Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui S. G.,

2023 m. vasario 8 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (teisme ir Zoom vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyrius ir Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2022 m. liepos 21 d. sprendimo, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. SS-2171 ir Ginčų komisijos 2022 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. S-195, kuriais netenkinti pareiškėjos skundai dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės (minėta, toliau – ir kortelė) išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad nagrinėjant pareiškėjos skundus, Tvarkos aprašo redakcija nuo 2010-02-24 iki 2010-06-17 netaikytina, nes tuo laikotarpiu pareiškėjai 35 proc. darbingumo lygis nustatytas terminuotai - nuo 2009-11-11 iki 2011-09-01.

2011 m. rugsėjo 5 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus sprendimu Nr. SR.50-23.109.-158 pareiškėjai nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. buvo neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

2021 m. gegužės 31d. sprendimu Nr. STS-1711 pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti. Pažymėtina, jog šis sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 10 ir 12 dalyse yra išskirtos skirtingos sąvokos - specialusis poreikis ir specialiųjų poreikių lygis. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 „Dėl specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu patvirtintą reglamentavimą, senatvės pensijos amžiaus sukakusiems asmenims specialiųjų poreikių lygis nustatomas, atsižvelgiant į nustatytus specialiuosius poreikius, t. y. nustatyti specialieji poreikiai lemia koks bus specialiųjų poreikių lygis, todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėja neatitinka 4.3, 4.4 ir 4.5, 4.6 papunkčių reikalavimų (asmeniui suteikta teisė vairuoti lengvuosius automobilius (galioja iki 2023 m. gegužės 22 d.), tačiau Tarnybos Klaipėdos II teritorinis skyrius 2009 m. lapkričio 12 d. pareiškėjai nustatė 35 proc. darbingumo lygį iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, asmeniui specialieji poreikiai nenustatyti ir bylos duomenų visuma nepatvirtinta, kad dėl ligos sukeltos negalios pareiškėja nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis - neįgaliojo vežimėliu ar vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne). Pažymėtina, jog pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, kad ji nesinaudoja neįgaliojo vežimėliu ar vaikščiojimo priemonėmis.

Liteko – Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis - nustatyta, kad pareiškėja ne kartą kreipėsi su analogiškais skundais į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus (toliau – ir teismas).

Pareiškėja administracinėje byloje Nr. I2-1460-342/2021 skundu prašė: 1) panaikinti NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2020-07-02 sprendimą Nr. STS-1833; 2) panaikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2020-07-02 sprendimą Nr. SS-1648; 3) panaikinti Ginčų komisijos 2020-10-20 sprendimą Nr. S-192; 4) panaikinti NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2020-07-02 sprendimą Nr. R-2331; 5) įpareigoti atsakovę NDNT pakartotinai išnagrinėti ir spręsti klausimus dėl Specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo ir dėl automobilio statymo kortelės išdavimo. Teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. birželio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-195-463/2022 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą. LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjai specialusis poreikis nenustatytas pagrįstai, vadovaujantis pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjos reikalavimo, susijusio su automobilio statymo kortelės išdavimu pareiškėjai, pažymėjo, kad vadovaujantis 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtinto Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo 4 punktu, teisę įsigyti kortelę, be kita ko, turi: senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir kuriems sunku naudotis viešuoju ir privačiu transportu (asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne tai įvertinta 3–4 balais), ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; asmenys, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; asmenys, kuriems iki 2019 m. sausio 1 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius. Pareiškėja nurodytų reikalavimų, kreipdamasi į Tarnybą, neatitiko, todėl pagrįstai pareiškėjai nebuvo išduota automobilio statymo kortelė. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog netenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti ginčijamus aktus, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti ir spręsti klausimus dėl Specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo ir dėl automobilio statymo kortelės išdavimo.

Pareiškėja administracinėje byloje I2-377-386/2022 skundu prašė: 1) panaikinti NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. STS-1711; 2) panaikinti NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. R-2593; 3) panaikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. SS-1685; 4) panaikinti Ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. S-163; 5) įpareigoti atsakovę NDNT pakartotinai išnagrinėti ir spręsti klausimus dėl Specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio pareiškėjai nustatymo ir dėl automobilio statymo kortelės išdavimo. Teismas 2022 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2023 m. vasario 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-289-552/2023 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą. LVAT teisėjų kolegija minėta nutartimi konstatavo, kad sistemiškai vertinant nurodytus teisės aktus, darytina išvada, kad tam, jog asmeniui būtų nustatyti tam tikri specialieji poreikiai, tiek asmens sveikatos būklė, asmens organizmo funkciniai sutrikimai, tiek šių sutrikimų sąlygoti asmens gebėjimai būti savarankiškam kasdienėje veikloje turi atitikti Tvarkos apraše nustatytus kriterijus, kurie įvertinami pagal Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelę. Iš pradžių vertinama asmens sveikatos būklė ir asmens organizmo funkciniai sutrikimai, o jei šie neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas toliau nebevertinamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos sveikatos būklė, jai nustatytos diagnozės bei organizmo funkciniai sutrikimai nebuvo tokie, kad atitiktų Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytus kriterijus, todėl atsakovas pagrįstai nenustatė specialiųjų poreikių (LVAT nutarties 42 p.). Pareiškėjos teigimu, jai 2009 metais buvo neteisėtai ir nepagrįstai nustatytas didesnis darbingumo lygis nei turėtas iki tol. LVAT minėta nutartimi pažymėjo, kad NDNT 2009 m. lapkričio 11 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DNL-3195 pareiškėja nustatyta tvarka ir terminais nenuginčijo, o šioje byloje jo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas peržengtų bylos nagrinėjimo ribas (LVAT nutarties 48 p.). Pareiškėja nurodė, kad jai nuo 2011 metų yra neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuo 2019 metų sausio 1 d. pasikeitė šios srities teisinis reguliavimas, todėl anksčiau savivaldybėse nustatytas specialiųjų poreikių lygis nesuponuoja automatinio specialiųjų poreikių nustatymo. Realiai egzistuojantys specialieji poreikiai turėtų būti nustatomi galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka atliekant naują vertinimą (LVAT nutarties 49 p.). LVAT teisėjų kolegija nurodė, jog pareiškėja nepateko į nei vieną Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytą asmenų, kurie turi teisę gauti tokią kortelę, kategoriją (LVAT nutarties 50 p.).

Apibendrinant tai, kas nurodyta, pažymima, jog įsiteisėjusiais Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimais ir LVAT nutartimis jau yra konstatuota, jog atsakovas pagrįstai pareiškėjai nenustatė specialiųjų poreikių, pareiškėja nepateko į nei vieną Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytą asmenų, kurie turi teisę gauti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, kategoriją. Pareiškėja, teikdama teismui šį skundą, naujų aplinkybių ir įrodymų nepateikė. Pareiškėja neteisi, teigdama, kad jai turi būti taikoma Tvarkos aprašo 4 punkto redakcija, įsigaliojusi nuo 2010-01-01. Kaip jau minėta, nuo 2019 metų sausio 1 d. pasikeitė šios srities teisinis reguliavimas, todėl anksčiau savivaldybėse nustatytas specialiųjų poreikių lygis nesuponuoja automatinio specialiųjų poreikių nustatymo. Realiai egzistuojantys specialieji poreikiai turėtų būti nustatomi galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka atliekant naują vertinimą. Skundžiamu sprendimu Ginčų komisija pareiškėjai išaiškino, kad pasikeitus jos sveikatos būklei ir organizmo funkciniams sutrikimams, ji turi teisę su atitinkamu šeimos gydytojo siuntimu iš naujo kreiptis į Tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo (b. l. 6-7).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Analizuojant skundžiamų sprendimų turinį, konstatuotina, kad jie atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes jie yra aiškūs ir suprantami, motyvuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nurodyta jų apskundimo tvarka. Skundžiamus sprendimus priėmė kompetentingi administravimo subjektai. Skundžiami sprendimai priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jų priėmimui reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačiusi skundžiamų sprendimų neteisėtumo pagrindų, daro išvadą, jog pareiškėjos skundas dėl sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja inter alia (be kita ko) prašo įpareigoti Tarnybos Klaipėdos III teritorinį skyrių pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo. Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus taip pat nėra pagrįstas, t. y. skundas ir dėl šio reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos J. P. skundą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.