Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-148-1120/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-20
Bylos Nr.: e2A-148-1120/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Kazys Kailiūnas, Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas: Latvijos Respublikoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „AGROTIRDZNIECIBAS KOMPANIJA“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei ,,Žiuriai“, R. Š., V. Š., A. K., D. K.
Trečiasis asmuo: A. M., D. K.

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-148-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00422-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Latvijos Respublikoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „AGROTIRDZNIECIBAS KOMPANIJA“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-156-569/2019 pagal ieškovės Latvijos Respublikoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „AGROTIRDZNIECIBAS KOMPANIJA“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Žiuriai“, R. Š., V. Š., A. K., D. K., tretieji asmenys A. M. ir D. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Latvijos Respublikoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė „AGROTIRDZNIECIBAS KOMPANIJA“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Žiuriai“ 123 600 Eur nuostolių; tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog atsakovė UAB ,,Žiuriai“ neprivalo atsakyti už jos vardu ir jos naudai veikusių R. Š., V. Š., A. K., D. K. sudarytų sandorių teisines pasekmes, iš atsakovų R. Š., V. Š., A. K., D. K. solidariai priteisti 123 600 Eur nuostolių; 2) priteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ginčas kilo dėl žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartimi parduotos produkcijos kokybės: ieškovė įrodinėjo, kad šalių sudaryta sutartimi, kuri pakeista vėlesniu žodiniu susitarimu, ieškovei parduota netinkamos kokybės žemės ūkio produkcija ir dėl to ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos reikalauja priteisti iš atsakovės UAB „Žiuriai“ arba kitų atsakovų, jeigu UAB „Žiuriai“ civilinės atsakomybės sąlygos nebūtų nustatytos. Atsakovai ir tretieji asmenys su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina sutarties pakeitimo fakto bei nesudaro pagrindo kilti atsakovų civilinei atsakomybei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. ieškovė ir atsakovė UAB ,,Žiuriai“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20130918/01, sutarties dalykas – pirmos ir antros klasės kviečiai; bendras kiekis 1 000 t; proteinas ne mažiau 13,5 proc.; grūdų kaina – 180 Eur už vieną toną. Pirkėjas (ieškovė) po sutarties pasirašymo įsipareigojo sumokėti 96 750 Eur avansą, o likusią sumą – iki 2013 m. rugsėjo 25 d., taip pat išsivežti prekes savo transportu ne vėliau kaip iki 2013 m. spalio 30 d.

4. Ieškovė 2013 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo pavedimu Nr. l pervedė atsakovei UAB ,,Žiuriai“ 96 750 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „ZRU000 830, kviečiai“; 2013 m. spalio 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. l pagal atsakovės UAB ,,Žiuriai“ 2013 m. spalio 17 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. UAB 13/001 pervedė UAB ,,Žiuriai“ 67 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas už kviečius“. Iš viso avansu sumokėta 163 750 Eur.

Šalies argumentai

5. Ieškovė teigė, kad atsakovė UAB,,Žiuriai“ sutarties neįvykdė, pristatė ieškovei produkciją – žieminių kviečių 328,36 t po 180 Eur, iš viso už 59 104,80 Eur. Ieškovė įrodinėjo, kad, UAB ,,Žiuriai“ sutarties visa apimtimi neįvykdė, ji pakeista žodžiu – šalys susitarė, kad už likusią ieškovės pervestą sumą UAB ,,Žiuriai“ pristatys vasarinių kviečių „Taifun“, skaičiuojant, kad už toną bus mokama 50 Eur brangiau – po 230 Eur. Ieškovė teigė, kad UAB ,,Žiuriai“ pateikti vasariniai kviečiai maišyti su žieminiais, ieškovei šią produkciją pardavus ūkiams ir ūkininkams sėjai, derliaus jie negavo, o ieškovė privalėjo atlyginti nuostolius ir patyrė žalą. Ieškovė prašė priteisti nuostolių atlyginimą iš UAB ,,Žiuriai“, o jeigu būtų nustatyta, jog UAB ,,Žiuriai“ neprivalo atsakyti už jos vardu ir jos naudai veikusių R. Š., V. Š., A. K., D. K. sudarytų sandorių teisines pasekmes, nuostolius prašė priteisti iš jų solidariai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas nustatė, kad ieškovei neįrodžius, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. sutartis (toliau – sutartis) pakeista, ieškovė neįrodė, kad UAB „Žiuriai“ netinkamai vykdė šią sutartį. Byloje nenustačius, kad sutartis pakeista, nebuvo pagrindo konstatuoti ir atsakovų R. Š., V. Š., A. K. ir D. K. neteisėtų veiksmų.

3. Ieškovė pateikė teismui sąrašą ūkių ir ūkininkų, kuriems pardavė tariamai iš UAB „Žiuriai“ įsigytus vasarinius kviečius „Taifun“. Su ieškiniu ieškovė taip pat pateikė vasarinių kviečių „Taifun“ pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su ūkininkais, krovinio gabenimo važtaraščius. Iš pirkimo sutarčių teksto, kuris yra analogiškas su visais ūkininkais, matyti, kad ieškovė garantavo, jog parduodamos prekės galimas derlingumas – 6 – 8 t iš vieno hektaro. Ieškovė neginčijo, kad UAB „Žiuriai“ parduodami kviečiai nebuvo sertifikuoti ir UAB ,,Žiuriai“ nebuvo įsipareigojusi užtikrinti ieškovei daigumo reikalavimų, byloje nebuvo duomenų, kad ieškovė ir UAB „Žiuriai“ dėl tokių kokybės reikalavimų tarėsi.

4. Įrodinėdama žalos dydį ieškovė pateikė aktus dėl prekės kokybės neatitikties ir susitarimo dėl kompensacijos su ūkiais ir ūkininkais, kuriais ieškovė įsipareigojo ūkininkams sumokėti kompensacijas. Taip pat ieškovė pateikė patikros aktus, sudarytus dalyvaujant ieškovės atstovui, kviečius įsigijusiam ūkininkui ir specialistui G. O.. Iš patikros aktų teismas nustatė, kad ant patikros aktų ne visur yra specialisto G. O. parašai, specialistas į teismo posėdį neatvyko, savo dalyvavimo sudarant patikros aktus nepatvirtino. Patikros aktuose nėra nurodyta, kokiu būdu apskaičiuotas ir įvertintas žalos dydis.

5. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir teismas nenustatė, kad ieškovės ir UAB „Žiuriai“ sutartis pakeista žodiniu susitarimu, todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius negali būti laikomas pagrįstu. Teismo vertinimu, paminėti dokumentai neįrodė, kad ieškovė pardavė ūkininkams būtent iš UAB „Žiuriai“ gautus kviečius. Teismas pažymėjo, kad įvertinus ieškovės pateiktus važtaraščius matyti, jog pagal juos kviečių „Taifun“ parduota tik 139,34 t, o pagal byloje ieškovės pateiktus duomenis Latvijos ūkininkams parduotos 222,82 t „Taifun“ kviečių, tariami įsigytų iš UAB ,,Žiuriai“. Ieškovė taip pat neįrodė, kad ji patyrė žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad jos sumokėtos kompensacijos ūkininkams yra mažesnės nei realiai patirti nuostoliai. Teismo vertinimu, ši aplinkybė neatleido ieškovės nuo pareigos įrodyti, kaip nuostoliai buvo skaičiuoti. Ieškovės atstovas nurodė, kad buvo atsižvelgta į tai, kiek sumažėjo ūkininkų derlius dėl nekokybiškos sėklos, atskaičius sąnaudas. Teismas vertino, kad tokiu atveju ieškovė turėjo pateikti arba pagrįstus specialisto teorinius paskaičiavimus, arba dokumentus iš ūkininkų apie realius jų praradimus, lyginant su ankstesniais metais. Kadangi tokių duomenų byloje nebuvo, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ūkininkai, o tuo pačiu ir pati ieškovė patyrė žalą.

Šalies argumentai

6. Ieškovės atstovas negalėjo nurodyti, kodėl, vertinant žalą, nebuvo kviečiami UAB „Žiuriai“ atstovai. Bylos nagrinėjimo metu apklausti ūkininkai nepatvirtino, kad laukai buvo išmatuoti. Iš patikros aktų matyti, kad tikrinamų pasėlių priemaišų procentas yra skirtingas, nors kviečiai ieškovės teigimu buvo vežami iš UAB „Žiuriai“ kelių dienų laikotarpyje.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nei ieškovė, nei byloje apklausti liudytojais ūkininkai nenurodė, kad iš ieškovės gautas kompensacijas apskaitė savo buhalterijoje. Ieškovė prašė priteisti nuostolius kaip juridiniam asmeniui padarytą žalą, kuri atsirado sumokėjus kompensacijas ūkininkams, tačiau ieškovė nepateikė teismui buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų jos ūkio patirtą žalą.

8. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė sutartinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos atsiradimo ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, darė išvadą, kad ieškovė nepagrįstai prašė iš atsakovų priteisti nuostolių atlyginimą bei procesines palūkanas.

9. Atsakovai byloje prašė taikyti ieškovės reikalavimui atlyginti nuostolius ieškinio senatį. Kadangi ieškovė byloje neįrodė, jog nuostolius patyrė iš sutartinių teisinių santykių, reikalavimams iš deliktinių teisinių santykių taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Šalies argumentai

10. Ieškovės atstovas nurodė, kad apie tai, jog parduoti ūkininkams vasariniai kviečiai buvo sumaišyti su žieminiais, sužinojo 2014 m. birželį. Jo paaiškinimus patvirtino ir atsakovo A. K., trečiojo asmens A. M. paaiškinimai, byloje apklaustų liudytojais ūkininkų parodymai. Ieškinys teisme gautas 2017 m. spalio 7 d., jau praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas sprendė, kad ieškovės atstovo argumentai, jog žalos dydį galėjo paskaičiuoti tik 2014 m. rudenį, nepagrįsti, nes iš ieškovės atstovo paaiškinimų matyti, kad žalos paskaičiavimas buvo teorinio pobūdžio. Objektyvių priežasčių, dėl ko praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, ieškovės atstovas nenurodė, o teismas iš bylos duomenų tokių priežasčių nenustatė. Teismas taikė ieškinio senatį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

1. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visa apimtimi; 2) nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka; 3) iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoją V. V.; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

15.1. Nagrinėjamoje byloje vertinant faktinį ieškinio pagrįstumą esminė aplinkybė yra ieškovės ir UAB „Žiuriai“ sudarytos sutarties pakeitimo faktas. Pirmosios instancijos teismas vertindamas šią aplinkybę pažeidė civiliniame procese galiojančias įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai nenustatė sutarties pakeitimo fakto. Sprendime atliktas įrodymų vertinimas yra selektyvus, sprendime nėra įvertinti ieškovės poziciją patvirtinantys įrodymai.

15.2. Sprendime neįvertinti tikrieji šalių ketinimai, neįvertinti UAB „Žiuriai“ pozicijos prieštaravimai. Sprendimu nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolau – CK) 6.193 straipsnio 5 dalies taikymo praktikos, pagal kurią nustatant tikruosius šalių ketinimus yra vertinama tarp sutarties šalių susiklosčiusi verslo praktika. Sprendime suformuotas reikalavimas sutarties pakeitimą pagrįsti išimtinai rašytiniais / buhalteriniais dokumentais nėra numatyta galiojančiuose teisės aktuose, prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą tinkamai identifikuoti ir nustatyti tikruosius šalių ketinimus nesuteikdamas išimtinės pirmenybės sutarties šalių sandorio (ir sutarties pakeitimo) formai.

15.3. Sutarties sudarymo šalis siejo pasitikėjimo santykiai. Sutarties vykdymo klausimai buvo sprendžiami žodžiu. Ieškovė įprastai iki sutarties vykdymo atlikdavo 100 proc. avanso sumų mokėjimus dar negavusi sutarties dalyku esančių prekių. Sutarties galiojimo metu ieškovė avansu sumokėjo net 163 750 Eur.

15.4. Pagal prekių perdavimo dokumentą Nr. ZRU000 831, sudarytą ir pasirašytą 2013 m. spalio 17 d., UAB „Žiuriai“ perdavė ieškovei dalį produkcijos pagal sutartį už 47 250 Eur. Šalių susitarimu, atsiskaitymui už parduotus kviečius atliktas įskaitymas pagal ieškovės UAB „Žiuriai“ 2013 m. birželio 6 d. patiektas mineralines amonio trąšas „Acron“, pagal prekių gabenimo važtaraštį ATK214. UAB „Žiuriai“ sutartį įvykdė ne visiškai ir pristatė pagal sutartį ieškovei produkciją – žieminių kviečių 328,36 t po 180 Eur, iš viso už 59 104,80 Eur.

15.5. Dar prieš sužinant sutarties neįvykdymo faktą UAB „Žiuriai“ akcininkas R. Š. (ėjęs ir komercijos direktoriaus pareigas) paprašė ieškovės iš anksto pasirašyti išrašytus CMR važtaraščius patvirtinant visų pagal sutartį gautų prekių gavimo faktą. Toks R. Š. prašymas, tikėtina, buvo susietas su tuo metu vykusiu akcijų perleidimo sandoriu, kurio vienas iš tikslų buvo pagerinti bendrovės balansą buhalteriniu požiūriu. Tokiu būdu išankstinis CMR važtaraščių pasirašymas leido įgyvendinti akcijų pardavėjų prašymą. Ieškovė neturėjo pagrindo abejoti, jog visa žieminių kviečių produkcija, užsakyta pagal rašytinę sutartį, bus pristatyta sutartyje numatytais terminais, t. y. 2013 m. rudenį. Tačiau 2013 m. spalio pabaigoje paaiškėjo, jog pagal dalį šių iš anksto išrašytų CMR važtaraščių produkcija nebus pristatyta.

15.6. 2014 m. pradžioje R. Š. nurodė ir pasiūlė vietoj žieminių kviečių pristatyti vasarinius aukštos kokybės „Taifun“ veislės kviečius, kurių kaina yra aukštesnė. Po 2014 m. ypatingai šalto sausio tapo aišku, kad didžioji dalis žieminių kviečių iššals, dėl to pavasarį prognozuojama didelė vasarinių kviečių paklausa, todėl ieškovė sutiko, kad pagal neįvykdytų pagal sutartį įsipareigojimų apimtį vietoj žieminių kviečių būtų pristatyti vasariniai kviečiai „Taifun“, skaičiuojant, kad už toną bus mokama 50 Eur brangiau, t. y. po 230 Eur už toną.

15.7. Faktas patvirtinantis aplinkybę, kad sutartis nebuvo įvykdyta visa apimtimi yra A. K., buvusio akcininko tuo pačiu ir įmonės inžinieriaus bei buvusios direktorės A. M. paaiškinimai, kad 2014 m. pradžioje visi šie asmenys žinojo arba bent jau buvo girdėję apie pakeistas sutarties sąlygas. Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl tariamai visiškai ir tinkamai įvykdžius sandorį šalys toliau vedė derybas dėl sutarties pakeitimo siejant jį su 2013 m. rudenį neįvykdytos sutarties dalimi.

15.8. UAB „Žiuriai“ pakeistą šalių sutartį iš dalies įvykdė, nes vietoj pradinėje sutartyje nurodytų kviečių po 180 Eur už toną, 2014 m. pavasarį, 2014 m. kovo 12 d. – 2014 m. kovo 14 d. d. tiekė ieškovei vasarinius kviečius „Taifun“, ši kviečių rūšis buvo nurodyta prekių gabenimo važtaraščiuose. UAB „Žiuriai“ vykdė sutartį pakeistomis sąlygomis, vadinasi pripažino ir patvirtino šį pakeitimą.

15.9. UAB „Žiuriai“ byloje nepagrįstai nurodė, jog ieškovė pirko vasarinių kviečių sėklą ir turėjo prisiimti riziką dėl to, jog nepareikalavo jos kokybės sertifikato. UAB „Žiuriai“ pardavė vasarinius kviečius „Taifun“ su žieminių kviečių priemaišomis, t. y. pardavė nekokybišką prekę, neatitinkančią prekių gabenimo važtaraščiuose CMR nurodytos prekės rūšies. Jeigu būtų buvusi perkama kviečių sėkla, jos kaina būtų buvusi 350 – 400 Eur už toną, o ne 230 Eur už toną, kaip susitarė pirkėjas ir pardavėjas pradinės sutarties pakeitimu. Pristatyti vasariniai kviečiai „Taifun“ buvo kokybiški, ir nesukėlė abejonių dėl jų tinkamumo sėjai. Žala padaryta tuo, pakeitus sutarties sąlygas, vietoj vasarinių kviečių „Taifun“ pristatytas vasarinių ir žieminių kviečių mišinys ir pavasarį pasėtieji žieminiai kviečiai neleido kokybiškai išaugti vasariniams kviečiams. Taigi, žala kilo dėl to, jog vasariniai kviečiai „Taifun“ parduoti sumaišyti su žieminiais kviečiais, o ne dėl vasarinių kviečių „Taifun“ kokybės.

15.10. Gavusi pristatytą produkciją, ieškovė investavo į grūdų beicavimą ir sudarė su Latvijos ūkiais ir ūkininkais vasarinių kviečių „Taifun“ pirkimo-pardavimo sutartis. Nuėmus derlių ir paaiškėjus, kiek kuris ūkis gavo kokybiškų vasarinių kviečių derliaus, ieškovė, vykdydama savo sudarytų su ūkiais pirkimo-pardavimo sutarčių 3.3 papunktį, privalėjo išmokėti kompensacijas už parduotą neatitinkančią prekių kokybės sėklą. 2014 m. spalio 8 d. su visų ūkių atstovais sudaryti aktai dėl parduotos prekės kokybės neatitikimo ir susitarta dėl nuostolių atlyginimo dydžio. Konstatuota 123 600 Eur nuostolių, kurie ieškovės kompensuoti ūkiams.

15.11. Ginčo pirkimus ieškovė yra deklaravusi kaip iš kitų Europos Sąjungos (toliau – ES) šalių narių įvežtą produkciją, pagal atitinkamai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, ir teikė PVM deklaraciją į bendrą ES sistemą per Latvijos Respublikos elektroninę deklaravimo sistemą. Kadangi už produkciją sumokėta avansu, ir atsakovai buvo garantavę, jog visą produkciją pristatys 2013 m. spalį, ieškovė neturėjo pagrindo neteikti įsigytos produkcijos PVM deklaracijų, ir nevykdyti mokestines prievoles už produkciją, už kurią visiškai atsiskaityta, tik ji nebuvo visa apimtimi pristatyta. Lygiai taip pat UAB „Žiuriai“ privalėjo deklaruoti šiuos pardavimus bendroje PVM ir į kitas ES valstybės nares patiektų prekių PVM apskaitos sistemoje.

15.12. Sprendime netinkamai pritaikytos ieškinio senatį reguliuojančios teisės normos. UAB „Žiuriai“ atsakomybė turi būti kildinama iš sutartinių santykių. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Jeigu būtų laikoma, kad ieškovės byloje pareikštiems reikalavimams turėtų būti taikomos deliktinę atsakomybę reguliuojančios teisės normos, sprendime ieškovės teisių pažeidimo sužinojimo momentas nustatytas netinkamai – ieškovė negalėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę 2014 m. birželį, kadangi reali žala atsirado tik ūkininkams nuėmus derlių ir pareiškus konkrečias pretenzijas dėl iš UAB „Žiuriai“ įsigytų sėklų.

15.13. Net ir tuo atveju jeigu būtų laikoma, kad ieškovės byloje pareikštiems reikalavimams turėtų būti taikomos deliktinę atsakomybę reguliuojančios teisės normos ir apeliacinės instancijos teismas laikytų ieškinio senaties terminą praleistu, egzistuoja pagrindai atnaujinti ieškinio senaties terminą. Tarp šalių vyko komunikacija dėl galimo žalos atlyginimo, apie padarytą žalą ir jos reikalavimus atsakovai buvo informuoti, todėl negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, kad savo reikalavimo ieškovė atsisakys. Pagrindus ieškinio senaties atnaujinimui sudarė pažeidimo sudėtingumas, įrodymų neturėjimas, negalėjimas nustatyti konkretaus reikalavimo dydžio.

15.14. Pagrindą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka suponuoja būtinybė iškviesti ir apklausti liudytoją, buvusią buhalterę V. V.. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu buvo ne kartą pabrėžtas aktyvus buhalterės vaidmuo. Byloje nagrinėjama itin sudėtinga faktinė situacija, todėl tik bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka gali tinkamai užtikrinti visų reikšmingų aplinkybių tinkamą įvertinimą ir kvalifikavimą tiek atsakovų atsakomybės pagrindu, tiek ir apimties požiūriu.

Atsiliepimas

2. Atsakovai R. Š. ir V. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Apeliacinis skundas grindžiamas vieninteliu argumentu – neteisingu įrodymų vertinimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų kitaip kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Jokiame procesiniame dokumente nėra nurodyta, ieškovė ir teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, dėl kokio kiekio kviečių „Taifun“ šalys susitarė ir kokį kiekį ir kada atsakovė ieškovei pateikė, kokio dydžio nuostolių patyrė ir kas juos sudaro.

16.2. Ieškinyje teigiama, kad pagal tariamą sutarties pakeitimą UAB „Žiuriai“ grūdus ieškovei pristatė nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2014 m. birželio 14 d. Šiuo teiginiu ieškovė prieštarauja pati sau: vasarinių kviečių sėja baigiasi ne vėliau kaip iki gegužės 10 d., todėl vasarinių kviečių pristatymas iki birželio 14 d. būtų nelogiškas ir ekonomiškai nepagrįstas, nes tuo metu vasariniai kviečiai jau būna sudygę ir paaugę.

16.3. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė su UAB „Žiuriai“ atsiskaitė per du kartus –2013 m. rugsėjo 20 d. ir 2013 m. spalio 23 d. Vertinant šiuos faktus tarpusavyje, kad ieškovė su UAB „Žiuriai“ atsiskaitė gavusi grūdus, jeigu, kaip nurodo ieškovė, grūdus būtų gavusi tik 2014 m. kovą, neįtikėtina, kad per visą tą laiką, sumokėjusi pinigus, bet negavusi grudų, nebūtų UAB „Žiuriai“ reiškusi pretenzijų ir nereikalavusi grąžinti sumokėtas sumas už daiktus, kurių pagal sutartį negavo. PVM sąskaitos išrašytos ne vasariniams kviečiams „Taifun“ ir ne 2014 m., o 2013 m. PVM sąskaitos-faktūros pasirašytos ieškovės, kas patvirtina prekių gavimą.

16.4. UAB „Žiuriai“ pateikė 7 vnt. tarptautinių krovinių gabenimo važtaraščius (CMR), įrodančius, kad pagal 2013 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2013 m. rugsėjo iki 2013 m. spalio 21 d. ieškovei pateikti grūdai, ant visų CMR važtaraščių yra ieškovės direktoriaus parašas ir antspaudas, patvirtinantys prekių gavimą. Ieškovė nenurodė priežasties, kodėl ji klastojo važtaraščius, pasirašė prekių gavimo dokumentus, neva prekių negavusi. Ieškovė neįrodė UAB „Žiuriai“ pateiktų CMR važtaraščių suklastojimo faktų.

16.5. Ieškovė pateikė į bylą 2013 m. rugsėjo 18 d. informaciją apie prekių tiekėją Nr. ZRU000830, patvirtinančią 537,5 t kviečių gavimą ir 2013 m. spalio 17 d. informaciją apie prekių tiekėją Nr. ZRU000831, patvirtinančią 262,5 t. kviečių gavimą, kurie įrodo, kad ieškovė gavo 800 tonų kviečių. Ieškovė taip pat pateikė teismui deklaraciją mokesčių inspekcijai, iš kurios matyti, kad ieškovė gavo prekes pagal sandorį: 2013 m. rugsėjo 18 d. (ZRU000830), 2013 m. spalio 17 d. (ZRU000831), 2014 m. vasario 14 d. (ZRU000830).

16.6. Iš UAB „Žiuriai“ balanso už 2013 m. matyti, kad 2014 m. UAB „Žiuriai“ neturėjo nei žieminių nei vasarinių kviečių, todėl ieškovei jų pateikti negalėjo. 2014 m. kovo 14 d. direktorė A. M. sudarė komisiją, inventorizavo UAB „Žiuriai“ turtą ir perdavė naujam direktoriui D. K.. Inventorizacijos akte nėra užfiksuotas pagamintos produkcijos (grūdų) likutis.

16.7. UAB „Žiuriai“ direktorė buvo A. M., o jos sugyventinis A. K. buvo bendrovės akcininkas. Jie palaikė artimus santykius su ieškove. R. Š. ir V. Š. nebuvo artimuose ir draugiškuose santykiuose su ieškove, R. Š. santykiai su ieškove visada buvo tik dalykiški. R. Š. nesusitarė su ieškove pakeisti sutartį ir parduoti būtent vasarinių kviečių „Taifun“.

16.8. Ieškovė neįrodė, kad iš UAB „Žiuriai“ nusipirko vasarinių ir žieminių kviečių mišinį. Ieškovė neįrodė, kad sutartyje susitartos sąlygos pakeistos ir pažeistos. Ieškovė galėjo prekiauti ne tik iš UAB „Žiuriai“ nusipirktais kviečiais. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kas sudaro jos ūkininkams išmokėtas kompensacijas.

16.9. Kaip matyti iš sutarties, šią sutartį sudarė ir ją pasirašė UAB „Žiuriai“ direktorė A. M.. 2013 m. rudenį sutartis visiškai įvykdyta. R. Š. 2014 m. pradžioje sirgo, todėl nedalyvavo bendrovės veikloje. Be to, nebuvo įgaliotas pasirašyti įmonės sutartis ar jas keisti.

16.10. Iš ieškinio neaišku kokiu pagrindu – iš sutarties ar iš delikto – yra reikalaujama žalos iš R. Š. ir V. Š.. Jie nėra pasirašę sutarčių su UAB „Žiuriai“ ir įsipareigojimų šiam juridiniam asmeniui neturi, todėl atsakomybė iš sutarties negali kilti.

16.11. Ieškovė apie tariamai nekokybišką parduotą produkciją turėjo sužinoti 2014 m. birželį, kai, ieškovės teigimu, nesudygo nusipirkta ir verslo partneriams parduota sėkla. Ieškovė į teismą kreipėsi 2017 m. spalio 7 d., o patikslintą ieškinį pareiškė tik 2018 m. gegužės 16 d. (priimtas 2018 m. birželio 7 d.), todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovė nereiškė prašymo terminą atnaujinti. Bylos nagrinėjimas užsitęsė, ieškovė turėjo laiko ir visas galimybes apsispręsti, ar ji praleido ieškinio senaties terminą ar jo nepraleido ir prašyti jį atnaujinti.

16.12. Nepagrįstai ieškovė teigia, kad būtina teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytoją V. V.. Ieškovė prašė apklausti liudytoją V. V. ir teismas dėjo daug pastangų, kad ši liudytoja atvyktų į teismo posėdį. V. V. pateikdavo dokumentus, patvirtinančius jos negalėjimą atvykti į teismo posėdžius dėl ligos. Teismas net kelis kartus bylos nagrinėjimą atidėjo tik dėl to, kad neatvykdavo V. V.. 2018 m. lapkričio 7 d. ji pateikė paaiškinimą teismui raštu. Ieškovė nebepalaikė savo prašymo apklausti šią liudytoją teismo posėdyje, paliko klausimą dėl liudytojos apklausos spręsti teismui.

3. Atsakovė UAB „Žiuriai“ ir trečiasis asmuo D. K. taip pat pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Šalies argumentai

17.1. Ieškovės paaiškinimai nebuvo nuoseklūs. Ieškovė nepateikė pirminių ar išvestinių buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių ieškovės nurodomas aplinkybes. Ieškovės pateiktas dokumentas – PVM deklaracijos – paneigė ieškovės nurodomas aplinkybes. 2013 m. rudenį iš UAB „Žiuriai“ ieškovės įsigytiems kviečiams PVM sąskaitos-faktūros išrašytos ir yra byloje, ant jų yra ir ieškovės direktoriaus parašai.

17.2. 2014 m. gegužę ieškovei grąžintas pervestas ir nepanaudotas 36 000 Eur avansas. Nuo to momento šalys pagal UAB „Žiuriai“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir į bylą pateiktus įrodymus, kurių ieškovė nenuginčijo, tarpusavyje buvo atsiskaitę, todėl visi ieškovės reikalavimai, susiję su tariamais sutarties sąlygų pakeitimais ir sutarties dalyko – I ir II rūšies kviečių pakeitimo konkrečios veislės kviečiais „Taifun“ yra nepagrįsti.

17.3. Ieškovei neįrodžius, kad pakeistos sutarties sąlygos, nėra pagrindo spręsti civilinės atsakomybės klausimą, tačiau netgi darant prielaidą, kad ieškovės įrodinėjamas sutarties pakeitimas atliktas, ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

17.4. Ieškovės įrodinėjamos žalos faktas paaiškėjo 2014 m. vasarą, dar iki derliaus nuėmimo, t. y. dar iki 2014 m. rugpjūčio pabaigos. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apie savo teisės pažeidimus sužinojo iš karto: patvirtino, jog buvo apžiūrėjo ūkius, kuriems pardavė esą netinkamos kokybės kviečius, laukų dar prieš nustatant konkretų žalos dydį, vos paaiškėjus ieškovės įrodinėjamos žalos faktui. Konkretus žalos dydis gali paaiškėti, tik nuėmus derlių, tačiau derliaus nuėmimo momentas – 2014 m. rugpjūtis – patvirtina jog praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas, nes ieškinys teismui pateiktas tik 2017 m. spalio 9 d. Ieškovė be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą.

17.5. UAB „Žiuriai“ ar D. K. nepripažino žalos padarymo fakto, o ieškovė nereiškė pretenzijų nei UAB „Žiuriai“, nei D. K. iki pat bylos iškėlimo. UAB „Žiuriai“ ir / ar D. K. nežadėjo atlyginti nuostolius ar kaip nors juos kompensuoti.

17.6. Ieškovė nepagrindžia savo prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo, nenurodo, kokias konkrečias esmines, reikšmingas skundžiamo sprendimo galiojimui ir bylos nagrinėjimui aplinkybes galima nustatyti V. V. parodymais. V. V. nebuvo suteikta teisė pasirašyti ar keisti sutartis, sudarytas tarp šalių, tartis, derėtis dėl sutarčių sąlygų, ši liudytoja neturėjo įgaliojimų atstovauti UAB „Žiuriai“ ir buvo tik darbuotoja, taigi šios liudytojos parodymai neturi reikšmės skundžiamo sprendimo galiojimui, o tuo atveju, jeigu ši liudytoja viršijo savo įgaliojimus, ieškovė turi teisę reikšti jai savarankiškus reikalavimus kitoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojos apklausos

5. CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

6. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad egzistuoja būtinybė iškviesti ir apklausti buvusią UAB „Žiuriai” buhalterę V. V., kadangi jos paaiškinimai gali būti svarbūs vertinant byloje esančius įrodymus. Teigia, kad byloje nagrinėjama sudėtinga faktinė situacija, tik bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka gali tinkamai užtikrinti visų reikšmingų aplinkybių tinkamą įvertinimą ir kvalifikavimą tiek atsakovų atsakomybės pagrindu, tiek ir apimties požiūriu.

7. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais dėl būtinybės apklausti buvusią UAB „Žiuriai” buhalterę V. V. ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė dar pirmosios instancijos teisme prašė apklausti V. V., teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje nutarė kviesti liudytoją į kitą teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas siuntė šaukimus liudytojai visais žinomais gyvenamosios ir darbo vietų adresais, pavykus įteikti šaukimą, V. V. pateikdavo dokumentus apie ligą ir negalėjimą atvykti į teismo posėdžius. Pirmosios instancijos teismas ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą dėl liudytojos neatvykimo. 2018 m. lapkričio 17 d. V. V. teismui pateikė paaiškinimus raštu, tačiau ieškovė reikalavo iškviesti duoti paaiškinimus minėtą liudytoją, teismas pakartotinai atidėjo teismo posėdį ir nutarė kviesti liudyti V. V., tačiau liudytoja ir vėl neatvyko, pateikė įrodymus, kad dėl sveikatos būklės negalės dalyvauti teismo posėdžiuose ir kurį laiką ateityje. Pirmosios instancijos teismas, prieš 2019 m. vasario 7 d. posėdį gavęs V. V. pranešimą, kad ji posėdyje dėl sveikatos būklės dalyvauti negalės, nebeatidėjo teismo posėdžio dėl liudytojos neatvyko ir išnagrinėjo bylą.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo kviesti liudytoją V. V. pateikti paaiškinimus, kadangi jos raštu duoti paaiškinimai yra byloje, ji nurodė su byloje nagrinėjamais klausimais jai žinomas aplinkybes. Liudytojos kvietimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą, ieškovė nenurodė kokias bylai reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti liudytoja, taip pat atsižvelgtina į tai, kad V. V. paaiškinimai byloje jau yra, o apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir tyrimo galimybė ribojama įstatymu (CPK 314 straipsnis). Be to, ieškovė byloje siekia įrodyti žodinį žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimą, tačiau pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas (o Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 straipsnis numato, kad žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį) atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais.

9. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byla žodinio proceso tvarka nagrinėta pirmosios instancijos teisme, ieškovės atstovai turėjo galimybes pasisakyti visais, jų vertinimu, svarbiais bylai klausimais, byloje reikalavimai grindžiami rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys yra pateikę išsamius rašytinius paaiškinimus nagrinėjamais klausimais. Ieškovės argumentai dėl bylos apimties taip pat nesudaro pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta ieškovės prašymus dėl liudytojos apklausos ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

10. 2013 m. rugsėjo 18 d. ieškovė ir UAB ,,Žiuriai“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, sutarties dalykas – pirmos ir antros klasės kviečiai, kiekis 1 000 t, kaina – 180 Eur už toną. Pirkėjas (ieškovė) po sutarties pasirašymo įsipareigojo sumokėti 96 750 Eur avansą, o likusią sumą – iki 2013 m. rugsėjo 25 d., taip pat išsivežti prekes savo transportu ne vėliau kaip iki 2013 m. spalio 30 d. Ieškovė 2013 m. rugsėjo 20 d. pervedė UAB ,,Žiuriai“ 96 750 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „ZRU000 830, kviečiai“, 2013 m. spalio 23 d. pagal UAB ,,Žiuriai“ 2013 m. spalio 17 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą pervedė dar 67 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas už kviečius“. Avansu sumokėta 163 750 Eur.

11. Ieškovė įrodinėjo, kad UAB ,,Žiuriai“ sutartį įvykdė ne visiškai, pristatė ieškovei žieminių kviečių 328,36 t po 180 Eur (iš viso už 59 104,80 Eur), vėliau sutartis pakeista žodžiu – šalys susitarė, kad už likusią ieškovės pervestą sumą UAB ,,Žiuriai“ pristatys vasarinių kviečių „Taifun“, už toną bus mokama po 230 Eur. Ieškovė įrodinėjo, kad UAB ,,Žiuriai“ pateikti vasariniai kviečiai maišyti su žieminiais, ieškovei šią produkciją pardavus ūkiams ir ūkininkams sėjai, derliaus jie negavo, o ieškovė privalėjo atlyginti nuostolius ir patyrė žalą. Ieškovė prašė priteisti nuostolių atlyginimą iš UAB ,,Žiuriai“, o jeigu būtų nustatyta, jog UAB ,,Žiuriai“ neprivalo atsakyti už jos vardu ir jos naudai veikusių R. Š., V. Š., A. K., D. K. sudarytų sandorių teisines pasekmes, nuostolius prašė priteisti iš jų solidariai.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė sutarties pakeitimo fakto, taip pat neįrodė atsakovų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos atsiradimo ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Be to, teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

13. Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teigia, kad jų pakanka spręsti apie žodinį sutarties pakeitimą. Taip pat nurodo, jog teismas netinkamai nustatė atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, mano, kad byloje pakanka duomenų spręsti apie jų egzistavimą UAB „Žiuriai“ atžvilgiu, taip pat ir kitų atsakovų, veikusių UAB „Žiuriai“ vardu. Dėl ieškinio senaties ieškovė nurodo, kad atsakovų atsakomybė nagrinėjamu atveju turi būti kildinama iš sutartinių santykių, todėl reikalavimams šioje byloje pareikšti taikytinas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas.

Dėl ieškinio senaties termino

14. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad netinkamai pritaikytos ieškinio senatį reguliuojančios normos, nes atsakovų atsakomybė turi būti kildinama iš sutartinių santykių. Taip pat nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad byloje pareikštiems reikalavimams taikytinos deliktinę atsakomybę reguliuojančios normos, sprendime sužinojimo apie ieškovės teisių pažeidimą momentas kvalifikuotas neteisingai, o tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad ieškinio senaties terminas praleistas, egzistuoja pagrindai atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi tarp šalių vyko komunikacija dėl galimo žalos atlyginimo, apie padarytą žalą ir jos reikalavimus atsakovai informuoti, todėl negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, kad savo reikalavimo ieškovė atsisakys. Be to, savarankiškus pagrindus ieškinio senaties atnaujinimui sudarė pažeidimo sudėtingumas, įrodymų neturėjimas, negalėjimas nustatyti konkretaus reikalavimo dydžio. Su šiais apeliantės argumentais sutiktina iš dalies.

15. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimams dėl žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, iš kokios rūšies civilinės atsakomybės santykių (sutartinių ar deliktinių) toks reikalavimas kyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017).

16. Sutiktina su ieškove, kad UAB „Žiuriai“ atžvilgiu ieškovės nuostolių atlyginimo reikalavimas kilo iš 2013 m. rugsėjo 18 d. sutarties netinkamo vykdymo, todėl spręstina, kad šiam nuostolių atlyginimo reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido.

17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (kad CK 1.127 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010). Subjektyvaus sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo, t. y. teismas turi nustatyti objektyvųjį turėjimo sužinoti momentą. Spręsdamas dėl sužinojimo apie teisės pažeidimą momento teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo susiklosčiusios situacijos vertinimui. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-684/2016).

18. Ieškovė savo teisių pažeidimo momentu, nuo kurio jos teigimu prasideda ieškinio senaties terminas, nurodo 2014 m. spalio 8 d., kai ji su ūkiais ir ūkininkais susitarė dėl žalos dydžio ir jiems išmokėjo kompensacijas. Iš byloje esančių duomenų ir ieškovės paaiškinimų, matyti, kad ieškovė apie galbūt patirtą žalą dėl UAB „Žiuriai“ parduotos produkcijos pirmą kartą sužinojo ankščiau - 2014 m. birželį, kuomet nesudygo iš UAB „Žiuriai“ pirkta ir perparduota produkcija, pirmosios instancijos teismas būtent šią datą laikė turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimą data.

19. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos lentelės, kurioje nurodoma ūkių, kuriuose pasėta ieškovės nurodoma produkcija, apžiūros data, pirmosios apžiūros atliktos 2014 m. birželio 18 d., tačiau tuo metu tik nustatyta, kad yra galimos žieminių kviečių priemaišos, tačiau dar negalėjo paaiškėti žalos mastas, kadangi derlius dar nebuvo nuimtas. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, apie jos manymu, pažeistas teises sužinojo ne 2014 m. birželio 18 d., supratusi, kad jos ūkininkams parduota produkcija blogos kokybės, tačiau tik 2014 m. spalio 8 d., produkcijos pirkėjams išmokėjusi kompensacijas, kuomet paaiškėjo galbūt patirtų nuostolių dydis.

20. Spręstina, kad ieškovės reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo pareikšti sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2017 m. spalio 9 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis), o ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2017 m. spalio 9 d., todėl ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl nuostolių priteisimo pareikšti.

Dėl sutarties pakeitimo fakto nustatymo

21. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą rašytinę formą. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 straipsnis numato, kad žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipines sąlygas. Taigi, įvertinus nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, jog žemės ūkio produkcijos pardavimas gali vykti tik sudarius rašytinę sutartį, o įvertinus Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo ir CK normas, taip pat seka išvada, kad ir žemės ūkio produkcijos sutarties pakeitimai turi būti atliekami laikantis rašytinės formos.

22. CK 6.223 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Dėl rašytinės formos sutarties keitimo formos nagrinėjamoje byloje susitarta pačių šalių – ieškovės ir UAB ,,Žiuriai“ sudarytos sutarties 8.2 papunktyje šalys numatė, kad visi šios sutarties sąlygų pakeitimai ir papildymai galioja tik sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Sutarties pakeitimai įsigalioja nuo jų pasirašymo momento, jeigu pačiuose susitarimuose nėra nurodyta įsigaliojimo data.

23. Ieškovė teigia, kad teismas turėjo pareigą nustatyti tikruosius šalių ketinimus, nesuteikdamas pirmenybės faktui, kad sutartis buvo pakeista nesilaikius rašytinės formos. Nagrinėjamu atveju, ieškovė siekė įrodyti, kad buvo susitarta dėl sutarties pakeitimo žodine forma, todėl jai teko pareiga šį faktą įrodyti.

24. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Tačiau draudimas remtis liudytojų parodymais gali būti netaikomas, jei atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių artimą šalių bendravimą (be ieškovės paaiškinimų). Byloje taip pat nėra duomenų, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi verslo praktika nesilaikyti rašytinės formos reikalavimų – kad šalys būtų anksčiau sudariusios panašias sutartis ir atlikusios sutarties pakeitimus nesilaikydamos rašytinės formos, taip pat nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog žodinis sutarties pakeitimas nagrinėjamu atveju yra tikėtinas (ieškovės nurodytas avanso sumokėjimas nerodo aukšto šalių pasitikėjimo lygio, ypač atsižvelgiant į tai, jog avanso sumokėjimas nustatytas sutarties 2.2 papunktyje).

25. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo ieškovės pateiktus žodinio sutarties pakeitimo įrodymus – pateiktus tarptautinius CMR važtaraščius, tačiau šiais įrodymais nesirėmė kaip nepatikimais dėl CMR dokumentų pildymo trūkumų ir neatitikimų (sprendimo 66 punktas), o įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus, sprendė, kad labiau tikėtina, jog sutartį UAB „Žiuriai“ įvykdė tinkamai, o ieškovės teiginys, kad sutartis buvo pakeista, neįrodytas. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles padarydamas šią išvadą, nes nevertino įrodymų viseto.

26. Sutiktina su ieškove, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl teismo atliktas kitoks nei siekia ieškovė bylos aplinkybių įvertinimas savaime nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, jei nėra nustatoma, jog padarytos įrodymų vertinimo klaidos – pavyzdžiui, teismas neįvertino kurio nors esminio įrodymo arba teismo įsitikinimas tam tikrų faktų buvimu susiformavo dėl akivaizdžiai klaidingų prielaidų, nebuvo taikytos įstatyminės prezumpcijos ir pan. Konkrečių įrodymų vertinimo klaidų ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė.

27. Pastebėtina, kad ieškovės paaiškinimai dėl byloje esančių įrodymų nenuoseklūs, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė pirmosios instancijos teisme nepaaiškino dėl kokio kiekio „Taifun“ kviečių šalys susitarė ir kada šie kviečiai buvo pristatyti. Atsakovė įrodinėdama tinkamą rašytinės sutarties vykdymą pateikė 7 tarptautinių krovinių gabenimo važtaraščius, kuriuose nurodyta, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį nuo 2013 m. rugsėjo iki 2013 m. spalio 21 d. ieškovei pateikti grūdai, ant visų CMR važtaraščių yra ieškovės direktoriaus parašas ir antspaudas, patvirtinantys prekių gavimą. Ieškovė nurodė, kad ji suklastojo važtaraščius, pasirašė prekių gavimo dokumentus, kadangi to prašė atsakovas R. Š., tačiau byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą laikyti ieškovės argumentus pagrįstais, o vien ieškovės paaiškinimai, jog tokiu būdu R. Š. siekė pagerinti įmonės balanso duomenis prieš parleidžiant akcijas, nepatvirtina ieškovės prekių negavimo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo iki 2013 m. spalio 21 d. Taip pat, kaip matyti iš UAB „Žiuriai“ balanso už 2013 m., metų pabaigoje UAB „Žiuriai“ neturėjo nei žieminių nei vasarinių kviečių, be to, 2014 m. kovo 14 d. direktorė A. M. inventorizavo UAB „Žiuriai“ turtą ir perdavė naujam direktoriui D. K., o inventorizacijos akte nėra užfiksuotas pagamintos produkcijos (grūdų) likutis, todėl mažai tikėtina, kad atsakovė pateikė produkciją ieškovei 2014 m. pavasarį.

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovė įrodinėja žodinį sutarties pakeitimą, neteikia pagrindo vertinti byloje esančius įrodymus kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kurio nors esminio įrodymo arba teismo įsitikinimas tam tikrų faktų buvimu susiformavo dėl akivaizdžiai klaidingų prielaidų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai abejojo ieškovės pateiktų CMR važtaraščių tikrumu dėl nustatytų neatitikimų, ieškovės argumentų dėl šių įrodymų nenuoseklumo, dėl neišsamios informacijos šiuose dokumentuose, dėl neaiškių įrašų, neatitikimų numeracijoje, pateiktų nuorašų neatitikimo originalams, sprendė, kad neįrodyta aplinkybė dėl prašymo klastoti važtaraščius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų negalima laikyti patikimais įrodymais, kuriais remiantis būtų galima nuginčyti kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, priėjo pagrįstos išvados, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė ir UAB ,,Žiuriai“ žodiniu susitarimu pakeitė sutarties sąlygas ir dėl šio pakeitimo netinkamo įvykdymo atsirado žala ieškovei.

Dėl kitų atsakovų civilinės atsakomybės

29. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismui nenustačius UAB „Žiuriai” civilinės atsakomybės sąlygų dėl ieškovės patirtų nuostolių, atsakyti turi kiti atsakovai, veikę UAB „Žiuriai” vardu. Ieškovės požiūriu, sutarties pakeitimo faktas suponuoja atsakovų neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio sąlygų buvimą. Ieškovė taip pat teigia, kad R. Š. gali atsirasti atsakomybė už iš sutarties kilusią žalą, kadangi jis veikė kaip atsakovės atstovas.

30. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ieškovės faktinį ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kad žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis pakeista žodiniu susitarimu, o sutartį neva pakeitus, jos UAB „Žiuriai“ tinkamai nevykdė, ieškovė dėl to patyrė nuostolių, kurių atsiradimą vertina kaip atsakovų veiksmų padarinius. Byloje nustatyta, kad atsakovai – R. Š. ir A. K. ginčo santykių metu buvo UAB ,,Žiuriai“ akcininkai, atsakovės V. Š. ir D. K. – akcininkų sutuoktinės. Be to, atsakovas R. Š. UAB ,,Žiuriai“ ėjo komercijos direktoriaus pareigas, atsakovas A. K. UAB ,,Žiuriai“ ėjo inžinieriaus pareigas. Spręstina, ar ieškovės nurodytais faktiniais reikalavimo pagrindais gali kilti minėtų atsakovų atsakomybė.

Dėl akcininkų ir jų sutuoktinių atsakomybės

31. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus, t. y. įtvirtintas juridinio asmens ir jo dalyvių subjektiškumo atskirumo principas, pagal kurį akcininkai neatsako už bendrovės prievoles, o išimtį sudaro tik CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad akcininkui gali kilti subsidiari atsakomybė už bendrovės prievoles, jei dėl akcininko nesąžiningų veiksmų bendrovė tapo nemoki. Minėtos aplinkybės byloje neįrodinėjamos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad R. Š. ir A. K. turėtų atsakyti už ieškovei kilusią žalą kaip UAB „Žiuriai“ akcininkai. Akcininkų sutuoktinės V. Š. ir D. K., nebūdamos UAB „Žiuriai“ akcininkėmis, negali būti atsakomybės subjektais CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu, kitų aplinkybių jų atžvilgiu ieškovė neįrodinėjo, todėl ieškinys jų atžvilgiu atmestas pagrįstai.

Dėl darbuotojo atsakomybės bendrovės kreditoriui

32. Dėl R. Š. atsakomybės sutartinio atstovavimo pagrindu pažymėtina, kad R. Š. buvo UAB „Žiuriai“ darbuotojas. Ieškovė nurodo, kad jis veikė UAB „Žiuriai“ vardu, tačiau jo tiesioginė atsakomybė UAB „Žiuriai“ kreditoriui negalima, net jei būtų įrodytos aplinkybės, kad R. Š. viršijo savo įgaliojimus vykdydamas darbo funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė aplinkybių dėl įgaliojimų viršijimo neįrodinėjo, todėl jau vien todėl ieškinys atstovavimo santykių pagrindu šio atsakovo atžvilgiu yra nepagrįstas.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

33. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl ieškinio senaties termino praleidimo, tačiau pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus kaip neįrodytus bei nepagrįstus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai R. Š., UAB „Žiuriai“ ir trečiasis asmuo D. K., nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad advokatų teisinėms paslaugoms, surašant atsiliepimus į ieškovės apeliacinį skundą, patyrė bylinėjimosi išlaidų bei prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Apeliacinį skundą atmetus, minėti asmenys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš pateiktų sąskaitų, atsakovas R. Š. patyrė 500 Eur, UAB „Žiuriai“ – 919,60 Eur, o trečiasis asmuo D. K. – 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios kiekvienam iš minėtų asmenų priteistinos iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Latvijos Respublikoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „AGROTIRDZNIECIBAS KOMPANIJA“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Žiuriai“, juridinio asmens kodas 157629095, iš Latvijos Respublikoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „AGROTIRDZNIECIBAS KOMPANIJA“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 919,60 Eur (devynis šimtus devyniolika eurų ir šešiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Latvijos Respublikoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „AGROTIRDZNIECIBAS KOMPANIJA“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Kazys KailiūnasAgnė TikniūtėJūratė Varanauskaitė