Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2023-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. T-20-953/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-03
Bylos Nr.
T-20-953/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03039-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
O. M.
Nukentėjusysis
M. V.
Nuteistasis
O. M.
Kategorijos
riTeikimas Nr. T-20-953/2023
Baudžiamoji byla Nr. 1-849-953/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03039-2022-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,kaltinamajam O. M.,nukentėjusiajam M. V. nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo O. M. prašymą (teikimą) dėl 500 Eur civilinio ieškinio išdėstymo dalimis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. rugsėjo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu O. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Nuosprendžiu M. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš O. M. priteista 500,00 eurų (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. V. naudai. Be to, priteista iš O. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už M. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-09-21 nuosprendis įsiteisėjo 2022-12-15.

2022-12-22 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas nuteistojo O. M. prašymas (teikimas) dėl 500 Eur civilinio ieškinio išdėstymo dalimis, kadangi asmuo yra nedirbantis.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas (teikimas) netenkintinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnyje reglamentuota, kad, kai kyla su civiliniais ieškiniais susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti, bet tuo yra siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Bet koks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis) neturi patirti nepagrįstų nuostolių.

Proporcingumo principo taikymas byloje reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų šalių interesus. Šiuo atveju, prašymu O. M. akcentuoja tik savo interesus ir neatsižvelgia į nukentėjusiojo M. V. teisėtus lūkesčius. Teismas sutinka, kad mokant dalimis priteistą sumą, O. M. patirs finansinius nuostolius, tačiau sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad O. M. savo prašymą grindžia tik sunkia turtine padėtimi, nes šiuo metu yra nedirbantis, tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog O. M. finansinė padėtis yra labai bloga. Byloje nėra duomenų, kad jis turi finansinių įsipareigojimų, išlaikytinių, kad turi sveikatos problemų, dėl kurių būtų apribota darbinė veikla ir pan., be to, asmuo yra jauno amžiaus, darbingas, turi visas galimybes susirasti darbą ir dirbti. Todėl, teismo vertinimu, O. M. prašymas nėra priežastis nepaisyti nukentėjusiosios interesų, nes tokiu atveju nusikalstamą veiką padaręs asmuo gyventų patogiai, o nukentėjęs asmuo turėtų laukti jam padarytos žalos kompensavimo. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2004).

Atsižvelgiant į tai, ir siekiant užtikrinti nukentėjusiojo interesus, teismas pripažįsta, jog nėra pagrindo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes patenkinus tokį civilinio atsakovo prašymą, žalos išieškojimas faktiškai būtų stabdomas ir tokiu būdu būtų pažeistos nukentėjusiojo teisės bei turtiniai interesai. Tai, kad civilinis atsakovas galimai patirs didelių finansinių sunkumų, negali būti pagrindas išdėstyti žalos mokėjimą dalimis. Teismas atkreipia dėmesį, kad O. M. turi galimybę išspęsti žalos atlyginimo klausimą pasiskolindamas priteistą pinigų sumą ir mokėdamas dalimis kredito įstaigai, o ne dar labiau apsunkindamas nukentėjusiojo finansinę padėtį. Be to, O. M. gali bandyti susitarti ir su nukentėjusiuoju dėl mokėtinų neturtinės žalos dydžių išdėstymo, tokiu būdu mažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes, o priverstinio teismo nuosprendžio vykdymo proceso metu dėl mokėjimo grafikų sudarymo prašymai gali būti teikiami nuosprendį vykdančiam antstoliui.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas nevertina O. M. padėties kaip blogos, kuri sąlygotų būtinybę išdėstyti priteistos neturtinės žalos vykdymą ir sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti O. M. prašymą ir išdėstyti priteistos sumos įvykdymą (analogišką praktiką formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai: Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019-08-07 nutartis byloje Nr. T-1556-946/2019, Vilniaus apygardos teismo 2021-06-29 nutartis byloje Nr. T-97-312/2021 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

netenkinti nuteistojo O. M. prašymo (teikimo) dėl nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo išdėstymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėjas Martynas Galvičius