Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini)., vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. A. 2020 m. gegužės 26 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. A. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2020 m. gegužės 26 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo savo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Dieną savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, išgėrė du butelius alaus l litro talpos. Seniai matėsi su drauge, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), todėl sugalvojo iki jos nuvažiuoti. Buvo neblaivus ir nežino kodėl nusprendė vykti iki jos tokios būsenos, bet sėdo į savo automobilį BMW ir vienas važiavo iš savo namų į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiuojant alkoholio negėrė, alkoholio neturėjo ir automobilyje. Prisimena, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) kaimu, gali būti, kad (duomenys neskelbtini) gatve, jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusią elektros dėžę. Iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo neblaivus, neatsimena, kad prie automobilio buvo priėję kaimo gyventojai. Tada važiavo iki kaimo parduotuvės nusipirkti alaus, sustojo prie parduotuvės, iš automobilio neišlipo ir nėjo į parduotuvę, tiesiog užmigo automobilyje. Prisimena, kad prabudęs bendravo su policijos pareigūnas, jiems prisipažino, kad vairavo būdamas neblaivus ir pasišalino iš įvykio vietos. Dėl to, kad vairavo neblaivus nuoširdžiai gailisi (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 47 – 49).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta Z. Ž. parodė, kad 2020 m. gegužės 26 d. ji buvo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, kai išgirdo, kad kaimynas gatvėje ant kažko rėkia. Pažiūrėjusi, kas vyksta, pamatė, kad į elektros dėžę yra įvažiavęs BMW markės automobilis sidabrinės spalvos, kuris pavažiavo atgal ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Kadangi buvo savo kieme ir nebuvo priėjus prie automobilio, nematė automobilio vairuotojo. Elektros dėžė buvo nulaužta. Po to kaimynų mergaitė pasakė, kad BMW automobilis stovi prie kaimo parduotuvės, o jo vairuotojas miega automobilyje bei, kad yra atvykę policijos pareigūnai (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 60 – 61).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. M. paaiškino, kad 2020 m. gegužės 26 d. jis buvo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme. Išgirdęs smūgį, kad kažkas atsitrenkė, nuėjo iki gatvės ir pamatė, kad gatvėje stovi sidabrinės spalvos BMW markės automobilis, kuris buvo atsitrenkęs į elektros dėžę, kuri stovėjo kelio kelkraštyje. Priėjo prie automobilio ir matė, kad automobilyje už vairo sėdi vyriškis apie 30 -40 metų amžiaus, jis buvo vienas. Jis paklausė variuotojo, ką jis čia daro, bet vairuotojas į jį nekreipė dėmesio ir pasišalino iš įvykio vietos, nuvažiavo tolyn Tylos gatve. Elektros dėžė buvo nulaužta. Matė, kad BMW automobilis nuo smūgio buvo apgadintas, buvo apgadintas kairės pusės priekinis sparnas. Įtarė, kad vairuotojas buvo neblaivus, nes jis visiškai nekreipė dėmesio ir staiga pasišalino (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 56 – 57).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. M. parodė, kad 2020 m. gegužės 26 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), su mama ėjo pėsčiomis namo. Priekyje jų važiavo sidabrinės spalvos BMW markės automobilis, kuris pavojingai manevravo, automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kelis kartus nuvažiavęs į kelkraštį. Matė, kad automobilio vairuotojas automobilyje buvo vienas, automobilį vairavo vyras. Automobilis pravažiavo pro jas, todėl ji gerai įsidėmėjo vyriškio veidą, matė, kad jis važiuoja prisimerkęs, atrodė, kad miega. Pagalvojo, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus. Po to pamatė, kad netoli namų, (duomenys neskelbtini), automobilis važiuodamas atsitrenkė į elektros dėžę, kuri stovėjo kelio kelkraštyje. Atsitrankęs automobilis iš karto pavažiavo atgal ir vėl išvažiavo į kelią, važiavo tolyn (duomenys neskelbtini) gatve. Tada ji grįžo į namus, kurie nuo įvykio vietos yra maždaug už 10 metrų, sėdo į automobilį ir vyko ieškoti BMW markės automobilio. Mama prieš tai buvo paskambinus bendrajam pagalbos centrui ir pranešusi apie BMW automobilį ir jo vairuotoją. Važiuodama (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad prie kaimo parduotuvės sustojęs automobilis BMW, kuris prieš tai atsitrenkė į elektros dėžę. Nuo tada, kai automobilis pasišalino iš įvykio vietos ir ji jį pamatė, galėjo praeiti maždaug 3 minutės. Matė, kad automobilio vairuotojas yra prasidaręs automobilio vairuotojo pusės durelių langą ir miega. Ji buvo išlipus ir priėjus prie automobilio. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 31 – 33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. M. paaiškino, kad 2020 m. gegužės 26 d., apie 11.00 val., ėjo pėsčiomis iš darbo link namų. Ėjo (duomenys neskelbtini). Prieš ją važiavo sidabrinės spalvos BMW markės automobilis, atsimena, kad automobilio valstybinio Nr. skaičiai 456, o raidžių neatsimena. Matė, kad automobilio vairuotojas automobilyje buvo vienas, automobilį vairavo vyras. Automobilis važiavo ne teisiai, o kelkraščiu, pavojingai manevravo, važiavo nedideliu greičiu, todėl jai kilo įtarimas, kad vairuotojas neblaivus. Einant pamatė, kad BMW automobilis išsuko iš kelio ir atsitrenkė į elektros dėžę, kuri stovėjo netoli kelio, kelkraštyje. Ji nepriėjo prie automobilio ir nežiūrėjo ar vairuotojui viskas gerai. Pastovėjęs kelias minutes automobilis nuvažiavo tolyn, Tylos gatve. Tada ji paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad matė, kaip BMW automobilis atsitrenkė į elektros dėžę ir pasišalino iš įvykio vietos, bei nurodė, kad vairuotojas yra galimai neblaivus. Iš darbo ėjo kartu su savo dukra V. M., kuri taip pat viską matė. Jos dukra grįžus į namus sėdo į savo automobilį ir važiavo ieškoti, kur nuvažiavo BMW automobilis, ji kartu su dukra nevyko, o ėjo namo. Jos namai nuo įvykio vietos, kur atsitrenkė automobilis, maždaug už 10 metrų. Dukra grįžus pasakojo, kad matė BMW automobilį prie kaimo parduotuvės, automobilyje buvo vienas vyriškis, kuris sėdėjo vairuotojo pusėje ir miegojo. Matė kaip po to atvyko policijos pareigūnai (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 26 – 28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad 2020 m. gegužės 26 d., jam einant pareigas Lazdijų rajono policijos komisariate, iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatai Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuoja neblaivus vairuotojas BMW automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuojant į įvykio vietą susisiekė mobilaus ryšio telefonu su pranešėja, kuri nurodė, kad automobilis yra prie kaimo parduotuvės (duomenys neskelbtini) kaime, o vairuotojas automobilyje miega. Taip pat pranešėja nurodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu pažymėtu Nr. 10 atsitrenkė į elektros įvado dėžę, ją apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus prie kaimo parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė stovintį sidabrinės spalvos BMW automobilį, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje vairuotojo pusėje sėdintis vyras miegojo. Automobilio variklis buvo išjungtas. Matė, kad automobilis yra apgadintas, buvo sugadintas priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės bamperio kampas ir vairuotojo durelės. Paliko kolegą prie automobilio ir nuvyko iki įvykio vietos, kur buvo apgadinta elektros įvado dėžė, ją nufotografavo, gyventojai jau buvo pranešę atitinkamos tarnyboms dėl elektros dėžės. Tada vėl grįžo prie BMW markės automobilio. Vairuotoją pažadino, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis sunkiai orientavosi kur randasi, nerišliai kalbėjo. Kaip vėliau paaiškėjo automobilio vairuotojas buvo R. A.. Aiškinantis įvykio aplinkybes A. A. buvo užduoti klausimai, ar jis atsitrenkęs į elektros dėžę pasišalino iš įvykio vietos, R. A. atsakė, kad taip, nes buvo išgėręs. R. A. paklausė kiek jis buvo išgėręs, jis atsakė, kad alaus porą butelių išgėrė. Neneigė vairavęs automobilį būdamas neblaivus, įvykdęs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs. Pokalbis su R. A. buvo nufilmuotas, vaizdo įrašas patalpins į policijos duomenų bazę. R. A. paaiškino, kad jis turės pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, jis nevengė patikrinimo ir sutiko, R. A. pirmo patikrinimo metu buvo nustatyta 2,81 promilių neblaivumas, praėjus dvidešimt minučių, antro patikrinimo metu buvo nustatyta 3,07 promilių neblaivumas (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 62 – 64).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto parduotuvės pastato. Automobilis BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi prie parduotuvės, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, stovi ant asfaltuotos kelio dangos priekiu šiaurės vakarų kryptimi, galu pietryčių kryptimi. Automobilio apgadintas priekinis bamperis, priekinės kairės pusės durys ir priekinis kairės pusės sparnas (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 12 – 14, 15 – 20).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas kompaktinis diskas, kuriame užfiksuotas policijos pareigūnų ir įtariamojo R. A. pokalbis įvykio vietoje. Pokalbio metu R. A. pripažino vairavęs neblaivus ir atsitrenkęs į elektros dėžę (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 86 – 88).

Neblaivumo nustatymo aktu 2020 m. gegužės 26 d. 12.19 val. užfiksuota, kad R. A. buvo nustatytas 2,81 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 12.38 val. – 3,07 promilių. R. A. aktą pasirašė (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 36).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis automobilio BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra R. A. (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 34).

Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2020 m. gegužės 26 d. apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių (2,81 promilių) neblaivumas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. A. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. K. R. A. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), pas draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvėje jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusią elektros dėžę. Iš įvykio vietos pasišalinęs nuvažiavo iki kaimo parduotuvės, esančios A (duomenys neskelbtini)., ir užmigo automobilyje. Atvykę policijos pareigūnai jį prižadinę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam nustatė 2,81 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais R. A. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

Teismas konstatuoja, kad R. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 104 – 107).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius R. A. – neteistas (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 75), per pastaruosius 5 metus 6 kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 76 – 79), bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.

BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog R. A. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviem) metams.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. K. V. Z. laikomas neteistu, išnykus teistumui, tačiau baustas administracine tvarka už tai, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, jis vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į eismo įvykių sukėlimą.

Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo R. A. padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. gegužės 28 d. nutarimu skirti kardomąją priemonę, kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas ir paimtas jo vairuotojo pažymėjimas. Nors dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas šiuo atveju buvo tik kardomoji priemonė, vertinant faktiškai kaltinamojo patirtus suvaržymus, matyti, jog galimybės vairuoti transporto priemonę jis neteko iš karto po to, kai jam nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė, t. y. nuo 2020 m. gegužės 28 d., t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo atveju teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2020 m. gegužės 28 d. Tokio įstatymo aiškinimo laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą bei į BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę, vadovaujantis teisingumo principu, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatytą kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki jam paskirtos arešto bausmės vykdymo pradžios, kaltinamajam atlikus arešto bausmę, šio termino skaičiavimą pratęsti.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo, atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis R. A. padarė tyčinį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, kai kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui.

Nagrinėjamoje byloje automobilis BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam R. A. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone. Automobilis BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam R. A. (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. 34), todėl automobilis, kuris perduotas saugoti kaltinamajam R. A. (IBPS dokumentų priedo t 1, b. l. b. l. 73 – 74), kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojamas.

V. Kiti proceso klausimai

Bylos duomenimis matyti, jog 2020 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2020 m. lapkričio 28 d. laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 80 – 82). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

K. R. A., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliekamos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l.67 – 69, 70 – 72).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –vokas su kompaktiniu disku, kuriame yra vaizdo įrašas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliekamas saugoti baudžiamosios bylos popierinėje laikmenoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir V. Z. paskirti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo R. A. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti R. A., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.

Išaiškinti papildomai, kad jeigu R. A. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki R. A. paskirtos arešto bausmės vykdymo pradžios, kaltinamajam atlikus arešto bausmę, šio termino skaičiavimą pratęsti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti R. A. priklausantį automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą R. A..

Palikti galioti R. A. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Palikti galioti automobiliui BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Palikti saugoti voką su kompaktiniu disku saugoti baudžiamosios bylos popierinėje laikmenoje.

Informuoti kaltinamąjį R. A. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam R. A. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.