Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo Ž. P. prašymą dėl priteistos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos išdėstymo mokėti dalimis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas nuteistojo Ž. P. prašymas, kuriuo jis prašo iš jo nukentėjusiajai priteistą žalos atlyginimą išdėstyti dalimis, nes iš karto visos sumos sumokėti negali.

Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžiu Ž. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta bausmė – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, Ž. P. papildomai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 (keturių) mėnesių laikotarpį šiam įpareigojimui įvykdyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžią Ž. P. nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiosios V. P. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti patenkintas visiškai, o civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti patenkintas iš dalies bei priteista iš Ž. P. 701,69 Eurų (septyni šimtai vienas euras 69 eurocentai) turtinei ir 1000 (vienas tūkstantis) Eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios V. P. naudai. Taip pat priteista iš Ž. P. 1000 (vienas tūkstantis) Eurų patirtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiosios V. P. naudai.

Iš nustatytų duomenų matyti, kad nuteistasis privalo atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kurią padarė nukentėjusiajai savo nusikalstama veika, taip pat iš jo išieškotos proceso išlaidos, kurias patyrė nukentėjusioji advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant nuteistojo prašymą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo dėl turtinės ir neturtinės žalos bei procesinių išlaidų išieškojimo vykdymą reikėtų atidėti ar jį išdėstyti. Kaip minėta, atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos, jokių aplinkybių dėl to savo prašyme nenurodė ir pats nuteistasis.

Nors nuteistasis prašyme paaiškindamas, kad visos sumos iš karto sumokėti negali, leidžia suprasti, kad priteistos žalos atlyginimui neturi pakankamai lėšų, savo tokią sunkią finansinę padėtį, jeigu ji iš tikrųjų tokia yra, pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Todėl teismo vertinimu, vien tik prašyme pateiktas paaiškinimas apie negalėjimą sumokėti visos sumos iš karto neatskleidžia realios nuteistojo finansinės padėties.

Priešingai, teismas įvertinęs tai, kad Ž. P. yra darbingas, turi darbą – nuosprendžiu nustatyta, kad dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju ir gauna pastovias pajamas, sprendžia, kad iš jo nukentėjusiajai priteista turtinės ir neturtinės žalos suma (bendrai1701,69 Eur), taip pat procesinių išlaidų (1000 eurų) suma nelaikytinos didelėmis. Todėl nuteistojo paaiškinimuose nurodyta aplinkybė apie negalėjimą sumokėti visos sumos iš karto yra nepagrįsta ir nelaikytina išskirtine aplinkybe, dėl kurios jam galėtų būti taikomos CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos. Akcentuotina, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o Ž. P. prašymas būtent ir yra siejamas iš esmės tik su šia aplinkybe, visiškai jos nepagrindžiant ir neatsižvelgiant į nukentėjusiosios teisėtus lūkesčius.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nuosprendžio tiek, kiek jis susijęs su turtinės ir neturtinės žalos bei procesinių išlaidų išieškojimo vykdymo išdėstymas iš esmės pažeistų nukentėjusiosios interesą gauti nusikaltimų padarytos žalos atlyginimą bei dėl to vykdytame procese patirtų išlaidų atlyginimą ir neleistų pasiekti abiejų šalių interesų užtikrinimo pusiausvyros. Tai neatitiktų teisingumo bei protingumo principų, o reikštų kaltininko interesų iškėlimą aukščiau nukentėjusiosios interesų, norą pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką. Tai, kaip minėta, neabejotinai neatitinka nukentėjusiosios interesų bei teisėtų lūkesčių gauti dėl nusikalstamos veikos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, padarytos žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nuteistojo Ž. P. prašymas atidėti ar išdėstyti sprendimo dėl turtinės ir neturtinės žalos bei procesinių išlaidų atlyginimo vykdymą, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimis, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo Ž. P. prašymo dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-307-753/2019 priteistos nukentėjusiajai atlyginti turtinės ir neturtinės žalos bei procesinių išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti išdėstymo mokėti dalimis nepatenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.