Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę pagal pareiškėjos J.P. patikslintą skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritoriniam skyriui, Ginčų komisijai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja J. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama:

1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, NDNT) Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2020-07-02 sprendimą Nr. STS-1833;

2) panaikinti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2020-07-02 sprendimą Nr. SS-1648;

3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-10-20sprendimą Nr. S-192;

4) panaikinti NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2020-07-02 sprendimą Nr. R-2331;

5) įpareigoti atsakovę NDNT pakartotinai išnagrinėti ir spręsti klausimus dėl Specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo ir dėl automobilio statymo kortelės išdavimo.

Pareiškėja nurodo, jog pareiškėjai darbingumo lygis nustatytas sekančiai: 2007-11-12 - 2009-11-11 nustatyta 30 proc.; 2009-11-11 - 2011-09-01 (2011-09-02 suėjo senatvės pensijos amžius) nustatyta 35 proc.; nuo 2011-09-05 išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis neterminuotai. Prašo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pablogėjus sveikatai buvo padidintas darbingumo lygis. Mano, jog Ginčų komisija pažeidė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos (toliau – ir NSSĮ) 31 straipsnį, 24 straipsnio 1 dalį,. Tvirtina, jog šiuo atveju bendras pirminis specialiųjų poreikių vertinimas nereikalingas, nes invalidumas buvo nustatytas iki pensinio amžiaus. Teigia, kad neįgalumas laikytinas neterminuotu, nes jos sveikatai sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio.

Skundą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų Socialinės integracijos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu pareiškėjos patikslintą skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad specialieji poreikiai vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018-12-27 įsakymu Nr. A1-765/V-1530 patvirtintu Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu (toliau — ir Tvarkos aprašas) ir Tvarkos aprašo 1 priedu (Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelė). Nurodo Tvarkos aprašo 4, 15 punktus. Pažymi, kad 2020-08-31 Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius priėmė sprendimą Nr. SS-1684, kuriuo pareiškėjai specialiųjų poreikių nenustatė. Argumentuoja, kad atsižvelgiant į diagnozes, asmens byloje esančius medicininius dokumentus ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje esančius duomenis, pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti, nes jos sveikatos būklė neatitinka kriterijų, nurodytų Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelėje. Mano, kad šiuo atveju negali būti taikomi kriterijų 9, 5 ir 14 punktai. Pažymi, kad Tvarkos aprašo 15.3 papunktyje, numatyta, kad tuo atveju, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi. Argumentuoja, kad vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2009-11-06 įsakymu Nr. V-127 „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtintu Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo 4 punktu, pareiškėjai pagrįstai neišduota neįgaliųjų asmenų automobilio statymo kortelė.

Atkreipia dėmesį, kad specialusis poreikis ir specialiųjų poreikių lygis nėra tapačios sąvokos. Paaiškina, jog NSIĮ 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas specialiojo poreikio apibrėžimas, tai - specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Šio teises akto 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad specialiųjų poreikių lygis — tai asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, savarankiškumo netekimo mastas, nustatomas atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius. Kaip numatyta NSIĮ 201 straipsnio 10 dalyje, gali būti nustatomi trys specialiųjų poreikių lygiai: didelių specialiųjų poreikių lygis (nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis), vidutinių specialiųjų poreikių lygis (nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), nedidelių specialiųjų poreikių lygis (nustatomas asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis). Atkreipia dėmesį, kad nuo 2019-01-01 įsigaliojęs Specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-10-12 įsakymu Nr. Al-563, numato, kad specialiųjų poreikių lygį nustato Tarnyba (iki 2018-12-31 asmenims specialiųjų poreikių lygį nustatydavo savivaldybės administracija). Aprašo 16 punkte nustatyta, kad jei asmuo, kuriam savivaldybėje iki 2018-12-31 specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas neterminuotai, kreipiasi dėl specialiųjų poreikių nustatymo į Tarnybą, jam specialiųjų poreikių lygis pakartotinai nenustatomas, išskyrus atvejus, kai nustatant specialiuosius poreikius gali būti nustatytas didesnis specialiųjų poreikių lygis. Teigia, kad turimais duomenimis, Palangos miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius pareiškėjai nuo 2011-09-05 neterminuotai nustatė vidutinių specialiųjų poreikių lygį. Pažymi, kad pareiškėjai nustatytas specialiųjų poreikių lygis galioja iki šiol, nors ir nenustatyti specialieji poreikiai. Argumentuoja, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui specialiųjų poreikių lygis nustatomas atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius, t. y. nustatyti specialieji poreikiai lemia, koks bus nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Tačiau iki 2018-12-31 nustatytas specialiųjų poreikių lygis nedaro įtakos specialiųjų poreikių nustatymui.

Nurodo NSIĮ 2 straipsnio 8 dalį ir pažymi, jog nors pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti, tačiau galioja anksčiau nustatytas specialiųjų poreikių lygis o atitinkamos institucijos ir įstaigos asmeniui priklausančias neįgaliųjų asmenų lengvatas teikia pagal turimą specialiųjų poreikių lygį. Specialiųjų poreikių lygio nustatymas asmenims suteikia panašias socialines garantijas ir lengvatas, kurios taikomos asmenims, kuriems nustatomas neįgalumo ar darbingumo lygis. Visais atvejais tik nustačius vieną iš minėtų lygių (neįgalumo, darbingumo, specialiųjų poreikių) asmuo laikomas neįgaliuoju ir gali naudotis priklausančiomis lengvatomis ir socialinėmis garantijomis.

Atkreipia dėmesį, kad objektyvus specialiųjų poreikių vertinimas, remiantis galiojančiais teisės aktais, kuomet specialieji poreikiai nenustatomi, negali būti traktuojamas kaip asmens materialinės ar socialinės asmens padėties bloginimas. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai iki pensinio amžiaus buvo atliekamas darbingumo lygio vertinimas pagal tuo metu pareiškėjai nustatytus funkcinius sutrikimus ir sprendimai buvo priimami remiantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Teigia, kad pareiškėjos specialieji poreikiai 2020 m. birželio—rugpjūčio mėnesiais buvo vertinami pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, individualiai atsižvelgiant į pareiškėjos funkcinę būklę ir išliekančius padarinius po pritaikyto gydymo. Daro išvadą, kad pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti pagrįstai, taip pat pagrįstai neišduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos patikslintą skundą, atitinkančių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, nustatytu terminu nepateikė.

Patikslintas skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2020-07-02 sprendimo „Dėl J. P. specialiųjų poreikių” Nr. STS-1833 (b. l. 7A), 2020-07-02 sprendimo „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės” Nr. R-2331 (b. l. 49), NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2020-08-31 sprendimo „Dėl J.P. specialiųjų poreikių” Nr. SS-1648 (b. l. 8 – 9), Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-10-20 sprendimo „Dėl Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo J. P.” Nr. S-192 (b. l. 4 - 7) teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl reikalavimų įpareigoti NDNT pakartotinai išnagrinėti ir spręsti klausimus dėl Specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo ir dėl automobilio statymo kortelės išdavimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai dviejų metų laikotarpiui 2007-11-12 buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Klaipėdos II teritorinis skyrius 2009-11-11 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-3195 pakartotiniu vertinimu pareiškėjai nustatė 35 proc. bazinį darbingumą. Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus 2011-09-05 sprendimu pareiškėjai neterminuotai nuo 2011-09-05 nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

Nustatyta, kad pareiškėja gamybinės įmonės „Ave Medica” klinikos Palangos padalinio 2020-05-06 siuntimu Nr. 000004 (b. l. 120 – 123) buvo nukreipta į NDNT specialiųjų poreikių nustatymui. Pareiškėja kreipėsi į NDNT, prašydama nustatyti specialiuosius poreikius, išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Klaipėdos III teritorinis skyrius ginčijamu 2020-07-02 sprendimu Nr. STS-1833 pareiškėjai pranešė, kad specialieji poreikiai nenustatyti, nes 2020-05-06 siuntime Nr. 1022 ir kituose pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta diagnozė ir organizmo funkcijų sutrikimai neatitiko bazinio funkcionavimo lygmens kriterijų. Klaipėdos III teritorinis skyrius ginčijamu 2020-07-02 sprendimu Nr. R-2331 pareiškėjai pranešė, kad jai neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė neišduodama, nes ji neatitinka teisės aktuose nustatytų kriterijų. Pareiškėja, nesutikdama su NDNT teritorinio skyriaus priimtais sprendimais, kreipėsi į NDNT Sprendimų kontrolės skyrių su prašymu peržiūrėti minėtus sprendimus ir atlikti pakartotinį specialiųjų poreikių vertinimą. Sprendimų kontrolės skyrius ginčijamu 2020-08-31 sprendimu nusprendė: 1) palikti galioti Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2020-07-02 sprendimą Nr. STS-1833, kuriuo pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti; 2) neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės pareiškėjai neišduoti. Pareiškėja minėtą sprendimą apskundė Ginčų komisijai, kuri ginčijamu 2020-10-20 sprendimu paliko Sprendimų kontrolės skyriaus 2020-08-31 sprendimą Nr. SS-1648 nepakeistą.

Taigi, nagrinėjamos bylos atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar NDNT pagrįstai pareiškėjai nenustatė specialaus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio ir neišdavė neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Aptariamo straipsnio 12 punkte nustatyta, kad specialiųjų poreikių lygis – asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, savarankiškumo netekimo mastas, nustatomas atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius. Specialiųjų poreikių rūšis, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymą reguliuoja NSIĮ 20¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad specialieji poreikiai nustatomi neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį; nustatomi šių rūšių specialieji poreikiai: nuolatinės slaugos; nuolatinės priežiūros (pagalbos); lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos; ugdymo; techninės pagalbos priemonių; aplinkos ir būsto pritaikymo. Vadovaujantis NSIĮ 20¹ straipsnio 2 dalimi specialieji poreikiai nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje. Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) bei lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Pagal aptariamo straipsnio 10 dalį gali būti nustatomi trys specialiųjų poreikių lygiai: didelių specialiųjų poreikių lygis - nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis; vidutinių specialiųjų poreikių lygis - nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; nedidelių specialiųjų poreikių lygis - nustatomas asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Specialiųjų poreikių lygio nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (NSIĮ 20¹ straipsnio 11 dalis). Specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse; specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime (NSIĮ 24 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be kita ko, specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos, reglamentuotos NSIĮ IV ir V skirsniuose (18, 23, 24 str.), detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose, iš kurių šiam ginčui yra aktualūs Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018-12-27 įsakymu Nr. A1-765/V-1530 patvirtintas Specialiųjų nuolatinės slaugos, specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiųjų lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir poreikių nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas (diagnozių teisingumas ir pan.) į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka. NDNT ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis (žr., pvz., LVAT 2010-11-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2012-04-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012 ir kt.). Taigi, teismas, vadovaudamasis Kriterijų sąraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, šiuo atveju vertina, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos prašyme ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 4 punktu, asmenims gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: specialusis nuolatinės slaugos poreikis; specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos. Specialieji poreikiai nustatomi senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui nedalyvaujant, kai pateikti specialiesiems poreikiams nustatyti būtini dokumentai nekelia abejonių dėl specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių nustatymo (Tvarkos aprašo 11.2 punktas).

Tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktuose nurodyta, kad bazinis funkcionavimo lygmuo – balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus; asmens savarankiškumo koeficientas – tai asmens galimybių matas, kuriuo įvertinami asmens funkcionavimo kasdieniame gyvenime (judamumas, mityba, asmens higiena, socialiniai santykiai) bei jo mąstymo, suvokimo gebėjimai, elgesio sutrikimai. Tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Bazinis funkcionavimo lygmuo nustatomas vadovaujantis Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytais bazinio funkcionavimo lygmens kriterijais; jei asmens būklė atitinka daugiau nei vieną Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytą kriterijų, vertinimui naudojamas kriterijus, kuris numato mažesnę balų skaitinę vertę; tuo atveju, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi (Tvarkos aprašo 15.1 – 15.3 punktai). Nustatant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius darbingo amžiaus ar senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, jų veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, pildant klausimyną (Tvarkos aprašo 16 punktas). Aptariamo teisės akto 16.1 punkte įtvirtinta, kad darbingo amžiaus asmeniui klausimyną pildo NDNT pokalbio su asmeniu metu, o senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui – savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 16.2 punktu užpildytame klausimyne nurodytų balų suma prilyginama asmens savarankiškumo koeficientams: 81–88 balai – koeficientas 0,7; 67–80 balai – koeficientas 0,8; 44–66 balai – koeficientas 0,9; 23–43 balai – koeficientas 1,0; 5–22 balai – koeficientas 1,1; 0 – 4 balai – koeficientas 1,2. Pagal Tvarkos aprašo 16.3 punktą nustatant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius bazinis funkcionavimo lygmuo dauginamas iš asmens savarankiškumo koeficiento ir gautas balų skaičius prilyginamas specialiojo nuolatinės slaugos ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) lygiui: 7, 8, 9, 10, 11, 12 arba 14 balų – pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 16, 18, 20 arba 21 balas – antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 22, 24, 27, 28 arba 30 balų – pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; 32, 33, 36 arba 40 balų – antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Jei gautas balų skaičius yra didesnis nei 40 balų, specialieji poreikiai nenustatomi (Tvarkos aprašo 16.4 punktas).

Teisėjų kolegija nustatė, kad tiek NDNT teritorinis skyrius, tiek NDNT, tiek Ginčų komisija, spręsdami specialiojo poreikio nustatymo klausimą, vadovavosi gamybinės įmonės „Ave Medica” klinikos Palangos padalinio 2020-05-06 siuntimo Nr. 000004, ligos istorijos, specialistų ir konsultantų išvadų duomenimis. Siuntime nurodytos diagnozės, vadovaujantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas” (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) kodais: C73.0 (skydliaukės piktybinis navikas, skydliaukės piktybinis vėžys, būklė po chirurginio ir spindulinio gydymo), I20.8 (kitos krūtinės anginos formos, lėtinė išeminė širdies liga, krūtinės angina, širdies nepakankamumas, pirminė arterinė hipertenzija su hipertenzine kardiomiopatija), I63.5 (smegenų infarktas dėl nepatikslinto smegenų arterijų užsikimšimo arba susiaurėjimas). Be to, iš medicinos dokumentų išrašų/siuntimų (b. l. 117 – 118, 119) matyti, kad 2020-02-06 nustatyta, jog po kombinuoto gydymo stebimas persistuojantis padidėjęs kalcitonio, aktyvių ligos židinių neaptinkama, duomenų apie ligos atkritį nenustatyta, o 2020-03-09 nustatyta, kad ligos būklė išlieka stabili, skausmų krūtinėje neatžymi, plaučiuose alsavimas vezikulinis, širdies veikla ritmiška, perifetinių edemų nėra, išleidžiama tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo dėl pareiškėjai nustatytos diagnozės nėra; be to, kaip minėta, medicinos srities klausimų sprendimas į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka.

Taip pat nustatyta, kad NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus specialistai 2020-08-02 Specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-1022 (b. l. 112 – 114) nenustatė specialiųjų poreikių, nes pareiškėjos sveikatos būklė (funkciniai sutrikimai) neatitinka patvirtintų bazinio funkcionavimo kriterijų reikalavimų, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti balas – 38; Diagnozė I63.5 medicininiais dokumentais nepagrįsta, siuntime ir pateiktuose išrašuose galimi liekamieji reiškiniai neatžymimi, sistemose duomenų apie šį susirgimą nėra, neurochirurgo ir neurologo nekonsultuota, todėl nevertinama kaip pagrįsta. NDNT Sprendimų kontrolės 2020-08-31 Specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-1353 (b. l. 102 - 104) nurodyta, kad specialusis poreikis nenustatytas, nes nėra Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės nuostatas atitinkančių 2020-05-06 siuntimo ir su juo pateiktuose dokumentuose diagnozių ir asmens būklės.

Tvarkos aprašo 1 priede pateikta Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelė. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad sprendžiant specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pareiškėjai klausimą, buvo vertinama, ar pareiškėjos sveikatos būklė atitinka Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelėje nurodytus bazinio funkcionavimo lygmens kriterijus. Priimant ginčijamus sprendimus buvo vertinti Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės 5, 9, 14 punktai. Vertinant Tvarkos aprašo 1 priedo 9 punktą, nustatyta, kad jis negali būti taikomas, nes nors pareiškėjai ir diagnozuota hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamu (staziniu), tačiau II funkcinės klasės bei atsižvelgtina į kardiologo 2020-03-09 išvadas, jog pareiškėjos būklė išlieka stabili, be neigiamos dinamikos, periferinių edemų nėra. Taip pat vertinat Tvarkos aprašo 1 priedo 5, 14 punktus, nurodyta, kad jie negali būti taikomi, nes pagal onkologo chematerapeuto 2020-02-06 išvadą nenustatyta duomenų apie ligos atkritį, bei asmens byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų paskirtas tik simptominis gydymas ar taikoma paliatyvioji pagalba. Ginčijamuose sprendimuose taip pat buvo įvertina, kad pareiškėjos organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, todėl asmens savarankiškumas nevertinamas ir jai specialieji poreikiai nenustatomi (Tvarkos aprašo 15.3 punktas)

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal NSIĮ 2 straipsnio 10 dalį specialiosios pagalbos reikmės poreikis atsiranda dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų ir aplinkos veiksnių, tačiau ne dėl ligos ar traumos. Kaip matyti, anksčiau minėtas Tvarkos aprašo 1 priedas įtvirtina bazinio funkcionavimo lygmens kriterijus, pagal kuriuos vertinama specialiojo nuolatinės slaugos poreikis, todėl nustatant specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, privalo būti nustatytas bent vienas iš Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelėje nurodytų pagrindinių kriterijų. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių medicininių dokumentų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka aktualių ginčui Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės punktų taikymo sąlygų, todėl tiek NDNT teritorinis skyrius, tiek NDNT ir Ginčų komisija pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra teisinio pagrindo nustatyti specialųjį nuolatines priežiūros (pagalbos) poreikį. Pažymėtina ir tai, kad pagal Tvarkos aprašo 15 punktą asmens savarankiškumas nevertinamas ir specialieji poreikiai nenustatomi, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus.

Dėl pareiškėjos argumento, kad jai nustatytas neįgalumas laikytinas neterminuotu, nes jos sveikatai sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio, pažymėtina, jog NSIĮ 2 straipsnio 10 ir 12 dalyse yra išskirtos skirtingos sąvokos – specialusis poreikis, kurio nustatymo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašas ir specialiųjų poreikių lygis, kurio nustatymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-10-12 įsakymu Nr. A1-563 patvirtintas Specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tvarkos aprašas. Specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tvarkos aprašo 16 punkte įtvirtinta, jog jei asmuo, kuriam savivaldybėje iki 2018-12-31 specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas neterminuotai, kreipiasi dėl specialiųjų poreikių nustatymo į NDNT, jam specialiųjų poreikių lygis pakartotinai nenustatomas, išskyrus atvejus, kai nustatant specialiuosius poreikius gali būti nustatytas didesnių specialiųjų poreikių lygis. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai nuo 2011-09-05 yra neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad iki 2018-12-31 neterminuotai nustatytas specialiųjų poreikių lygis nėra aktualus vertinant specialųjį poreikį.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai specialusis poreikis buvo nenustatytas pagrįstai, vadovaujantis pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti. Tiek NDNT Klaipėdos III teritorinis skyrius, tiek NDNT, tiek Ginčų komisija, pareiškėjos prašymus ir skundą išnagrinėjo pilnai, visapusiškai ir argumentuotai, nepažeidžiant specialiuosius poreikius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ginčijamus sprendimus ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra teisinio pagrindo.

Dėl ginčijamų sprendimų dalių ir pareiškėjos reikalavimo, susijusio su automobilio statymo kortelės išdavimu pareiškėjai, pažymėtina, kad vadovaujantis 2009-11-06 įsakymu Nr. V-127 patvirtinto Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo 4 punktu teisę įsigyti kortelę turi, be kita ko: senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis; senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir kuriems sunku naudotis viešuoju ir privačiu transportu (asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne tai įvertinta 3–4 balais), ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; asmenys, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; asmenys, kuriems iki 2019-01-01 buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius. Pareiškėja nurodytų reikalavimų, kreipdamasi į NDNT neatitiko, todėl pagrįstai pareiškėjai nebuvo išduota automobilio statymo kortelė.

Atmetus pareiškėjos prašymą panaikinti ginčijamus aktus, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą įpareigoti NDNT pakartotinai išnagrinėti ir spręsti klausimus dėl Specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo ir dėl automobilio statymo kortelės išdavimo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ginčijamuose sprendimuose aiškiai, išsamiai ir pagrindžiant ginčui aktualiomis teisės normomis motyvuota, kodėl pareiškėjai negali būti nustatytas specialusis poreikis bei neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų individualių administracinių aktų turinį, skundo bei atsiliepimų argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, bei aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog priimant ginčijamus administracinius aktus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kad jie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kad toks sprendimas nėra kliūtis vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis, pasikeitus asmens sveikatos būklei, kreiptis dėl specialiųjų poreikių vertinamo pakartotinai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos J. P. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.