Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orgstatyba“ atstovei advokatei Dianai Navickienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kristė“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Start Invest“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orgstatyba“ ieškinį dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti jos naudai iš atsakovės 7 485,41 Eur skolą, 2 246,85 Eur palūkanų, 10,9 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur dydžio sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį bei visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad administratoriui vykdant ieškovės bankroto procesą ir susipažinus su jam perduotais buhalterinės apskaitos dokumentais buvo nustatyta, jog ieškovė įsipareigojo atsakovei išnuomoti sunkiasvorę statybinę techniką-buldozerį, o atsakovė įsipareigojo už tai sumokėti. Ieškovė įvykdė savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir tuo pagrindu atsakovei išrašė 10 599,60 Lt (3 069,86 Eur) sumai PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 15 246,00 Lt (4 415,55 Eur) sumai PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sąskaitos). Minėtų PVM sąskaitų faktūrų, anot ieškovės, atsakovė neapmokėjo. Pažymi, jog nors tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties administratoriui nepavyko rasti, ji jam nebuvo perduota, tačiau PVM sąskaitų faktūrų turinys leidžia tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kaip nuomos teisinius santykius. Ieškovė, siekdama susigrąžinti skolą, 2024-10-03 elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pretenziją dėl skolos sumokėjimo. Atsakovė į pretenziją neatsakė, o prieštaravimus pateikė tik teismui išdavus teismo įsakymą skolai iš atsakovės išieškoti.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškovės atstovo nemokumo administratoriaus pateiktą ieškinį atmesti kaip neteisėtą (suėjus ieškinio senaties terminams) bei nepagrįstą (neįrodžius skolos buvimo fakto), spręsti klausimą dėl galimo ieškovės atstovo – nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį – piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu bei iš ieškovės bankroto procesui administruoti skirtų lėšų priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, jog ieškovė žinodama, kad ieškinio senaties terminai šiuo atveju yra seniai suėję, kreipiasi į teismą ir prašo priteisti prieš 13 m. ir 14 m. galimai vykusių sandorių pagrindu susidariusią skolą. Mano, jog ieškovės atstovas neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties terminą, nurodydamas, kad jis prasidėjo ieškovės nemokumo administratoriui perėmus ieškovės buhalterinius dokumentus. Anot atsakovės, ieškinio senaties terminą reiktų skaičiuoti nuo reikalavimo atsiradimo momento. Be to, ieškovė, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieškovė apskritai buvo pateikusi tokias sąskaitas atsakovei apmokėjimui bei reikalavo pagal jas susimokėti. 2012-07-31 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) net nepasirašyta nei pirkėjo, nei pardavėjo. Atsakovė, nuo šių sandorių praėjus 13 m. ir 14 m., neturi išsaugojusi buhalterinių apskaitos dokumentų, tačiau visos praeityje ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos. Ieškovė iš buvusių savo vadovų nepareikalavo pateikti duomenų, kokių santykių pagrindu atsirado ginčo sąskaitos ir kodėl anksčiau nebuvo reikalaujama sumokėti pagal šiuos tariamai susidariusius įsiskolinimus. Kaip pripažįstama ieškinyje, nemokumo administratoriui nebuvo pateikti visi su šių sandorių sudarymu bei jų vykdymu susiję buhalterinės apskaitos dokumentai. Pažymi, jog po ginčo sąskaitų išrašymo bendradarbiavimas tarp ieškovės bei atsakovės truko dar beveik 2 metus. Visos tolimesnės PVM sąskaitos faktūros, kaip reikėtų suprasti iš administratoriaus reiškiamų reikalavimų apimties, buvo apmokamos ir vėliau dėl jų ieškovė (taip pat kaip ir dėl ankstesniųjų) jokių pretenzijų atsakovui nereiškė. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad jeigu skola pagal ginčo sąskaitas būtų reali, ieškovė būtų susisiekusi su atsakove dėl įsiskolinimo. Atsakovei toliau bendradarbiauti su ieškove dar beveik 2 metus, dengti visas vėlesnes sąskaitas, nedengiant kažkodėl tai tik ginčo PVM sąskaitų faktūrų, nebuvo jokio pagrindo.

Dublike ieškovė nurodo, jog ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ir administratorius vadovaujasi jam perduotais įmonės dokumentais, siekia sukaupti kuo daugiau lėšų atsiskaitymui su kreditoriais, bankroto procesas siejamas su viešuoju interesu, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas. Nemokumo administratorius, kol įmonei nebuvo iškelta bankroto byla nedalyvavo sutartiniuose santykiuose, neturi žinių apie jų vykdymą ir eigą, Ieškovė neturi jokios informacijos, kodėl buvęs įmonės vadovas nevykdė skolos išieškojimo iš atsakovės anksčiau.

Triplike atsakovė nurodo, kad atsakovė dubliku nepateikė jokių naujų argumentų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus. Pažymi, jog atsakovė niekada neginčijo ieškovės teisės įrodinėti prievolinių teisinių santykių visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat ir PVM sąskaitomis faktūromis. Tačiau ieškovė jokiomis kitomis papildomomis priemonėmis galimai susiklosčiusių teisinių santykių neįrodinėja. Ieškovė iš buvusių vadovų taip pat nepareikalavo pateikti duomenų, kokių santykių pagrindu atsirado ginčo sąskaitos ir kodėl nebuvo reikalaujama sumokėti pagal šiuos tariamai susidariusius įsiskolinimus. Nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė apskritai buvo pateikusi tokias sąskaitas atsakovei apmokėjimui bei reikalavusi pagal jas susimokėti. 2012-07-31 PVM SF Nr. (duomenys neskelbtini) nei pirkėjo, nei pardavėjo nepasirašyta. Be to, nei vienoje iš PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta mokėjimo data. Atsakovė, nuo šių sandorių praėjus 13 m.-14 m., neturi išsaugojusi buhalterinių apskaitos dokumentų. Visos ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos ir atsakovė jokių įsiskolinimų ieškovei neturi.

3. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavo. Pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant, prašo ieškinį tenkinti.

4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašo ieškinį atmesti pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė įrodinėja, neva ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo 2024-10-01, kai ieškovės vadovas perdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentus, tačiau, pasikeitus ieškovės atstovui, ieškinio senatis nepradedama skaičiuoti iš naujo. Ieškovė nieko nepaaiškino, kodėl ieškovės vadovai nesiekė skolos išieškoti anksčiau. Atsakovė nėra išsaugojusi tokių senų buhalterijos dokumentų, bet jokių skolų atsakovė neturi. Pažymi, jog po ginčo sąskaitų išrašymo šalys bendradarbiavo dar beveik du metus, bet nebuvo jokio bendravimo dėl galimo įsiskolinimo, kurio suma ženkli. Atsakovė neturi duomenų, kad jai buvo pateiktos ginčo sąskaitos ir jos būtų likusios neapmokėtos. Mano, jog ieškovė neturėjo pagrindo kreiptis su ieškiniu į teismą, turėjo apsvarstyti visą situaciją, gavusi atsakovės poziciją po teismo įsakymo išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl skolos priteisimo

5. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, ieškiniu prašo priteisti jos naudai iš atsakovės 7 485,41 Eur skolą, 2 246,85 Eur palūkanų, 10,9 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur dydžio sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį bei visas bylinėjimosi išlaidas.

6. Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė pateikė 2011-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 10 599,60 Lt (3 069,86 Eur) sumai, apmokėjimo terminas nenurodytas, ir niekieno nepasirašytą 2012-07-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 15 246,00 Lt (4 415,55 Eur) sumai, apmokėjimo terminas nenurodytas. Taip pat pateikė 2024-10-03 pretenziją dėl įsiskolinimo apmokėjimo atsakovei ir 2024-10-01 BUAB „Kristė“ Turto/dokumentų priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Jokių kitų įrodymų ieškovė byloje neteikė.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis įtvirtina šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą.

8. Atsakovė viso proceso metu, be kita ko, rėmėsi aplinkybėmis, jog ji nėra skolinga ieškovei, ginčo PVM sąskaitų faktūrų gavimo ir jų (ne)apmokėjimo fakto negali patikrinti dėl to, kad nėra išsaugojusi buhalterinės apskaitos dokumentų.

9. Pažymėtina, jog byloje iš tiesų nėra jokių įrodymų, kad ieškovė kada nors siuntė ginčo PVM sąskaitas faktūras atsakovei, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2011-08-31 ir / arba 2012-07-31 iki 2024-10-01 kreipėsi į atsakovę dėl įsiskolinimo sumokėjimo, reiškė kokias tai pretenzijas pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras. Pažymėtina ir tai, jog nemokumo administratorius 2024-10-01 BUAB „Kristė“ Turto/dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) gavo bankrutuojančios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, vis dėlto nemokumo administratorius nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, ar kokia tai atsakovės skola ieškovei eilę metų buvo apskaityta įmonės skolininkų sąraše. Svarbu pažymėti ir tai, jog viena ginčo PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) apskritai niekieno nepasirašyta.

10. Pažymėtina, jog teismas negali atsakovei perkelti įrodinėjimo pareigos dėl ieškovės pateiktų reikalavimų. Būtent ieškovė į bylą turėjo pateikti abejonių nekeliančius įrodymus, kad atsakovė yra skolinga ieškovei pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras, t. y., kad 2011 m., 2012 m. atsakovei buvo suteikta buldozerio nuoma, kad atsakovei buvo išsiųstos ginčo PVM sąskaitos faktūros apmokėjimui, kad pastaroji nėra apmokėjusi ginčo PVM sąskaitų faktūrų ir pan.

11. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

12. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

13. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų negalima nustatyti, kad atsakovei buvo suteiktos paslaugos pagal šalių nepasirašytą 2012-07-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė siuntė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepasirašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) su prašymu jas apmokėti, o atsakovė to nepadarė. Teismas nenustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2011 m. – 2012 m. iki 2024-10-01 kreipėsi į atsakovę dėl įsiskolinimo pagal ginčo sąskaitas. Svarbu pažymėti ir tai, jog atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad po ginčo sąskaitų išrašymo šalys dar bendradarbiavo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl ginčo sąskaitų (ne)apmokėjimo.

14. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad turi reikalavimo teisę į 7 485,41 Eur skolą už suteiktas buldozerio nuomos paslaugas atsakovei. Ieškovei neįrodžius reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų, procesinių palūkanų bei išieškojimo išlaidų priteisimo.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

15. Atsakovė prašo ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

16. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnis), be to, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes nuo šio momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas.

17. Ginčo tarp šalių nėra, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl skolos priteisimo taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Tačiau nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo. Ieškovės atstovas – nemokumo administratorius ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo 2024-10-01, t. y. nuo momento, kada jam buvo perduoti bankrutuojančios įmonės (ieškovės) buhalteriniai dokumentai. Atsakovė su tokiu ieškinio senaties termino skaičiavimu nesutinka, nurodo, jog ieškovės atstovas – nemokumo administratorius veikia tik kaip ieškovės atstovas, ieškovės vardu. Mano, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas atitinkamai nuo ginčo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo (2011-08-31 ir 2012-07-31). Pažymi, jog ankstesnieji ieškovės atstovai (vadovai) turėjo visas galimybes ir pareigą kreiptis anksčiau dėl galimo įsiskolinimo išieškojimo (jeigu toks buvo) ieškovės naudai, tačiau nesikreipė.

18. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną bendrą taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

19. Civilinių teisinių santykių prasme asmenys yra fiziniai ir juridiniai asmenys. Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Juridinis asmuo įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus.

20. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 2 straipsnio 17 dalyje nurodoma, kad nemokumo administratorius – fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus. JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatytos paskirto nemokumo administratoriaus funkcijos ir teisės bankroto proceso metu: 1) įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; <...> 8) imasi priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų; <...> 10) atstovauja juridiniam asmeniui teisme; <...>.

21. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius ieškovės vardu, kaip ieškovės atstovas, kreipėsi 2025-03-04 į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 7 485,41 Eur skolą, 2 246,85 Eur palūkanų, 10,9 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur dydžio sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį bei visas bylinėjimosi išlaidas. Pagrįsdamas šiuos reikalavimus nemokumo administratorius, kaip ieškovės atstovas, teismui pateikė 2011-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-07-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Tačiau atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad nemokumo administratorius yra tik ieškovės atstovas, teismas negali sutikti su ieškovės atstovo vertinimu, jog ieškinio senaties terminas skolai pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras išieškoti prasidėjo tik 2024-10-01. Pažymėtina, jog ieškinio senaties terminas yra aktualus pačiam juridiniam asmeniui, o ne jo atstovui. Priešingas aiškinimas sukurtų nepateisinamą situaciją, jog nuolat besikeičiantiems juridinio asmens atstovams ieškinio senaties terminas niekada nepasibaigtų, o skolininkas privalėtų eilę metų saugoti visą savo buhalterinės apskaitos dokumentaciją, nes neaišku kada ir kelintas juridinio asmens atstovas pareikš kokias tai pretenzijas. Teismas pažymi, jog ieškovė, kol nebuvo atstovaujama nemokumo administratoriaus, galėjo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Joks įstatymas nenumato galimybės pradėti skaičiuoti ieškinio senaties terminus nuo įmonės dokumentų perdavimo momento įmonės nemokumo administratoriui. Todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2011-08-31 ir 2012-07-31 (pagal ginčo PVM sąskaitų faktūrų datas), o ne nuo 2024-10-01, kada nemokumo administratorius, kaip ieškovės atstovas, perėmė ieškovės dokumentus.

23. Remiantis aptartu, teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl 10 599,60 Lt (3 069,86 Eur) skolos priteisimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi 2021-08-31, o ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl 15 246,00 Lt (4 415,55 Eur) skolos priteisimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi 2022-07-31.

24. Pažymėtina, jog ieškovė teismo neprašė, o ir teismas savo iniciatyva nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas ieškinio senaties terminui atnaujinti.

25. Teismas, remdamasis tuo, kas aptarta, daro išvadą, jog bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl skolos priteisimo pareikšti nagrinėjamu atveju buvo praleistas, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas visa apimtimi, teismas vertina, kad atsakovė bylą laimėjo 100 proc.

28. Ieškovė byloje neteikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Atsakovė byloje patyrė 2 299,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą byloje (t. y. už susipažinimą su civilinės bylos medžiaga, atsiliepimo parengimą į ieškinį ir jo pateikimą teismui, pasirengimą teismo posėdžiui, atstovavimą teismo posėdyje. Atsakovės atstovė taip pat rengė byloje tripliką). Kadangi atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, teismas vertina, jog išlaidos yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl atsakovei priteistinos 2 299,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės bankroto procesui administruoti skirtų lėšų.

30. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašo spręsti klausimą dėl galimo ieškovės atstovo (nemokumo administratoriaus) piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį. Nurodo, kad ieškovė galėjo neteikti ieškinio po atsakovės pateiktų prieštaravimų dar iki ieškinio pateikimo teismui.

31. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

32. Pažymėtina, jog įstatyme nustatytos teisės į teismą įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teismas negali konstatuoti, jog ieškovės atstovas nagrinėjamu atveju akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesine teise pareikšti ieškinį. Kaip matyti iš ieškovės atstovo procesinių dokumentų, ieškovės atstovas visiškai kitaip vertino ir skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią, negu atsakovė ir teismas. Pažymėtina, jog įstatymus aiškina teismas. Tad akivaizdu, jog ieškovės atstovas galėjo ir suklysti. Įvertinus aptartą, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinys buvo pateiktas nesąžiningai, piktnaudžiaujant teise.

33. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje nesusidarė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orgstatyba“ 2 299,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kristė“ bankroto procesui administruoti skirtų lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose.