5.2 ir 5.5, 11.2 punktų pažeidimą negali būti priteista, nes jos dydis apima prašomus priteisti delspinigius (CK 6.73 straipsnis).

27. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

28. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė netesybų mažinimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl netesybų priteisimo pakeisti – priteisti iš atsakovo 100 Eur dydžio delspinigius ieškovei (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

30. Ieškovė pateikė įrodymus, jog jos bylinėjimosi išlaidas sudarė 16 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagal tenkintų ieškinio reikalavimų dalį priteisė ieškovei 38,88 proc. bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies procentas didinamas iki 50,33 proc. ir iš atsakovo ieškovei priteistina 8 Eur žyminio mokesčio.

Dėl procesinių palūkanų

31. Padidinus ieškovei priteistinų delspinigių dydį, atitinkamai didinama suma, nuo kurios skaičiuojamos ieškovei priteistinos procesinės palūkanos. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (348,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą 18,24 procentais, iš atsakovo ieškovei priteistina 2,74 Eur žyminio mokesčio sumokėto apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

,,ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 248,43 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 43 ct) skolos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (348,43 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 Eur (aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti”.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Kapitalo valda“, juridinio asmens kodas 126308223 naudai 2,74 Eur (du eurus ir 74 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.