Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo E. M. 248,43 EUR skolos, 423,20 EUR delspinigių, 24,84 EUR baudą, 5 procentų metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos grąžinimo ir 16,00 EUR žyminio mokesčio.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai ir todėl laikomi įteiktais tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas E. M. 2007 m. rugsėjo 24 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 709669546, pagal kurią atsakovas įsigijo mobilųjį telefoną Nokia 6233. Sutarties terminas – 18 mėnesių, sutarties suma 248,43 EUR. Atsakovas nė vienos sutartyje numatytos įmokos nesumokėjo, turto negrąžino, su kreditoriumi nebendradarbiavo. 2009 m. kovo 4 d. UAB „Ūkio bankas“ ir UAB „Kapitalo valda“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Su ieškovu atsakovas taip pat nebendradarbiavo, prievolę įvykdyti ir toliau vengė. Duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui susidariusią skolą ar būtų ginčijęs šią sumą, byloje nėra (CPK 178 str.).

Prievolės, kylančios iš sutarties arba įstatymo turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Asmuo neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Konstatuota, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, laiku neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 248,43 EUR skolos (2007 m. birželio 12 d. redakcijos CK 6.4 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.249 str. 4 d., 6.477 str., 6.503 str.).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Pagal sudarytos Sutarties 11.1 punktą, atsakovas įsipareigojo mokėjimo grafiko pažeidimo atveju mokėti lizingo bendrovei 0,2 procento delspinigius už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną. Ieškovas savo iniciatyva sumažino delspinigių normą nuo 0,2 procento iki 0,05 procento už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną ir prašo iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 423,20 EUR delspinigius už 3407 dienų laikotarpį. Ieškovo reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, todėl teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į tai, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po devynerių metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir po daugiau nei septynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, taip pat į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, ir į delspinigių susidarymo laikotarpį (3407 dienų), ir daro išvadą, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovas, tiek metų pats delsęs aktyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali reikalauti iš atsakovo tokių didelių netesybų, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo 2016-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2147-340/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-258/2016). Pažymėtina, jog ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad tinkami ir protingi šioje byloje būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai, skaičiuojami iš viso už 180 dienų, kurie sudaro 22,36 EUR sumą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 22,36 EUR delspinigių sumą.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 24,84 EUR baudą. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas priteisti iš atsakovo 24,84 EUR baudą atmestinas.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas teikdamas ieškinį teismui sumokėjo 16,00 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus ieškinį iš dalies (38,88 proc), ieškovui iš atsakovo priteistina 6,22 EUR (CPK 79 str., 88 str., 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285–287 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 248,43 EUR (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 43 ct) skolos, 22,36 EUR (dvidešimt du eurus 36 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio įstatymines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,22 EUR (šešis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Kapitalo valda“, į. k. 126308223, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovas turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.