- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- I-278-342/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01386-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- J.P.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
2018 m. sausio 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos II Klaipėdos teritoriniam skyriui, Ginčų komisijai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama:
1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2017-04-12 sprendimą Nr. R-1709;
Žemesnės instancijos teismas
2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2017-07-19 sprendimą Nr. 1493;
3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-09-19 sprendimą Nr. S-169;
4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos: atstatyti darbingumo lygį į pradinę padėtį (t. y. vietoje 35 proc. nustatyti 30 proc.); išduoti automobilio statymo kortelę; nustatyti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį neterminuotai.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, jog pareiškėjai darbingumo lygis nustatytas sekančiai: 2007-11-12 - 2009-11-11 nustatyta 30 proc.; 2009-11-11 - 2011-09-01 (2011-09-02 suėjo senatvės pensijos amžius) nustatyta 35 proc. Mano, kad Klaipėdos II teritorinis skyrius nepagrįstai padidino darbingumo lygį iki 35 proc., nors pareiškėjos sveikatos būklė nepagerėjo ir ligos diagnozių padaugėjo. Akcentuoja, kad dėl nurodytos aplinkybės pareiškėjai nesuteikiama teisė naudotis neįgaliųjų asmenų automobilio statymo kortele. Pažymi ir tai, kad Ginčų komisija nepasisakė ir nesprendė klausimo dėl pareiškėjos materialinės ir socialinės padėties pabloginimo.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad Ginčų komisija sprendime rėmėsi 2017-03-30 Klaipėdos II teritorinio skyriaus specialistės J. M. nustatytu Bartelio indeksu, nors pareiškėja yra J. P. Atkreipia dėmesį, kad Bartelio indeksą pareiškėjai įvertino Klaipėdos II teritorinio skyriaus specialistė ir VŠĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros reabilitologas, o ne gydytojų konsultacinė komisija. Teigia, kad sveikatos būklė įvertinta tik pagal Bartelio indeksą, tačiau neatsižvelgta į pareiškėjos sveikatos būklę.
Skundą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų Socialinės integracijos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą iš esmės jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė) bei trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos II Klaipėdos teritorinis skyrius (toliau – ir Klaipėdos teritorinis skyrius) atsiliepimu pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad asmens specialieji poreikiai yra vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtintu Tvarkos aprašu bei Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašu (toliau – ir Sąrašas). Nurodo, kad pareiškėjai nėra diagnozuoti Kriterijų sąraše įtvirtintus kriterijus atitinkantys sveiktos funkcijų sutrikdymai. Pareiškėjai nustatyto sunkumo sveikatos funkciniai sutrikimai neatitinka Sąrašo kriterijų, kai yra nustatomi specialieji nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai.
Nurodo, kad specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis NDNT teritoriniame skyriuje nebuvo vertintas dėl tos priežasties, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 18 punkto nuostatomis, tuo atveju, kai asmuo raštu patvirtina, kad atsisako pastarojo poreikio vertinimo, šis specialusis poreikis nevertinamas ir sprendimas dėl jo nepriimamas. Vadovaujasi NDNT direktoriaus 2009-11-06 įsakymu Nr. V-127 patvirtintu Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 4 punktu, ir konstatuoja tai, kad pareiškėjai negali būti išduota Neįgaliųjų asmenų automobilio statymo kortelė, nes ji nepatenka į Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytų asmenų, kuriems suteikta tokia teisė, kategoriją (pareiškėja pensinio amžiaus yra sulaukusi 2011 m. ir jai nėra nustatyti specialieji poreikiai).
Pažymi, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. Al-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu. Vadovaujasi Tvarkos aprašo 35, 38 punktais ir teigia, kad dėl to, jog pareiškėja yra praleidusi terminą skundui dėl 2009-11-11 priimto sprendimo pateikti, bei termino atnaujinti neprašo, todėl skundas atmestinas ir šioje dalyje.
Atsiliepimas
Nurodo, kad dėl to, jog NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius yra struktūrinis NDNT padalinys, teikia vieną bendrą atsiliepimą.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina iš esmės trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Klaipėdos II teritorinio skyriaus (toliau – ir Klaipėdos II teritorinis skyrius) 2017-04-12 sprendimo Nr. R-1709 „Dėl nenustatytų bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių” (b. l. 9), NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir Sprendimų kontrolės skyrius) 2017-04-12 sprendimo Nr. R-1709 „Dėl J. P. specialiųjų poreikių” (b. l. 18 – 21) bei Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2017-09-19 sprendimo Nr. S-169 „Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo J. P.” (b. l. 10 – 17) teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl reikalavimų įpareigoti NDNT atstatyti pareiškėjos darbingumo lygį į pradinę padėtį, išduoti automobilio statymo kortelę, nustatyti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį neterminuotai.
Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjai dviejų metų laikotarpiui 2007-11-12 buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Klaipėdos II teritorinis skyrius 2009-11-11 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-3195 pakartotiniu vertinimu pareiškėjai nustatė 35 proc. bazinį darbingumą. Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus 2011-09-05 sprendimu pareiškėjai neterminuotai nuo 2011-09-05 nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centras 2017-03-28 siuntimu Nr. 56 nukreipė pareiškėją į NDNT specialiųjų poreikių nustatymui. Pareiškėja 2017-03-30 prašymu kreipėsi į NDNT, prašydama nustatyti specialiuosius poreikius. Klaipėdos II teritorinis skyrius ginčijamu 2017-04-12 individualiu administraciniu aktu pareiškėjai pranešė, kad bendrieji pirminiai specialieji poreikiai jai nenustatyti. Pareiškėja, nesutikdama su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, kreipėsi į NDNT su prašymu peržiūrėti 2017-04-12 priimtą sprendimą ir atlikti pakartotinį specialiųjų poreikių vertinimą. Sprendimų kontrolės skyrius ginčijamu 2017-07-19 sprendimu nusprendė nekeisti Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2017-04-12 bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP-982 priimto sprendimo, kuriuo pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti. Pareiškėja minėtą sprendimą apskundė Ginčų komisijai, kuri ginčijamu 2017-09-19 sprendimu paliko Sprendimų kontrolės skyriaus 2017-07-19 sprendimą Nr. SS-1499 nepakeistą.
Taigi, nagrinėjamos bylos atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar NDNT pagrįstai pareiškėjai nenustatė specialaus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio.
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ, aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2016-10-07 iki 2017-10-01) 2 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse; specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime (NSIĮ 24 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal aptariamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, specialiųjų poreikių tenkinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Be kita ko, specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos, reglamentuotos NSIĮ IV ir V skirsniuose (18, 23, 24 str.), detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose, iš kurių šiam ginčui yra aktualūs Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinti Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašas (toliau – ir Sąrašas; aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-12-06) bei Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pažymėtina, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas (diagnozių teisingumas ir pan.) į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka. NDNT ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis (žr., pvz., LVAT 2010-11-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2012-04-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012 ir kt.). Taigi, teismas, vadovaudamasis Kriterijų sąraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, šiuo atveju vertina, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos prašyme ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Pirmiausia vertinant ginčijamų administracinių aktų teisėtumą, pasisakytina apie tai, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016-06-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-11-602/2016, kadangi iš bylos medžiagos bei atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad šiuo atveju buvo taikyta 2010-06-04 įsakymo Nr. A1-220/V-505 redakcija su vėlesniais pakeitimais. Be to, pagal minėtą LVAT sprendimą, atitinkami Sąrašo punktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ta apimtimi, kuria pablogina padėtį asmenų, kuriems specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis buvo nustatytas iki jo įsigaliojimo. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pareiškėjai niekada nebuvo nustatyti specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai.
Remiantis Tvarkos aprašo 6 punktu, asmenims gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: specialusis nuolatinės slaugos poreikis; specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis; specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui gali būti nustatomas tik specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, arba specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, arba specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis. Pagal Tvarkos aprašo nuostatas gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir pateikia asmeniui reikalingus dokumentus ir siuntimą į NDNT. Už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas. Specialieji poreikiai nustatomi: 1) asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje arba apžiūrint jį namuose tais atvejais, kai prognozuojama, kad jam gali būti nustatytas nuolatinės slaugos poreikis ir jis negali atvykti į NDNT teritorinį skyrių; 2) asmeniui nedalyvaujant, kai iš pateiktų medicininių dokumentų nekyla abejonių, kad jam gali būti nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos: 1) esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kuri išdavė siuntimą, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka; 2) sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos, laiko ir apie tai informuoja asmenį. Tuo atveju, kai kviečiamas asmuo be pateisinamų priežasčių neatvyksta į NDNT, jo specialieji poreikiai nevertinami.
Teisėjų kolegija nustatė, kad tiek NDNT teritorinis skyrius, tiek NDNT, tiek Ginčų komisija, spręsdami specialiojo poreikio nustatymo klausimą, rėmėsi pareiškėją gydančio gydytojo 2017-03-28 siuntimo Nr. 56, ligos istorijos ir specialistų išvadų duomenimis. Siuntime nurodytos diagnozės, vadovaujantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas” (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau - ir TLK-10-AM) kodais: C73.0 (skydliaukės piktybiniai navikai), E89.0 (vidinės sekrecijos ir medžiagų apykaitos sutrikimai, pasireiškę po procedūrų, neklasifikuojami kitur), H90.3 (neurosensorinis prikurtimas, abipusis) I20.8 (kitos krūtinės anginos formos), I50.0 (stazinis širdies nepakankamumas), I67.8 (kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2007-08-28 pareiškėjai buvo atlikta tiroidektomija su periferiniais limfmazgiais, po operacijos taikyta spindulinė terapija, o pagal 2017-03-21 onkologo konsultacijos duomenis, onkologinio proceso atnaujinimo nestebima, specifinis gydymas netaikomas, duomenų apie neoperuotinus piktybinius navikus ir atsparias chemoterapijai ir (arba) radioterapijai onkologines ligas asmens byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo dėl pareiškėjai nustatytos diagnozės nėra; be to, kaip minėta, medicinos srities klausimų sprendimas į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka.
Taip pat nustatyta, kad NDNT Klaipėdos II teritorinio skyriaus specialistai 2017-03-30 pareiškėjos savarankiškumą Bartelio indeksu įvertino 70 balų, o VšĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro reabilitologas pareiškėjos savarankiškumą įvertino 85 balais.
Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą, specialieji poreikiai nustatomi vadovaujantis anksčiau minėtu Kriterijų sąrašu. Kriterijų sąrašo 2 punkte nustatyta, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, pagal pagrindinius punkte nustatytus kriterijus.
Iš Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimo bei Ginčų komisijos sprendimo turinio matyti, kad sprendžiant specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pareiškėjai klausimą, buvo vertinama, ar asmens sveikatos būklė atitinka Kriterijų sąrašo 1.1. ir 2.1 papunkčių dispozicijas, kurios taikomos, kai yra diagnozuotas IV NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumas, kai Bartelio indeksas iki 30 balų, ar kai yra diagnozuotas IV NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumas, kai Bartelio indeksas iki 35 – 50 balų. Pagal pateiktus medicininius dokumentus nustatyta, kad pareiškėjai diagnozuotas II funkcinės klasės pagal NYHA širdies nepakankamumas. Taip pat buvo įvertinta, kad dėl judėjimo funkcijos sutrikimo negali būti nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai, nes asmens sveikatos būklė neatitinka Sąrašo 1.9.2 bei 2.13.1 papunkčių dispozicijų, nes bylos duomenimis pareiškėjos savarankiškumo lygis buvo įvertintas 85 balais. Taip pat buvo vertinama, ar pareiškėjos sveikatos būklė atitinka Kriterijų sąrašo 1.10 bei 2.8 papunkčių dispozicijas, kurios taikomos, kai diagnozuotas išplitęs piktybinis navikas, kai Bartelio indeksas iki 20 balų ar, kai diagnozuojami neoperuotini piktybiniai navikai ar atsparios chemoterapijai ir (arba) radioterapijai onkologinės ligos, kai yra taikomas tik paliatyvus gydymas. Pagal pateiktus medicininius dokumentus nustatyta, jog navikas išoperuotas, onkologinio proceso atsinaujinimo nenustatyta, specifinis gydymas nėra taikomas. Buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėjai negali būti nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai pagal Sąrašo 2.14 punktą, kuris taikomas esant diagnozuotiems labai ryškiems koordinacijos sutrikimams (ataksijai, hiperkinezijai, amiostaziniam sindromui), kai Bartelio indeksas 25 – 40 balų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal NSIĮ 2 straipsnio 10 dalį specialiosios pagalbos reikmės poreikis atsiranda dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų ir aplinkos veiksnių, tačiau ne dėl ligos ar traumos. Kaip matyti, anksčiau minėtas Kriterijų sąrašo 2 punktas įtvirtina pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, todėl nustatant specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, privalo būti nustatytas bent vienas iš Kriterijų sąrašo 2 punkte nurodytų pagrindinių kriterijų. Nagrinėjamu atveju remiantis byloje esančiais medicininiais dokumentais, darytina išvada, kad pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka aktualių ginčui Kriterijų sąrašo punktų taikymo sąlygų, todėl tiek NDNT teritorinis skyrius, tiek NDNT ir Ginčų komisija pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra teisinio pagrindo nustatyti specialųjį nuolatines priežiūros (pagalbos) poreikį. Pažymėtina ir tai, kad dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, priimtų sprendimų teisėtumui neturi įtakos tai, kad Ginčų komisija nepasisakė dėl pareiškėjos argumentų apie jos materialinės ir socialinės padėties pabloginimą ginčijamais sprendimais.
Dėl pareiškėjos argumento, kad Klaipėdos II teritorinis skyrius nepagrįstai padidino darbingumo lygį iki 35 proc., nors pareiškėjos sveikatos būklė nepagerėjo ir ligos diagnozių padaugėjo, pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2009-11-11 Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DNL-3195, kuriuo pareiškėjai nustatytas 35 proc. darbingumas. Šis aktas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nėra nuginčytas. Pagal Tvarkos aprašą, asmens darbingumo lygį nustato NDNT teritoriniai skyriai. Pagal Tvarkos aprašo 38 punktą NDNT teritorinio skyriaus sprendimas skundžiamas per 30 kalendorinių dienų nuo nuorašo gavimo dienos. Teismo posėdžio metu iš ginčo šalių paaiškinimų nustatyta, kad aptariamas aktas pareiškėjai vėliausiai galėjo būti įteiktas 2017-02-15, tačiau pareiškėja į teismą dėl jo teisėtumo nesikreipė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal NSIĮ 20 straipsnio 1 dalį darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, o pagal 8 dalies 5 punktą darbingumo lygis gali būti nustatomas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui, ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio. Darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas įpareigoti NDNT atstatyti darbingumo lygį į pradinę padėtį nagrinėjamoje byloje nėra pagrįstas.
Vertinant pareiškėjos argumentus dėl to, kad Ginčų komisija rėmėsi J. M. savarankiškumo indeksu, pažymėtina, kad iš ginčijamo Ginčų komisijos sprendimo turinio matyti, kad galimai buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks formalus pažeidimas iš esmės neturi lemiamos įtakos priimto administracinio akto teisėtumui bei pagrįstumui. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes bei byloje nustatytus faktus, manytina, kad iš esmės nėra pagrindo išvadai, kad Ginčų komisija spręsdama pareiškėjos skundą neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir dėl to sprendimas nenustatyti pareiškėjai specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį tapo nepagrįstas.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjai specialusis poreikis buvo nenustatytas pagrįstai, remiantis pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti. Tiek NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius, tiek NDNT, tiek Ginčų komisija, pareiškėjos prašymus ir skundą išnagrinėjo pilnai, visapusiškai ir argumentuotai, nepažeidžiant specialiuosius poreikius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ginčijamus sprendimus ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina ir tai, kad atmetus pareiškėjos prašymą panaikinti skundžiamus aktus, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą nustatyti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį neterminuotai.
Dėl reikalavimo įpareigoti išduoti pareiškėjai automobilio statymo kortelę, pažymėtina, kad vadovaujantis 2009-11-06 įsakymu Nr. V-127 patvirtinto Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2014-11-20 iki 2018-01-01) 4 punktu teisę įsigyti kortelę turi: pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius (4.2 punktas); pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius (4.5 punktas); darbingo amžiaus ar pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatyti specialieji poreikiai (specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis) ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius (4.6 punktas). Pareiškėja nurodytų reikalavimų, kreipdamasi į NDNT neatitiko, todėl pagrįstai pareiškėjai nebuvo išduota automobilio statymo kortelė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų individualių administracinių aktų turinį, skundo bei atsiliepimų argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, bei aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog priimant ginčijamus administracinius aktus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kad jie nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ar jų turinys neatitinka teisės normų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atkreiptinas dėmesys, kad toks sprendimas nėra kliūtis vadovaujantis Tvarkos aprašo 27.2 punktu pasikeitus asmens sveikatos būklei, kreiptis dėl specialiųjų poreikių vertinamo pakartotinai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos J. P. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos II Klaipėdos teritoriniam skyriui, Ginčų komisijai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.