Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-307-753/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-14Kauno apylinkės teismas
  2. T-1556-946/2019Nutartis · 2019-08-07Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-14
Bylos Nr.
1-307-753/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22549-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Civilinis ieškovas
V. P.
Kaltinamasis
Ž. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-307-753/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22549-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.7 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 14 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei A. P.,

nukentėjusiąjai, civilinei ieškovei V. P.,nukentėjusiosios atstovei advokatei A. R.,gynėjai advokatei J. Ž.,kaltinamajam Ž. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) suvirintoju, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Ž. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. gegužės 12 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, tyčia panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės, su kuria kartu negyvena 15 metų, V. P. atžvilgiu - sudavė jai ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veidą, tokiu būdu padarė jai kraujosruvą kairės akies vokuose, nubrozdinimus kaklo priekyje dešinėje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. P. sveikatą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. P. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalkstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį pripažino iš dalies. Jis gyvena faktinėje šeimoje su sugyventine J. S.. Su nukentėjusiąja V. P. santuoka nėra nutraukta, tačiau ji faktiškai yra iširusi, kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Paaiškino, kad įvykio dieną V. P. buvo neblaivi, šventė savo sugyventinio gimtadienį, o pastarajam nulūžūs, t. y. nuėjus miegoti, ji atvyko į švečius, tikslu pabendrauti, nes jai dar norėjosi išgerti alkoholio. V. P. puolė mušti jo sugynetinę J., parvertė ją ant žemės ir mušė, net lūžo stalo kojos. Kaltinamojo paaiškinimu, jis atitraukė V. nuo J., o ši ranka trenkė jam į veidą, todėl jis trenkė V. ranka atgal, pataikydamas į kairę veido pusę. Po smūgio ji atsisėdo ant suolo. Moterys aprimo, o jis nuėjo miegoti. Anūkas išvežė automobiliu V. P. į namus. Vakare į namus atvyko policijos pareigūnai. Jis tuo metu miegojo. Už nukentėjusiosios V. P. gydymą jis sumokėjo žalą valstybinei ligonių kasai. Nesutinka su nukentėjusiosios V. P. pateiktu patikslintu ieškiniu dėl neturtinės, turtinės žalos atlyginimo. Jam yra žinoma aplinkybė, kad po įvykio nukentėjusiajai V. P. buvo nustatytas 2,6 promilių neblaivumas. Kaltinamojo Ž. P. teigimu, po šio įvykio jo sugyventinės J. S. galva buvo sudaužyta, šonas mėlynas, tačiau jie nesikreipė pareikškimu dėl šio įvykio į policiją, nes buvo gėda. Kauno AVPK Kaišiadorių PK dirba pareigūnas G. C. (įgaliotinis) yra jo giminaitis, tačiau su pastaruoju nesikonsultavo dėl įvykio (t 2, b. l. 4-5).

2018 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. P. parodė, kad ji apie 15 metų negyvena kartu su Ž. P.. Ž. P. apie 11 metų gyvena su kita moterimi, t. y. J. S.. Pastarieji gyvena netoli jos. Parodė, kad 2018 m. gegužės 12 d. pas ją atvažiavo neblaivus Ž. P., todėl jį pavedė iki parduotuvės. Ji pasakė Ž. P. - -mažiau gerk, duok geriau dukrai pinigų. Dukra V. verkė, kad tėvas neduoda jai pinigų. Pamena, kad tądien ji grįžo apie 14.00 val. į namus, nes buvo išvykusį į masažą Kaune. Po to rinkosi svečiai, nes tądien buvo švenčiamas jos sugyventinio gimtadienis. Po kurio laiko pas juos atvažiavo neblaivus Ž. P., prašė nuvežti jį į parduotuvę. Pastarsis dar kurį laiką svečiavosi pas juos, po to jis buvo įsodintas į automobilį ir nuvežtas į namus. Šventės metu ji klausė Ž. P. kada J. (pastarojo sugyventinė) atiduos 20 Eurų skolą. Svečiams išsiskirsius, ji nuėjo pas Ž. P.. Pas juos buvo svečių ir ji prisėdo. Po kurio laiko ji paklausė J. S. dėl skolos, t. y, kad ji atiduotų skolą. O ši pasakė Ž. P. –„užmušk šitą kūrvą“. Ž. P. sudavė kumščiu jai tris kartus į kairį žandą. Po smūgių ji nukrito, o Ž. P. atsisuko ir nuėjo miegoti. Ji atsikėlė ir nuėjo į namus. Kadangi labai skaudėjo sumuštą vietą, ji telefonu išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Kartu važiavo dukra V. C.. Kaišiadorių ligoninės prėmimajame naktį nebuvo kam peršviesti žandikaulio, todėl ji buvo išleista vykti į namus. Kitą dieną ji nuvyko į Kauno apskrities policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatą (toliau - Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK), kur parašė pareiškimą dėl įvykio, jai buvo duotas siuntimas nuvykti apžiūrai pas ekspertą. Antradienį ji lankėsi pas šeimos gydytoją, kuri nukreipė ją konsultacijai pas traumatologą. Dėl patirto sužalojimo ji kurį laiką gulėjo Kauno klinikose, jai nustatytas viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžis. Dėl kaltinamojo Ž. P. veiksmų ji jautė skausmą apie tris mėnesius, svaigo galva ir pykino, kurį laiką negalėjo išsižioti, valgyti. Ji gydėsi Žiežmarių PSPC (gydytoja A. M.), buvo konsultuota neurologo, pas kurį lankėsi 4-5 kartus, gydymui išrašyti vaistai. Po šio įvykio ji lankėsi Kaišiadorių psichikos sveikatos centre, kurį laiką negalėjo miegoti, nes bijojo Ž. P., geria raminamuosius vaistus bei antidepresantus. Pas psicholoją konsultacijai ji lankėsi 10 kartų. Kaltinamasis Ž. P. jos neatsiprašė. Atvykęs 2018 m. biželio 23 d. į namus Ž. P. sakė –„aš tave papjausiu“, dėl ko vyksta tyrimas.

Nukentėjusiosios V. P. parodymu, jos santykiai su dukromis yra įtempti. Ž. P. dukrai yra pervedęs pinigų, kad ši nusipirktų namą, todėl dukra perėjo į tėvo pusę. Dukros V. C. vyro brolis dirba policijoje, todėl po įvykio Ž. P. nebuvo sulaikytas (t 2, b. l. 5-6).

2018 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. S. parodė, kad ji gyvena faktinėje šeimoje su kaltinamuoju Ž. P.. Parodė, kad yra buvę atvejų, kuomet ji skolindavosi pinigų iš V. P.. Kai reikia ji padėdavo. Liudutojos parodymu, 2018 m. gegužės 12 d. pas ją į svečius atvažiavo pusbrolis su sugyventine pasiimti daigų. Vaišinosi šašlykais, gėrė kavą. Tądien paskambino telefonu V. P., klausė – ką veiki? Ji buvo neblaivi, sakė „noriu dar padaryti“. J. S. pasakė, kad pastaroji neitų, tačiau ji atvažiavo. Ji puolė pusbroliui ant kelių, kišo jam ranką už kaklo ir klyno. Po tokio pastarosios elgesio žmonės išvažiavo. Tuomet ji prisikibo prie jos, sakydama –„kam išvarei J., čia mano numylėtinis“, pradėjo ją vadinti „kūrva“. Jos abi sėdėjo ant suolo. Pastaroji kuomet šoko nuo suolo, ji virto su suolu. Tuomet V. P. pradėjo ją mušti, t. y. užsimojo bet nepataikė. Po to jos tarpusavyje susimušė. Ž. P. norėjo apraminti V., ją pasodino ant suolo. Tačiau V. ranka sudavė Ž. P. per veidą, o jis trenkė ranka jai atgal. V. P. nukrito ir atsisėdo ant žemės, pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną. Atvažiavus automobiliu anūkui, ji padėjo įkelti į automobilį V. Pastaroji nieko nesakė, kad jai skauda, tik sakė anūkui „A., vežk mane“. Kuomet policijos pareigūnai buvo atvykę ir apie įvykį klausė Ž. P., ji pareigūnams sakė buvusią situaciją, t. y. kad ji buvo sumušta V., rodė jiems sumuštą šoną, sakė, kad skauda galvą, tačiau ji pareiškimu nesikreipė į policiją dėl tokių V. veiksmų. Liudytojos J. S. parodymu, tądien Ž. P. buvo išgėręs truputį alkoholio, t. y. vieną butelį alaus ir porą stiukliukų degtinės. Tą dieną sugyventinis Ž. P. dirbo su traktoriumi, kultivavo lysves.

Apklausta 2018 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje liudytoja V. C. parodė, kad įvykio metu ji su šeima gyveno pas mamą V. P.. Ji paties įvykio nematė. Tądien ji miegojo, kai ją prikėlęs anūkas klausė, ar gali jis nuvežti močiutę pas dieduką. Anūkas sakė, kad močiutė yra girta. Ji sutiko. Pabudusi ir nuėjusi į tualetą, ji išgirdo verkiant mamą ir šaukiant jos sugyventinį A. – ko tu ten ėjai? Ji paklausė vaiko, kas atsitiko, o šis pasakė, kad močiutė susimušė su dieduku. Pagalvojo , kad tai elinis cirkas (kartas). Po kurio laiko ji pamatė kieme degančias šviesas, greitosios pagalbos ir policijos automobilius. Mama buvo užsiėmusi veidą, sakė „mane mušė, skauda“. Mama buvo labai apsvaigusi nuo alkoholio. Greitosos pagalbos gydytas siūlė vežti mamą apžiūrai į ligoninę, o ši atsisakinėjo. Trise jie nuvažiavo į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių, kur mamą apžiūrėjęs traumatokogas, liepė ją vežti į Kauno klinikas, tačiau ji atsisakė važiuoti. Priėmimo skyriuje mama šliaužiojo ant žemės, sakė, kad jai bloga ir nori namo. Jie parvežė mamą į namus. Mama pyko ant J., sakė ją užmuš. Sekmadienį mama valgė kotletus. Būdama neblaivi mama būna agresyvi, ji ne kartą ją ir seserį yra mušusi. Kuomet mama vartoja tris dienas alkoholį, būna problema. Jos bendravimas su mama yra sudėtingas, faktiškai nėra jokių santykių, nuo birželio 12 d. ji ten negyvena. Su tėvu Ž. P. ji bendrauja, tėtis paskolino jai 2000 Eurų. Mama V. P. ją išvarė iš priestato, kurį patys pasistatė ir įsirengė savo lėšomis. Liudytojos parodymu, ji mamos nevežiojo pas gydytojus, nes mama pati vairuoja automobilį. Liudytoja po įvykio skambino ir kalbėjo su tėvu Ž. P. dėl įvykio, kuris sakė, kad mama susimušė su J., o jis gynė J. ir trenkė mamai tris kartus į veidą. J. pasakojo, kad buvo užpulta mamos. Liudytojos V. C. parodymu, ji nekartą vyko pas J., nes ji buvo užpulta mamos, iškeltos pavydo scenos (t 2, b. l. 7-8).

2018 m. gruodžio 10 d. apklausta liudytoja L. V. parodė, kad kaltinamasis Ž. P. yra tėtis, o V. P. – mama. Su motina santykiai yra įtempti, nes ši ją išvijo iš namų. Tikslios datos nepamena, mobiliuoju telefinu paskambino sesuo ir pasakė, kad motiną veža į ligoninės priėmamąjį. Ji taip pat nuvažiavo į ligoninės priėmamąjį. Ten mama elgėsi neadekvačiai, nes gulė, kėlėsi, sakė, kad jai yra bolga nuo alkoholio. Gydytojas siūlė mamai vykti į Kauno klinikas detalesniam ištyrimui, tačiau ji atsisakė. Važiuojanat į namus mama šaukė –„Aš ją užmušiu“. Suprato, kad mama tai sako apie tėčio sugyventinę. Būdama apsvaigusi nuo alkoholio, mama būna agresyvi, tuomet ypač būna pikta ant tėčio sugyventinės. Kitą dieną mama sakė, kad jei skauda galvą, ji valgė net kotletus, kuriuos ji, t. y. liudytoja iškepė. Mamos ir T. santykiai yra įvairūs, jie apsibardavo ir apsumušdavo, net buvo atvejis, kad jis smaugė mamą, o ji pastarąją gynė. Kuomet ji gyveno pas mamą, jos, t. y. mamos sugyventinis yra vartojęs smurtą prieš ją (mamą) (t 2, b. l.55-56).

2019 m. sausio 18 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. T. parodė, kad apie 3 m. 6 mėn. (trejus metus šešis mėnesius) gyvena faktinėje šeimoje su V. P.. Liudytojo parodymu, jis paties įvykio nepamena. Tikslios datos nepamena, tačiau įvykio dieną, V. P. apie 23.00 val. grįžo į namus. Ji skundėsi pykinimu, galvos svaigimu, jautė didelį skausmą kairėje veido pusėje, todėl teko kviestis greitosios pabalbos medikus. Sugyventinė buvo truputį išgėrusi alkoholio. V. P. sakė, kad ji nuėjo pas Ž. P. atsiimti skolos, nes pastarojo sugyventinė jai buvo skolinga 20 Eurų. Iki įvykio V. P. neturėjo sveikatos problemų, tačiau po jo gal apie 10 kartų, o gal ir daugiau kartų teko ją vežti į Kauno klinikas dėl patirto sužalojimo. Jai konstatuotas akies dugno raumens plyšimas, jautė didelį skausmą. Sugyventinė V. P. buvo vežta tyrimams į Kauno klinikas, į konsultacijas neurologo ir akių gydytojų. Kauno klinikoje gydytojas sakė, kad dėl didelės kraujosrūvos negali nustatyti skruostikaulio lūžio (t 2, b. l. 74-75).

2019 m. vasario 15 d. teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas G. A. C. nurodė, jog pagal medicininius duomenis nukentėjusiajai V. P. skruostikaulio lūžis nediagnozuotas. Jis tik buvo įtariamas, tam būtina atlikti specialūs tyrimai, kompiuterinė tomografija, pagal kuriuos nebuvo patvirtinta diagnozė - skruostikaulio lūžis. Būtina išreikalauti visus atliktus medicinius tyrimus, kompiuterinės tonografijos nuotraukas, kad būtų atliktas išsamus ekspertinis tyrimas dėl nukentėjusios sužalojimo (t 2., b. l. 80-82).

Nors kaltinamasis Ž. P. iš dalies pripažino kaltę dėl inkrminuoto nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, iš esmės tik nesutikdamas su nukentėjusiosios V. P. pareikštu civiliniu ieškiniu (patikslintu ieškiniu) dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šį kaltinamojo padarytą nesunkų nusikaltimą įrodo jo paties kaltės pripažinimas, nukentėjusiosios V. P., liudytojų J. S., V. C. duoti parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme, liudytojų L. V., A. T. duoti parodymai teisme, specialisto (eksperto) G. A. C. išvada ir teisme jo duotas paaiškinimas dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. specialisto išvada Nr. G1488/2018(02), 2018 m. birželio 15 d. specialisto išvada Nr. pG1834/2018(02), 2019 m. kovo 25 d. ekspertizės aktas Nr.EKG12/2019(02) ir kita bylos rašytinė medžiaga.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo prtokolo matyti, kad į policiją kreipėsi V. P., nurodžiusi tokias įvykio aplinkybes: 2018 m. gegužės 12 d. apie 21.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), namo kieme ranka suduodamas tris mūgius į veido sritį, sumušė jos vyras Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis tame pačiame kaime. Ji apie 15 metų negyvena su Ž. P. (t 1, b. l. 1).

Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji V. P. parodė, kad su Ž. P. nėra išsituokę, tačiau apie 15 metų kartu negyvena. Ž. P. gyvena su sugyventine J. S. tame pačiame kaime. V. P. taip pat gyvena faktinėje šeimoje su sugyventiniu A. T.. Su ja gyvena dukra V. C. ir R. C.. Ankščiau ji su Ž. sugyventine sutardavo gerai. V. P. prieš metus buvo paskolinusi 20 Eurų Ž. sugyventinei. Parodė, kad 2018 m. gegužės 12 d. ji šventė sugyventinio gimtadienį, turėjo svečių. Maždaug apie 18.00 val. pas juos atvažiavęs Ž. paprašė, kad kas nors jį nuvežtų į parduotuvę. Visi atsisakė. Tuomet jis atsisėdo prie bendro stalo ir kartu vaišinosi. Ž. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Ji taip pat buvo išgėrusi alkoholio. Apie 20.00 val. R. C. parvežė Ž. namo. O svečiams išsiskirsčius, apie 21.00 val., ji nuėjo pas Ž. sugyventinę J. S.. Jų namų kieme, mašinoje, miegojo Ž. P.. Ji paklausė J., kada grąžins paskolintus 20 Eurų. Pastarajai pasakius, kad skolos negrąžins, J. pradėjo garsiai šaukti. Tuomet atsikėlė Ž. P., ir nieko nesakęs trenkė jai, t. y. V. P. kumščiu tris kartus į veidą, o pastarojo sugyventinė J. rėkė, kad daugiau ją muštų. Viskas vyko apie 21.45 val. J. S. kieme. Daugiau žmonių konflikto metu nebuvo. Po suduotų smūgių ji nukrito, tačiau nebuvo praradusi sąmonės. Ž. P. nuėjo namo vidun, o ji nuėjo namo, kur bendruoju pagalbos telefonu iškvietė policiją bei medikus. Jos vyras Ž. P. sukėlė jai fizinį skausmą, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. (b. l. 1)

2018 m. gegužės 21 d. ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja V. P. parodė, kad įvykio vakarą, t.y. 2018 m. gegužės 12 d., atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją išvežė apžiūrai į Kaišiadorių skubios pagalbos ir priėmimo skyrių, kur po apžiūros pasiūlė vykti detalesniems tyrimams į Kauno klinikas, tačiau ji vykti atsisakė. Akivaizdžių sužalojimų veide nebuvo, jai tik labai skaudėjo ir pykino. Sekančią dieną ji gulėjo lovoje, blogai jautėsi, skaudėjo kairę galvos pusę, žandikaulį, ją pykino, tačiau veide jokių sumušimo žymių nesimatė. Dar kitą dieną, t.y. 2018 m. gegužės 14 d. dar vis jautėsi blogai, atsirado mėlynės po kaire akimi ir kairiuoju žandikauliu, tuomet atvykusi į Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK parašė pareiškimą dėl įvykio. Kadangi jautėsi blogai, 2018 m. gegužės 15 d. ji nuvyko į Žiežmarių ambulatoriją pas šeimos gydytoją A. M., kuri po apžiūros jai išrašė siuntimą į Kaišiadorių ligoninės traumatologijos skyrių. Medikai apžiūrėję ir atlikę tyrimus, siuntė ją konsultacijai pas neurologę M., kuri skubiai išrašė siuntimą į Kauno klinikinę ligoninę. Ją į ligononę automobiliu nuvežė sugyventinis A. T.. Kauno klinikinės ligoninės priėmimo skyriuje jai atliko detalesnius tyrimus, nustatė skruostikaulio ir apatinio žandikaulio lūžį, nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. ji gulėjo ligoninėje stacionariai, o nuo 2018 m. gegužės 18 d. gydėsi ambulatoriškai. Ji nuolat jautė didelį skausmą, geria nuskausminamuosius (t 1, b. l. 14-15).

2018 m. gegužės 14 d. Kauno AVPK Kaišiadorių PK vyresniojo tyrėjo D. S. nutarimu V. P. pripažinta nukentėjusiąja (t 1, b. l. 18).

Ikiteisminiame tyrinme apklausta liudytoja V. C. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). viename name su mama V. P.. Jos motina piktnaudžiauja alkoholiu kartu su savo sugyventiniu A. T., o išgėrusi ji tampa agresyvi, puola muštis. Tėtis Ž. P. gyvena kaimynystėje, su motina jiedu kartu negyvena apie 15 metų. Liudytojos parodymu, 2018 m. gegužės 12 d. vakare, apie 19.00 val., motina, jos sugyventinis ir svečiai vakarojo kieme, su jais kartu vakarojo ir tėtis Ž. Tėtis buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl ji tėvo automobiliu pastarąjį parvežė namo. Tėtį paliko automobilyje, o ją į namus parvežė sutuoktinis. Grįžusi po kurio laiko pastebėjo, kad motinos nėra namuose. Vėliau, apie 22.00 val., išgirdo triukšmą. Išėjusi pamatė, kad motina su sugyventiniu sėdi kieme ant suolo. Motina verkė, skundėsi, kad ją primušė Ž. Mama buvo akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio, ant jos veido, netoli akies, matėsi mėlynė. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Medikai išvežė motiną į Kaišiadorių ligoninės skubios pagalbos ir priėmimo skyrių, ji vyko kartu, traumatologas ją siuntė tolimesnei apžiūrai į Kauno klinikas, tačiau motina vykti atsisakė, pareiškusi, kad jai svaigsta galva ir pykina tik nuo alkoholio. Medikai išleido mamą gydytis ambulatoriškai, todėl tą patį vakarą ji grįžo namo. Pastarosiomis dienomis motina nesiskundė jokiais skausmais, tačiau, kiek žino, kreipėsi į gydytojus tolimesniam gydymui (t 1, b. l. 40-41).

Papildomos apklausos metu tyrime liudytoja V. C. parodė, kad, kaip vėliau paaiškėjo ir kaip jai papasakojo keturiolikmetis sūnus A. L., jam 2018 m. gegužės 12 d. apie 22.00 val. paskambinusi močiutė V. P. paprašė atvažiuoti jos automobiliu „Toyota“, stovėjusiu kieme, (duomenys neskelbtini), paimti ją iš senelio. Kadangi ji miegojo, sūnus neklausęs paėmė močiutės automobilį ir išvažiavo. Sūnus moka vairuoti ir važinėja lauko keliuku. Sūnus pasakojo, kad atvažiavus pas senelį Ž., senelio sugyventinė J. padėjo prieiti V. prie automobilio, kadangi ši nepastovėjo ant kojų. Jis su J. padėjo močiutei V. įlipti į automobilį, pasodino ją keleivio pusėje. Taip pat sūnus pasakojo, kad močiutė verkė, sakė, kad ją primušė senelis, buvo susiėmusi už veido, tačiau sūnus ant močiutės kūno jokių sumušimų nematė. A. pasakojo, kad važiuojant namo jis atėmė iš močiutės telefoną, nes ji skambinėjo girta į policiją. Parvežęs močiutę namo, sūnus pastatė automobilį kieme. Daugiau, kaip teigė sūnus, jis nieko nematė, nematė net senelio atvažiavęs paimti močiutę. Kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, ji atsikėlusi rado motiną sėdinčią ant suoliuko kieme ir besibarančią su sugyventiniu A. T. dėl to, kad ji nuėjo pas Ž. Tuomet ant motinos kūno jokių sumušimo žymių nesimatė, kraujo nebuvo ir neatrodė, kad jai reikėtų medikų pagalbos. Po šio įvykio ji su šeima išsikraustė iš motinos V. P. namų, nes namuose prieš juos visus nuolat buvo naudojamas psichologinis smurtas, t. y. motina nuolat priekabiavo prie jos ir jos šeimos narių, nuteikinėja sūnų prieš ją. Kad jos nepilnametis sūnus A. L. būtų apklausiamas, ji kategoriškai prieštarauja. Jei visgi būtų nuspręsta atlikti sūnaus apklausą, prašo ją atlikti vieną kartą ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t 1, b. l. 44-45).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja J. S. parodė, kad apie penkerius metus gyvena faktinėje šeimoje su Ž. P.. Ž. apie 15 metų negyvena su V. P.. Pastaroji gyvena kaimynystėje, jie bendrauja, palaiko draugiškus santykius. V. yra labai konfliktiška, ypač išgėrusi, tuomet ji būna agresyvi. Ji stengiasi neturėti jokių ginčų su V. Liudytojos parodymu, 2018 m. gegužės 12 d. po pietų ji su Ž. dirbo ūkio darbus. Apie 18.00 val. atvažiavo jos pusbrolis su sugyventine. Visi keturi leido laiką kieme, išgėrinėjo alkoholį, išskyrus pusbrolį, kuris vairavo automobilį. Jai telefonu paskambino V. ir pasisiūlė ateiti, išgerti alkoholio. Pasakė, kad jos nereikia, tačiau apie 20.00 val. ji vis tiek atėjo būdama stipriai apsvaigusi. Ji atsisėdo prie bendro stalo. V. pradėjus priekabiauti prie jos pusbrolio, sėstis jam ant kelių, giminaičiai netrukus išvažiavo. Tuomet V. pradėjo priekabiauti prie jos, priekaištauti, kad per ją išskyrė ji su Ž., vadino ją „kūrva“. Konflikto metu prie stalo sėdėjo trise: ji, Ž. ir V. sėdėjo priešais ją. Žodis po žodžio ir V., atsistojusi per stalą, šoko ant jos, nuversdama stalą, jos abi nukrito. V. jos nesužeidė, tačiau Ž. puolė ją ginti, t. y. paėmęs V. paėmęs už rankos, ją nukėlė ir pasodino atgal ant suolo. Tuomet V. puolė ant Ž. su kumščiais, atrodo, sudavė jam į veidą, o Ž. jai atgal trenkė kumščiu į veidą. Jai atrodo, kad Ž. sudavė V. vieną smūgį. Po smūgio V. nukrito nuo suolo. Mano, kad V. nukrito nuo neblaivumo. Po visko Ž. nuėjo miegoti, o ji su V. liko kieme. Konflikto metu buvo tik trise. V. telefonu paskambino anūkui A., kuris atvažiavęs automobiliu, parvežė ją į namus. V. P. buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Ji pati nesugebėjo įsėsti į automobilį, todėl pastarąją įkėlė ji su A. Po kurio laiko atvykę policijos pareigūnai, patikrino sugyventinio apsvaigimą, domėjosi apie konfliktą. Po šio įvykio daugiau V. nematė, jokių sužalojimų jos veide ar kitose kūno vietose ji nepastebėjo. Mano, kad Ž. sudavė smūgį V. gindamas ją ir supykęs (t 1, b. l. 48-49).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas M. B. (Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis) parodė, kad 2018 metų gegužės mėn. vakare (tikslios datos nepamena), gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė buvęs vyras. Atvykus nurodytu adresu, namų kieme ant suoliuko sėdėjo pranešėja V. P., kuri buvo apsvaigusi nuo alkoholio, t. y. kalbėjo nerišliai, iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, ji sunkiai laikėsi ant kojų ir įvykio aplinkybių paaiškinti nesugebėjo. Ant pranešėjos kūno atvirų vietų jokių smurto žymių nesimatė, alkotesteriu jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Kieme buvę asmenys paaiškinti nieko negalėjo, nes konflikto nematė. Pranešėjos dukra papasakojo, kad V. dažnai eina pas savo sutuoktinį, su kuriuo kartu negyvena, ten išgerinėja, tuomet prie jo priekabiauja, pyksta, kad jis turi sugyventinę. Kadangi pranešėja skundėsi galvos skausmais, medikai ją išgabeno į Kaišiadorių skubios pagalbos ir priėmimo skyrių apžiūrai, nors pranešėja kategoriškai vykti nenorėjo. Nuvykus adresu, (duomenys neskelbtini), buvo rastas neblaivus Ž. P.. Jis dėl apsvaigimo negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, teigė, kad nieko neprisimena. Ž. sugyventinė paaiškino, kad V. ją puolė, o Ž. ją tiesiog gynė nuo agresyvios sutuoktinės. Kieme akivaizdžių grumtynių pėdsakų nesimatė (t 1, b. l. 52-53).

Nepilnametis liudytojas A. L. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją atsisakė duoti parodymus (t 1, b. l. 72).

Įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini)(t 1, b. l. 7-8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. specialisto išvada Nr. G1488/2018(02) V. P. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimas kaklo priekyje dešinėje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui sudant bei kontaktuojant su daiktu (-iais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų (ar daugiau) trauminių poveikių. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (t 1, b. l. 76).

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusiajai V. P. papildomai pateikus medicininius dokumentų išrašus, kad ji 2018 m. gegužės 15 d. lankėsi LSMU ligoninės Kauno klinikose, kur budintis veido ir žandikaulių chirurgas įtarė galimą skruosto lanko lūžį, 2018 m. gegužės 18 d. kreipėsi į LSMU ligoninės Kauno klinikas, kur nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. ji buvo gydyta stacionariai veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje (t 1, b. l. 77-79, 80), buvo papildomai paskirta užduotis nustatyti jos sveikatos sutrikdymo mastą (t 1, b.l. 85-86).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 15 d. specialisto išvada Nr. pG1834/2018(02), pagal gautus papildomus medicininius duomenis, V. P. nustatyyta kraujosruva kairės akies vokuose, nubrozdinimas kaklo priekyje dešinėje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui sudant bei kontaktuojant su daiktu (-iais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų (ar daugiau) trauminių poveikių. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuota, kad veido odos nutirpimas bei kiti tiriamosios nusiskundimai - neobjektyvūs, gali būti ir netrauminės kilmės. Kairės pusės viršutinio žandikaulio-skruostikaulio lūžis - įtariamas, nepatvirtintas specialiais tyrimais. Dėl ankščiau išvardintų motyvų bei vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu („Kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę“), nustatant sveikatos sutrikdymo mastą nusiskundimai bei įtariamas kairės pusės viršutinio žandikaulio-skruostikaulio lūžis nekvalifikuojami (t 1, b. l. 88-89).

Byloje atsižvelgus į nukentėjusiosios V. P., specialisto (eksperto) G. A. C. duotą paaiškinimą, teismas nutartimi paskyrė elspertizę, tikslu nustatyti koks buvo padarytas nukentėjusiąjai V. P. sveikatos sutrikdymo mastas pagal medicinius duomenis (t 2, b. l. 85-87).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 25 d. ekspertizės akte Nr.EKG 12/2019(02) konstatuota, kad p834/2018(02) pagal pateiktus V. P. medicininius duomenis, rentgenogramas bei kompiuterinę tomogramą skaitmeninėse laikmenose, kairio skruosto lanko lūžis po 2018 m. gegužės 12 d. traumos nepasitvirtino, todėl nustatant sveikatos sutrikdymo mastą į šią diagnozę neatsižvelgiama bei ankstesnėse specialisto išvadose (SI Nr. G1488/2018(02) ir SI Nr. pGl834/2018 (02) (t 2, b.l. 88-89).

2018 m. gruodžio 12 d. alkoholio kiekio matuokliu 22.36 val. V. P. nustatytas 2,62 promilių neblaivumas. Ž. P. alkoholio kiekio matuokliu 23.12val. nustatytas 1,59 promilių girtumas (t 1, b. l. 117).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Tas, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Ž. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. gegužės 12 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, tyčia panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės, su kuria kartu negyvena 15 metų, V. P. atžvilgiu - sudavė jai ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veidą, tokiu būdu padarė jai kraujosruvą kairės akies vokuose, nubrozdinimus kaklo priekyje dešinėje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. P. sveikatą.

Kaltinamojo Ž. P. padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra pilnai įrodyta paties kaltinamojo paaiškinimu, nukentėjusiosios V. P. duotais parodymais, liudytojų J. S., V. C. duotais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme, liudytojų L. V., A. T. duotais parodymais teisme, specialisto (eksperto) G. A. C. duota išvada dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. specialisto išvada Nr. G1488/2018(02), 2018 m. birželio 15 d. specialisto išvada Nr.pG1834/2018(02) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 25 d. ekspertizės aktu Nr.EKG12/2019(02).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas Ž. P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, tačiau atsižvelgtina į tai, kad jis pripažino sudavęs nukentėjusiąjai du smūgius į veidą, todėl tokį jo pripažinimą teismas laiko pilnu kaltės pripažinimu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo kaltės pripažinimas, laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, – tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis nesutiko su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu turtinės, neturtinės žalos atlyginimui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, taip pat į tai, kad jis gera valia atlygino 483,96 Eurų žalą padarytą PSDF biudžetui už nukentėjusiosios V. P. gydymą Kauno teritorinei ligonių kasai (t 1, b. l. 38).

Kaltinamasis Ž. P. neteistas (t 1, b. l. 119), nebaustas už administracinius nusižengimus (t 1, b. l. 123), dirba (t 1, b. l. 128). Jis nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos ir emocijų priklausomybių grupei (t 1, b. l. 122). Tačiau kaltinamasis neatsiprašė nukentėjusiosios V. P. ir neatlygino jai bent dalies patirtų materialinių išlaidų (turtinės žalos) susijusių su patirtomis kelionės išlaidomis, vykstant konsultacijoms pas medikus, vaistų pirkimui.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam Ž. P. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kuri padės įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 72² straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio (patikslinto) turtinei, neturtinei žalai atlyginti

Ikiteisminiame tyrime V. P. pareiškė 3000 Eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir patirtų išlaidų priteisimo advokatės paslaugoms apmokėti (t 1, b. l. 25-29). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. P. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl priteisimo 701,69 Eurų turtinės, 3000 Eurų neturtinės žalos ir 1000 Eurų patirtų išlaidų advokato paslaugos apmokėti iš Ž. P. (t 2, b. l. 162-167, 168-182). Patikslintame ieškinyje nurodė, kad patirti sužalojimai jai sukėlė begalę nepatogumų, sukėlė neigiamus išgyvenimus, nervinio pobūdžio sutrikimus, sumažėjo jos socialinis gyvenimas. Ji yra neįgali. Kaltinamasis žinodamas šią aplinkybę, vis tiek nevengė smurtrauti jos atžvilgiu, ko pasejoje jos sveikata buvo sutrikdyta dar labiau. Negana to, kaltinamasis Ž. P. šiuo metu elgiasi ciniškai, tyčiojasi iš jos, nuteikė vaikus prieš motiną, ko pasekoje ji šiuo metu su jais nebendrauja, kadangi ji yra apkalbėta. Dėl to ji patyrė dideles dvasines kančias, dėl patirtų sužalojimų pastoviai kentė ir kenčia fizinį skausmą, dabar turi nuolant lankytis pas gydytojus, patyrė ir iki šiol patiria atsakovo patyčias, sumažėjo jos socialiniai ryšiai su kitais asmenimis, bendravimo galimybės (t 2, b. l. 162-167).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Taigi, neturtinė žala atlyginama įstatymuose numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006, ir kt.). Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra šiuo atveju nukentėjusiojo pareiga.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamojo Ž. P. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai V. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis neatsiprašė nukentėjusiosios dėl jos sužalojimo. Jų tarpusavio santykiai po įvykio tapo įtempti. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kadangi kurį laiką gydėsi, vartojo vaistus, buvo nedarbinga, tačiau atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad konfliktui turėjo įtakos ir pačios nukentėjusiosios elgesys, nes apsvaigusi nuo alkoholio ji atvyko pas kaltinamąjį, ir nors nukentėjusiosios teigimu atvyko atsiimti skolos iš pastarojo sugyventinės, tačiau liudytojos J. S. bei paties kaltinamojo Ž. P. paaiškinimu nustatyta, jog pirmoji pradėjo netinkamai elgis nukentėjusioji V. P., t. y. priekaištaudama J. S. dėl vyro, ji pirmoji pradėjo mušti liudytoją, o Ž. P. bandant jas išskirti, pastaroji trenkė ranka jam į veidą, po ko Ž. P. trenkė nukentėjusiajai ne mažiau kaip du kumščius į veidą. Byloje liudytojų V. C., L. V. parodymais nustatyta, kad V. P. būdama apsvaigusi nuo alkoholio būna agresyvi, būna problema. Liūdytojos V. C. parodymu nustatyta, kad V. P. ne kartą vykdavo pas tėvo Ž. P. sugyventinę, yra iškėlusi pavydo schenas. Nors nukentėjusiosios V. P. santykiai su dukromis V. C., L. V. šiuo metu nėra geri, dukros pyksta dėl tam tikro mamos elgesio jų atžvilgiu, tačiau ši aplinkybė teismui nesudaro pagrindo abejoti minėtų liudytojų duotų parodymų teisingumu, apibūdinant nukentėjusiosios charakterį ir jos gyvenimo būdą tam tikrais tarpsniais. Kaltinamojo Ž. P. paaiškinimu, nukentėjusiosios V. P. parodymu nustatyta, kad jie nėra nutraukę santuokos, tačiau apie 15 metų neveda bendro ūkio, kiekvienas gyvena atskirai, sukūrę faktines šeimas. Tai, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, patvirtina byloje pateikti alhotesterio duomenys (t 1, b. l. 117). Atsižvelgtina ir į tai, jog ir kaltinamasis Ž. P. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 1,59 promilių neblaivumas alhotesterio matuokliu (t 1, b. l. 117), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui nukentėjusiosios V. P. atžvilgiu.

Nukentėjusioji V. P. ieškinyje (patikslintame) nurodė, kad degalams ji bendroje sumoje patyrė 518,10 Eurų (t 1, b. l. 171-173), nes vyko konsultacijoms pas gydytojus bei gydymo įstaigas savo transportu. 2018 m. birželio 22 d. D. B. įmonėje jai buvo suteikta okulisto konsultacija, už kurią sumokėjo 20 Eurų, bei toje pačioje įmonėje jai buvo suteikta dar viena to paties specialisto konsultacija, kurios vertė 10 Eurų (t 1, b. l. 170). V. P. pateikė prie ieškinio (patikslinto) rašytinius įrodymus, vaistų pirkimo kvitus, iš kurių matyti, kad per gydymo laikotarpį ji bendroje sumoje medikamentams išleido 143,59 Eurų, o medicinines paslaugas išleido 40 Eurų (t 1, b. l. 162-167, 168-173), kurios yra pagrįrtos.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiosios V. P. patirtą neturtinę žalą teismas vertina 1000 Eurų dydžiu, o turtinę žalą 701,69 Eurų dydžiu, kurios yra pagrįstos, kurių dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl yra priteistinos iš kaltinamojo. Iš kaltinamojo Ž. P. yra priteistinos 1000 Eurų (pinigų priėmimo kvitas – 2018 m. liepos 16 d., serija LAT Nr. 883535) išlaidos advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiosios V. P. naudai (t 1, b. l. 174).

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa atsisakė pareikšto 483,96 Eurų civilinio ieškinio padarytai žalai PSDF atlyginti už nukentėjusiosios V. P. gydymą, kadangi kaltinamasis Ž. P. atlygino žalą (t 1, b. l. 31-33, 37-38).

Daiktinių įrodymas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, CD, kuriame įrašytas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nepilnamečio liudytojo A. L. apsklausos vaizdo įrašas, paliktinas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajam Ž. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini); nesilankyti adresu – (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305, 307 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) per visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti Ž. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 (keturių) mėnesių laikotarpį šiam įpareigojimui įvykdyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios V. P. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai, o civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Ž. P., gimusio (duomenys neskelbtini), 701,69 (septynis šimtus vieną eurą 0,69 eurocentų) Eurų turtinės ir 1000 (vieną tūkstantį) Eurų neturtinės žalos nukentėjusiosios V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš Ž. P., gimusio (duomenys neskelbtini), 1000 (vieną tūkstantį) Eurų patirtas išlaidas advokto pagalbai apmokėti nukentėjusiosios V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini); nesilankyti adresu – (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Bausmės pradžią Ž. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktinį įrodymą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, CD, kuriame įrašytas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nepilnamečio liudytojo A. L. apsklausos vaizdo įrašas, palikti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Grąžinti VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centrui, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V. P. medicininius duomenis, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Rasa Balsevičienė