Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritoriniam skyriui, Ginčų komisijai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškina, kad vadovaujantis NSIĮ 20¹ straipsnio 10 punkto 2 dalimi, pareiškėjai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (neterminuotai) atitinka pirmojo lygio specialiosios nuolatinės priežiūros (pagalbos poreikį). Įgyvendinant NSIĮ 2 straipsnio 11 dalyje nustatytų specialiojo poreikio tenkinimo priemonių tikslą ir siekiant gauti tikslinę kompensaciją, turi būti nustatytas atitinkamas specialusis poreikis. Nurodo, kad nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius 5 procentais neteisėtai padidino darbingumo lygį, nors pareiškėjos sveikata buvo pablogėjusi. Dėl šių aplinkybių pareiškėja neteko teisės įsigyti automobilio statymo kortelės, todėl pareiškėja prašo atstatyti netekto darbingumo lygį 30 procentų. Teigia, kad Ginčų komisija dėl pareiškėjos materialinės ir socialinės padėties pabloginimo nepasisakė, šio klausimo nenagrinėjo ir nesprendė, taip pažeisdama NSIĮ 24 straipsnio l, 2 dalis, 31 straipsnio 1, 2 dalis.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo „Dėl J. P. specialiųjų poreikių” Nr. STS-1711 (b. l. 5), NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 1 d. sprendimo „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės” Nr. R-2593 (b. l. 6), NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2021 m. liepos 26 d. sprendimo „Dėl J. P. specialiųjų poreikių” Nr. SS-1685 (b. l. 7-8), Ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo „Dėl J. P. specialiųjų poreikių“ Nr. S-163 (b. l. 9-12) teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl reikalavimų įpareigoti NDNT pakartotinai išnagrinėti ir spręsti klausimus dėl Specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo ir dėl automobilio statymo kortelės išdavimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2007 m. lapkričio 12 d. iki 2009 m. lapkričio 11 d. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis.

Pareiškėja 2009 m. lapkričio 11 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo. NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius 2009 m. lapkričio 11 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-3195 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjai nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, nustatė 35 proc. darbingumo lygį.

Palangos miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius pareiškėjai nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. neterminuotai nustatė vidutinių specialiųjų poreikių lygį.

2021 m. gegužės 12 d. S. K. įmonės, Bendrosios praktikos gydytojo centro siuntimu į NDNT Nr. 000228/128 (toliau - ir siuntimas) pareiškėja buvo nukreipta į NDNT specialiųjų poreikių nustatymui. Siuntime nurodyta, kad pacientė skundžiasi bendru silpnumu, oro trūkumu, spaudimu krūtinėje, greitu nuovargiu, atminties blogėjimu, ūžimu ausyse, kartais sutrinka pusiausvyra, rankų tirpimu, apsunkintu savęs apsitarnavimu. Kadangi pacientės bendra būklė prastėja, pareiškėja nukreipta į NDNT specialiųjų poreikių nustatymui.

2021 m. gegužės 21 d. pareiškėja kreipėsi į NDNT, prašydama nustatyti specialiuosius poreikius.

2021 m. gegužės 27 d. - 2021 m. gegužės 31 d. NDNT Klaipėdos III teritorinis skyrius vertino pareiškėjos specialiuosius poreikius, remdamasis siuntimo į NDNT, ligos istorijos bei specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis.

2021 m. gegužės 31 d. NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus Specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-1259 (toliau - ir aktas Nr. SP-1259) nurodyta, kad specialieji poreikiai vertinami iš medicininių dokumentų ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno.

Klaipėdos III teritorinis skyrius 2021 m. birželio 1 d. (raštu Nr. R-2593) informavo pareiškėją, kad jai specialieji poreikiai nenustatyti.

2021 m. birželio 28 d. pareiškėja apskundė NDNT direktoriui NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus sprendimą.

2021 m. birželio 30 d. - 2021 m. liepos 26 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai vertino pareiškėjos specialiuosius poreikius, remdamasis siuntimo į NDNT, ligos istorijos bei specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis.

Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis 2021 m. liepos 26 d. Specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-1259, 2021 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. SS-1685 „Dėl J. P. specialiųjų poreikių“, kuriuo nusprendė palikti galioti NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. priimtą sprendimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo Nr. STS-1711, kuriuo pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti bei nuspręsta neišduoti Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelės.

Pareiškėja Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą apskundė Ginčų komisijai, kuri ginčijamu 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. S-163 pareiškėjos skundą atmetė, paliko minėtą sprendimą nepakeistą.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar NDNT pagrįstai pareiškėjai nenustatė specialaus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio ir neišdavė neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Aptariamo straipsnio 12 punkte nustatyta, kad specialiųjų poreikių lygis – asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, savarankiškumo netekimo mastas, nustatomas atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius. Specialiųjų poreikių rūšis, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymą reguliuoja NSIĮ 20¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad specialieji poreikiai nustatomi neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį; nustatomi šių rūšių specialieji poreikiai: nuolatinės slaugos; nuolatinės priežiūros (pagalbos); lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos; ugdymo; techninės pagalbos priemonių; aplinkos ir būsto pritaikymo. NSIĮ 20¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog specialieji poreikiai nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje. Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) bei lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Minėto straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog gali būti nustatomi trys specialiųjų poreikių lygiai: 1) didelių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 2) vidutinių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; 3) nedidelių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Specialiųjų poreikių lygio nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (NSIĮ 20¹ straipsnio 11 dalis).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Be kita ko, specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos, reglamentuotos NSIĮ IV ir V skirsniuose (18, 23, 24 straipsniai), detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose, iš kurių šiam ginčui yra aktualūs Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 patvirtintas Specialiųjų nuolatinės slaugos, specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiųjų lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir poreikių nustatymo tvarkos aprašas.

Asmens darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ( NSIĮ 18 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012, 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-756/2013, 2019 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-236-502/2019). Teisėjų kolegija neturi specialių žinių, būtinų įvertinti specialistų pateiktas medicinines išvadas ir spręsti dėl pareiškėjos sveikatos būklės, todėl dėl pareiškėjos argumentų šiuo aspektu nepasisakys.

Remiantis LVAT teismo formuojama praktika, nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus. <...> Teismas turi patikrinti, ar Tarnybos sprendimas dėl darbingumo lygio vertinimo atitinka esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012).

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas (diagnozių teisingumas ir pan.) į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka. NDNT ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas, vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Administracinis teismas iš esmės neprivalo pasisakyti, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT ir Ginčų komisija atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu, jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios jau nustatytų. Kitokių specialistų pagrįstų medicininių išvadų, nei buvo nustatytos atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens, nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra. Abejoti administracinėje byloje esančiais išrašais iš medicininių dokumentų bei pareiškėjui atliktų ir medikų aprašytų tyrimų duomenimis teismas neturi jokio pagrindo.

Tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, jog asmeniui gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: 1) specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 2) specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; 3) specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis. Specialieji poreikiai nustatomi senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui nedalyvaujant, kai pateikti specialiesiems poreikiams nustatyti būtini dokumentai nekelia abejonių dėl specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių nustatymo (Tvarkos aprašo 11.2 punktas).

Tvarkos aprašo 6 punktas reglamentuoja, kad bazinis funkcionavimo lygmuo, t. y. balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Bazinis funkcionavimo lygmuo nustatomas vadovaujantis bazinio funkcionavimo balų lentelėje (Aprašo 1 priedas) nurodytais bazinio funkcionavimo lygmens kriterijais (toliau – ir kriterijai). Tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktuose nurodyta, kad bazinis funkcionavimo lygmuo – balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus; asmens savarankiškumo koeficientas – tai asmens galimybių matas, kuriuo įvertinami asmens funkcionavimo kasdieniame gyvenime (judamumas, mityba, asmens higiena, socialiniai santykiai) bei jo mąstymo, suvokimo gebėjimai, elgesio sutrikimai. Tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Bazinis funkcionavimo lygmuo nustatomas vadovaujantis Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytais bazinio funkcionavimo lygmens kriterijais; jei asmens būklė atitinka daugiau nei vieną Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytą kriterijų, vertinimui naudojamas kriterijus, kuris numato mažesnę balų skaitinę vertę; tuo atveju, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi (Tvarkos aprašo 15.1 – 15.3 punktai). Nustatant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius darbingo amžiaus ar senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, jų veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, pildant klausimyną (Tvarkos aprašo 16 punktas). Aptariamo teisės akto 16.1 punkte įtvirtinta, kad darbingo amžiaus asmeniui klausimyną pildo NDNT pokalbio su asmeniu metu, o senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui – savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 16.2 punktu užpildytame klausimyne nurodytų balų suma prilyginama asmens savarankiškumo koeficientams: 81–88 balai – koeficientas 0,7; 67–80 balai – koeficientas 0,8; 44–66 balai – koeficientas 0,9; 23–43 balai – koeficientas 1,0; 5–22 balai – koeficientas 1,1; 0 – 4 balai – koeficientas 1,2. Pagal Tvarkos aprašo 16.3 punktą nustatant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius bazinis funkcionavimo lygmuo dauginamas iš asmens savarankiškumo koeficiento ir gautas balų skaičius prilyginamas specialiojo nuolatinės slaugos ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) lygiui: 7, 8, 9, 10, 11, 12 arba 14 balų – pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 16, 18, 20 arba 21 balas – antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 22, 24, 27, 28 arba 30 balų – pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; 32, 33, 36 arba 40 balų – antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Jei gautas balų skaičius yra didesnis nei 40 balų, specialieji poreikiai nenustatomi (Tvarkos aprašo 16.4 punktas).

Nustatyta, kad tiek NDNT teritorinis skyrius, tiek NDNT, tiek Ginčų komisija, spręsdami specialiojo poreikio nustatymo klausimą, vadovavosi 2021 m. gegužės 12 d. S. K. įmonės Bendrosios praktikos gydytojo centro siuntimo Nr. 000228/128, ligos istorijos, specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis. Siuntime nurodyta, kad J. P. skundžiasi bendru silpnumu, oro trūkumu, spaudimu krūtinėje, greitu nuovargiu, atminties blogėjimu, ūžimu ausyse, kartais sutrinka pusiausvyra, rankų tirpimu, apsunkintu savęs apsitarnavimu. Pacientė aktyviai stebima po gydymo medulinio skydliaukės vėžio - 2007 m. atlikta operacija ir adjuvantinė RT (50 Gy). Serga IŠL, KA, LŠN, PAH. Yra 3 VAL, atlikta PKI ir stentavimas DVA 2020 m. sausio 3 d. Dėl prastėjančios atminties konsultuota neurologo, atlikus galvos smegenų KT rasta vertebralis okliuzija, vertebrobazilinės arterijos sindromas, lėtinė išeminė galvos smegenų liga. Kadangi pacientės bendra būklė prastėja, vargina galvos svaigimas, trinka koordinacija, vargina oro trūkumas, dusulys, nukreipta į NDNT specialiųjų poreikių nustatymui (b. l. 13-15).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo dėl pareiškėjai nustatytos diagnozės nėra. Kaip jau minėta, medicinos srities klausimų sprendimas į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka.

Taip pat byloje nustatyta, kad NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus specialistai 2021 m. gegužės 31 d. Specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. 1072 nenustatė specialiųjų poreikių, nes 2021 m. gegužės 12 d. siuntime ir kituose į NDNT pateiktuose medicininiuose dokumentuose pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM nurodyta (-ė) diagnozė (-ės) ir organizmo funkcijų sutrikimai neatitiko Tvarkos aprašo 1 priede nurodytų bazinio funkcionavimo lygmens kriterijų.

2021 m. liepos 26 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius priėmė sprendimą Nr. SS-1685, kuriuo pareiškėjai specialiųjų poreikių nenustatė. Vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį, įvertintos siuntime į NDNT nurodytos diagnozės pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus - 10 Australijos modifikacijos kodus: E78.2 Mišri hiperlipidemija, 111.9 Hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio), 120.8 Kitos krūtinės anginos formos, 150.1 Kairiojo skilvelio nepakankamumas, Z95.5 Koronarinis angioplastinis implantas ar transplantatas, C73 Skydliaukės piktybinis navikas, F33.1 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, G45.0 Vertebrobazilinės (smegenų kamieno) arterijos sindromas, 165.2 Miego arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas, 167.8 Kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos.

Tvarkos aprašo 1 priede pateikta Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelė. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad sprendžiant specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pareiškėjai klausimą, buvo vertinama, ar pareiškėjos sveikatos būklė atitinka Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelėje nurodytus bazinio funkcionavimo lygmens kriterijus. Priimant ginčijamus sprendimus buvo vertinti Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės 5, 9, 14 punktai. Vertinant Tvarkos aprašo 1 priedo 9 punktą, nustatyta, kad jis negali būti taikomas. Kriterijų 9 punktas taikomas, kai asmeniui diagnozuojamas lėtinis, progresuojantis, nepasiduodantis optimaliam gydymui IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas pagal NYHA (pateikta gydytojo kardiologo išvada). Minėtas punktas negali būti taikomas, nes pareiškėjai diagnozuotas III funkcinės klasės širdies nepakankamumas pagal NYHA (sveikatos būklė patvirtinta 2021 m. gegužės 3 d. kardiologo konsultacijos išvados ir 2021 m. gegužės 12 d. siuntimo į Tarnybą Nr. 000228/128 duomenimis).

Taip pat vertinat Tvarkos aprašo 1 priedo 5, 14 punktus, nurodyta, kad jie negali būti taikomi, nes pareiškėjai nenustatytas ligos progresavimas, nėra taikoma paliatyvioji pagalba ar simptominis gydymas (sveikatos būklė patvirtinta 2020 m. lapkričio 10 d. onkologo konsultacijos ir 2021 m. gegužės 12 d. siuntimo į Tarnybą Nr. 000228/128 duomenimis).

Tvarkos aprašo 15.3 papunktyje numatyta, kad tuo atveju, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi. Ginčijamuose sprendimuose taip pat buvo įvertina, kad pareiškėjos organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, todėl asmens savarankiškumas nevertinamas ir jai specialieji poreikiai nenustatomi.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal NSIĮ 2 straipsnio 10 dalį specialiosios pagalbos reikmės poreikis atsiranda dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų ir aplinkos veiksnių, tačiau ne dėl ligos ar traumos. Kaip matyti, anksčiau minėtas Kriterijų sąrašo 2 punktas įtvirtina pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, todėl nustatant specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, privalo būti nustatytas bent vienas iš Kriterijų sąrašo 2 punkte nurodytų pagrindinių kriterijų. Nagrinėjamu atveju remiantis byloje esančiais medicininiais dokumentais, darytina išvada, kad pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka aktualių ginčui Kriterijų sąrašo punktų taikymo sąlygų, todėl tiek NDNT teritorinis skyrius, tiek NDNT ir Ginčų komisija pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra teisinio pagrindo nustatyti specialųjį nuolatines priežiūros (pagalbos) poreikį. Pažymėtina ir tai, kad dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, priimtų sprendimų teisėtumui neturi įtakos tai, kad Ginčų komisija nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų apie jos materialinės ir socialinės padėties pabloginimą ginčijamais sprendimais.

Teisėjų kolegija pažymi, jog NSIĮ 2 straipsnio 10 ir 12 dalyse yra išskirtos skirtingos sąvokos – specialusis poreikis, kurio nustatymo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašas ir specialiųjų poreikių lygis, kurio nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A1-563 patvirtintas Specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tvarkos aprašas. Specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta, kad jei asmuo, kuriam savivaldybėje iki 2018 m. gruodžio 31 d. specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas neterminuotai, kreipiasi dėl specialiųjų poreikių nustatymo į NDNT, jam specialiųjų poreikių lygis pakartotinai nenustatomas, išskyrus atvejus, kai nustatant specialiuosius poreikius gali būti nustatytas didesnių specialiųjų poreikių lygis. Iš bylos medžiagos matyti, kad Palangos miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius pareiškėjai nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. neterminuotai nustatė vidutinių specialiųjų poreikių lygį. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui specialiųjų poreikių lygis nustatomas atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius. Tai reiškia, kad nustatyti specialieji poreikiai lemia, koks bus nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Todėl akivaizdu, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. neterminuotai nustatytas specialiųjų poreikių lygis nėra aktualus vertinant specialųjį poreikį.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai specialusis poreikis nenustatytas pagrįstai, remiantis pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti. Tiek NDNT Klaipėdos III teritorinis skyrius, tiek NDNT, tiek Ginčų komisija pareiškėjos prašymus ir skundą išnagrinėjo pilnai, visapusiškai ir argumentuotai, nepažeidžiant specialiuosius poreikius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ginčijamus sprendimus ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra teisinio pagrindo.

Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti išduoti pareiškėjai automobilio statymo kortelę, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtinto Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo 4 punktu, teisę įsigyti kortelę turi, be kita ko: senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir kuriems sunku naudotis viešuoju ir privačiu transportu (asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne tai įvertinta 3–4 balais), ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; asmenys, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; asmenys, kuriems iki 2019 m. sausio 1 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius. Pareiškėja, kreipdamasi į NDNT, neatitiko nurodytų reikalavimų, todėl jai pagrįstai nebuvo išduota automobilio statymo kortelė.

Atmetus pareiškėjos prašymą panaikinti ginčijamus aktus, nėra teisinio pagrindo tenkinti jos reikalavimą įpareigoti NDNT pakartotinai išnagrinėti jos prašymą ir spręsti klausimus dėl Specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo ir dėl automobilio statymo kortelės išdavimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų individualių administracinių aktų turinį, skundo bei atsiliepimo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis bei aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog priimant ginčijamus administracinius aktus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kad jie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad toks sprendimas nėra kliūtis, vadovaujantis Tvarkos aprašo 27.2 punktu, pasikeitus asmens sveikatos būklei, kreiptis dėl specialiųjų poreikių vertinimo pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.