- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1452-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10461-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- „ERGO Insurance SE“
- Trečiasis asmuo
- M. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui „ERGO Insurance SE“, veikiančiam per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – M. J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius prašė priteisti iš atsakovo 375,90 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos. Nurodė, kad apdraustoji I. V. nukentėjo 2017 m. rugsėjo 11 d. Žirmūnų g., Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu. Eismo įvykio kaltininkas yra M. J., vairavęs automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo draudimo bendrovėje. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų I. V. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. Ieškovas paskyrė I. V. iš viso 375,90 Eur ligos išmoką. Atsakovas nepagrįstai atsisakė atlyginti žalą VSDFV Kauno skyriui, neįvertindamas jam pateiktų dokumentų, įrodančių padarytos žalos aplinkybes, faktą bei dydį. Ieškovo patirtą žalą išmokėjus nukentėjusiajai I. V. ligos išmoką įrodo Fondo valdybos Kauno skyriaus 2017 m. lapkričio 22 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ2-693, I. V. nedarbingumo pažymėjimai, kuriuose nedarbingumo priežastimi nurodytas nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į(iš) darbą(-o) 2017 m. rugsėjo 11 d. Minėtuose nedarbingumo pažymėjimuose laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017m. rugsėjo 22 d. diagnozė pagal TLK-10 kodą nurodyta S00.90, t. y. galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, nepatikslintas, o laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. – M54.2, t. y. cervikalgija. Nurodė, kad 2018 m. kovo 16 d. I. V. medicinos dokumentų patikrinimo pažymoje Nr. VPA_P5-1664 nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 11 d. I. V. kreipėsi į VšĮ Antakalnio polikliniką dėl pakeliui į darbą 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 7.40 val. autoįvykio metu patirtų sužalojimų. Apdraustoji nukentėjo kaip keleivė. Įrašuose pažymėta, kad po įvykio ji nuvyko į darbą, tačiau negalėjo dirbti, jautė silpnumą, atsirado galvos, kaklo skausmai, pykinimas. Objektyviai nustatyti skausmingi ir riboti kaklo judesiai, skausmingi, įtempti paravertebraliniai taškai, Rombergo pozoje nedaug svyravo. Pacientė buvo nukreipta neurologo konsultacijai. Neurologo įrašuose pažymėta, jog autoįvykio metu pacientė galva trenkėsi į atlošą, diagnozė S00.90, t. y. galvos paviršinis sužalojimas, potrauminė cervikalgija, paskirtas kaklo radiologinis tyrimas eksliuduoti galimus lūžius bei oftalmologo konsultacija fundoskopijai. Atliktas radiologinis tyrimas aiškių vientisumo pažeidimų nenustatė, oftalomologas akių patologijos nerado, tačiau, atvykus pakartotinei konsultacijai, objektyviai nustatyti skausmingi, labai riboti kaklo judesiai, skausminga perevertebralinių taškų palpacija kaklo srityje, gydymas tęstas dėl diagnozių S00.90, M 54.2. Pacientės būklei pagerėjus, 2017 m. rugsėjo 29 d. elektroninis nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas. Diagnozuotas pasveikimas po trauminės cervikalgijos ir paviršinio galvos sužalojimo. Pažymėjo, kad I. V. elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. išduoti pagrįstai dėl 2017 m. rugsėjo 11 d. autoįvykio metu patirtų sužalojimų pakeliui į darbą.
Šalies argumentai
2. Atsakovas „ERGO Insurance SE“, veikiantis per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017 m. lapkričio 26 d. nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 07-17-9460101, nustatyta, kad tik 2017 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apskrities VPK Keliu policijos valdyboje gautas I. V. pareiškimas apie tai, kad eismo įvykio metu, kuris kilo 2017 m. rugsėjo 11 d., ji buvo sužalota. Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaracija. Nutarime nurodoma, kad remiantis Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės J. M.-Č. paaiškinimais, remiantis medicininiais dokumentais: asmens sveikatos istorija T-4518 iš VšĮ Antakalnio poliklinikos bei susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis padarė išvada, kad jai (I. V.) diagnozuotas kaklo raumenų patempimas, paviršinis galvos sužalojimas nepatikslintas, nepagrįstas objektyviais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama. O diagnozuotas potrauminis kaklo skausmas sietinas su degeneraciniais stuburo kaklinės dalies pakeitimais, nustatytais 2017 m. rugsėjo 11 d., atlikus stuburo kaklinės dalies rentgenogramas. Ir šiuo nutarimu galiausiai nustatyta, kad įvertinus tyrimo metu surinkta medžiagą konstatuotina, kad nėra objektyviu duomenų, liudijančiu, kad kitiems asmenims buvo padarytas ANK 423 straipsnyje numatytas sveikatos sutrikdymo mastas, todėl nėra padarytas administracinis nusižengimas ir administracinė teisena nutrauktina. Atkreipė dėmesį, jog nors I. V. 2017 m. spalio 6 d. pretenzijoje atsakovui nurodyta, kad policijoje ji sužalojimų neregistravo, nes įvykio metu patyrė šoką, šis eismo įvykis įvyko intensyvaus rytinio eismo metu, o automobiliui VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame važiavo I. V., padaryti apgadinimai yra labai nedideli, o ir paties ieškovo atliktoje I. V. medicinos dokumentų patikinimo pažymoje nurodyta, kad, nors atvykus į gydymo įstaigą apdraustajai nustatyti skausmingi ir riboti kaklo judesiai, objektyviais medicininiais tyrimais, t. y. atliktu radiologiniu tyrimu, aiškių vientisumo pažeidimų nenustatyta. Oftomologas akių patologijos nerado. Teigė, jog ekspertiniu tyrimu ne tik nenustatyta objektyvių I. V. sveikatos sužalojimų, bet ir abejojama jų susidarymo galimybe, todėl priežastiniu ryšiu, tarp trečiojo asmens M. J. veiksmų ir tik iš nusiskundimų nustatytų diagnozių, trečiajam asmeniui civilinė atsakomybė, o atsakovui pareiga išmokėti draudimo išmoką, nekyla.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.
4. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. Vilniuje, Žirmūnų g. ties 79 namu, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė M. J. vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su I. V. vairuojamu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kaltu dėl įvykio pripažintas vairuotojas M. J., kurio civilinė atsakomybė buvo drausta pas atsakovą. Tą pačią dieną, pasijutusi blogai, automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė I. V. kreipėsi į Antakalnio polikliniką, kur jai buvo diagnozuotas paviršinis galvos sužalojimas ir kaklo raumenų patempimas, dėl ko nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. ji buvo nedarbinga. Ieškovas už minėtą laikotarpį I. V. skyrė ir išmokėjo 375,90 Eur ligos pašalpą.
5. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė nei M. J. neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp žalos ir M. J. veiksmų. Nurodė, kad eismo įvykio deklaracijoje skiltyje „Sužalojimai“ nėra pažymėta, jog yra sužalotų asmenų, be to, I. V. į medikus kreipėsi ne iš karto po įvykio, o vėliau. Teismui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad I. V. patyrė mechaninę traumą autoįvykio metu. Pažymėjo, kad teismo medicinos ekspertė, įvertinusi VšĮ Antakalnio poliklinikos jai pateiktą I. V. ligos istoriją bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, nepatvirtino, jog I. V. autoavarijos pasėkoje patyrė kokį nors sveikatos sutrikdymą. Nurodė, kad vieninteliai I. V. sveikatos sutrikdymą pagrindžiantys duomenys yra jos pačios subjektyvia nuomone pagrįstos pirminio lygio sveikatos priežiūros gydytojos išvados, skiriant nedarbingumo pažymėjimus. Pažymėjo, kad pradžioje I. V. nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti pagal TLK-10 kodą S00.90 (galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta). Lietuvos Respublikos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5 straipsnyje nurodyta, kad kūno sužalojimas - tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Konstatuojant paviršinį sužalojimą privalo būti bent vienas objektyvus išorinis sužalojimo požymis. Nustatė, kad medicininiuose dokumentuose tokių požymių nefiksuota. Iš ginčo laikotarpiu suteiktų nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad nedarbingumas buvo tęsiamas ne tik nurodant diagnozę S00.90 (galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta), bet ir atsiradus kitai diagnozei M54.2 (potrauminė cervikalgija, t. y. kaklo skausmas). Teismui pateiktoje radiologo konsultacijoje nurodyta, kad diagnozuotas potrauminis kaklo skausmas yra siejamas su degeneraciniais stuburo kaklinės dalies pakeitimais. Nurodė, kad eismo įvykį sukėlusiam M. J. nėra nustatyta nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė už I. V. tariamai padarytus sužalojimus. M. J. neteisėti veiksmai buvo nustatyti tik transporto priemonės, kaip turto, sugadinimo atžvilgiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti.
7. Nurodė, kad ieškovo pateikti dokumentai pagrindžia ieškovo reikalaujamos priteisti iš atsakovo žalos dydį. Pažymėjo, kad nedarbingumo pažymėjimai, kurių pagrindu paskirta ligos išmoka, nėra nuginčyti ir yra galiojantys. Nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų apie tai, kad riboti kaklo judesiai, skausminga paravertebralinių taškų palpacija kaklo srityje galėjo kilti kitomis nei 2017 m. rugsėjo 11 d. patirtas eismo įvykis aplinkybėmis, byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog nukentėjusiosios patirti negalavimai ir dėl jų turėtas laikinojo nedarbingumo laikotarpis yra 2017 m. rugsėjo 11 d. eismo įvykio pasekmė. Atkreipė dėmesį, jog iki eismo įvykio I. V. buvo darbinga, o nedarbinga tapo po eismo įvykio. Skausmai buvo diagnozuoti 2017 m. rugsėjo 11 d., kuomet neapsikentusi jų stiprumo nukentėjusioji nusprendė kreiptis į medikus, nors iškart po eismo įvykio negalavimų nejautė, galimai dėl patirto šoko. Dėl degeneracinių kaklo pakitimų lydimų skausmų ji buvo gydoma visą nedarbingumo laikotarpį, todėl eismo įvykis betarpiškai siejasi su I. V. patirtais negalavimais. Duomenų apie nukentėjusiosios lėtines ligas iki 2017 m. rugsėjo 11 d. eismo įvykio nerasta.
8. Nurodė, kad ekspertizės išvados negali būti laikomos įrodymu, paneigiančiu nedarbingumo pažymėjimuose nurodytas aplinkybes apie asmens nedarbingumo priežastį, nes minėta ekspertizė atliekama siekiant nustatyti, ar sveikatos sutrikdymas suponuoja pagrindą iškelti baudžiamąją bylą. Degeneracinius stuburo kaklinės dalies pakitimus priskyrus lėtinėms ligoms, akivaizdu, kad jų paūmėjimo, nagrinėjamu atveju – atsiradusio skausmo kaklo srityje, dėl kurio gydančių gydytojų nukentėjusioji buvo pripažinta laikinai nedarbinga ir dėl kurių jai išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimai, ekspertas negali vertinti, spręsdamas sveikatos sutrikdymo masto klausimą. Pažymėjo, kad tai, jog minėtoje ekspertės išvadoje nėra fiksuotas I. V. sveikatos sutrikdymo mastas ir tuo remiasi atsakovas, nesudaro pagrindo teigti, jog I. V. dėl eismo įvykio nepatyrė sužalojimų. Ekspertė vertino medicininiuose dokumentuose esančią informaciją/įrašus, nukentėjusiosios neapžiūrėjo, neapklausė ją gydžiusių gydytojų. Teismui buvo pateikta 2017 m. spalio 4 d. VšĮ Antakalnio poliklinikos pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. 97, kurioje pažymėta, jog I. V. buvo atvežta 2017 m. rugsėjo 11 d. 14:10 val., pakenkimo sveikatai pobūdis – potrauminė cervikalgija M54.2, galvos paviršinis sužalojimas, nepatikslintas S00.90, vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas pakenkimas nepriskiriamas prie sunkių. Kadangi šio asmens sveikatą ir būklę vertino kvalifikuoti specialistai, nėra pagrindo abejoti medicininiuose dokumentuose nurodytos informacijos tikrumu.
9. Nurodė, kad ieškovas neneigia degeneracinių stuburo kaklinės dalies pakitimų, kurie nustatyti 2017 m. rugsėjo 11 d. atlikus rentgenogramą, tačiau net jei degeneracinių stuburo kaklinės dalies pakitimų atsiradimas nesietinas su minėtu eismo įvykiu, tačiau būtent po eismo įvykio atsiradusio jų paūmėjimo pacientė negalėjo dėl patiriamų skausmų ir ribotų kaklo judesių atlikti darbines pareigas, t. y. tapo laikinai nedarbinga tik po eismo įvykio.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad atmesdamas ieškinį teismas nesirėmė vien tik apelianto akcentuojama administracinėje byloje esančia specialisto išvada, kad I. V. diagnozuotas kaklo raumenų patempimas ar galvos paviršinis sužalojimas nevertinamas sužalojimu, nes nepagrįstas objektyviais traumavrmo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, tačiau vertino visą bylos medžiagą. Tame tarpe eismo įvykio deklaraciją, kurioje nepaminėti sužaloti asmenys; tai, kad automobilio sugadinimai labai nežymūs, o I. V., kaip keleivės, susižalojimo šiame automobilyje mechanizmas yra sunkiai paaiškinamas (kaip dėl slystamo kontakto iš dešinės, galva atlošta atgal, bei susižalota į sužalojimų išvengimui skirtą minkštą atlošą); I. V. kreipimosi i gydymo ištaigą aplinkybes bei laiką. Pažymėjo, kad teismo ekspertės paaiškinimus, jog medicinos dokumentuose užfiksuoti I. V. nusiskundimai, būdingi galvos smegenų traumai (pvz. pykinimas, vaizdų liejimasis, svyravimas Rombergo pozoje, buvo visiškai paneigti byloje atliktais gydytojų specialistų (oftamologo, neurologo) tyrimais ir konsultacijomis. Kas, galimai reiškia, jog šie simptomai galėjo būti simuliuojami. Nedarbingumas šeimos gydytojo iš esmės buvo tęsiamas vien tik remiantis nusiskundimais skausmu, kuris kiekvieno asmens išgyvenamas individualiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Byloje sprendžiamas ginčas tarp draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo, pripažinto kaltu dėl eismo įvykio, civilinę atsakomybę (atsakovo) ir eismo įvykio dalyvei socialinio draudimo (ligos) išmoką išmokėjusio ieškovo dėl išmokėtos išmokos sumos išieškojimo iš kaltojo asmens draudiko (atsakovo).
14. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. 2017 m. rugsėjo 11 d. Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė M. J. vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su I. V. vairuojamu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltu dėl įvykio pripažintas vairuotojas M. J., kurio civilinę atsakomybę buvo draudęs atsakovas. Tą pačią dieną, darbe pasijutusi blogai, automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė I. V. kreipėsi į Antakalnio polikliniką, kur jai buvo diagnozuotas paviršinis galvos sužalojimas ir kaklo raumenų patempimas, dėl ko nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. ji buvo nedarbinga. Ieškovas už minėtą laikotarpį I. V. skyrė ir išmokėjo 375,90 Eur ligos pašalpą bei dėl žalos atlyginimo kreipėsi į atsakovą, kuris atsisakė atlyginti žalą.
15. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Taigi, kai socialinio draudimo įstaigos išmoka išmokas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, jos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimis ir NADPLSDĮ 31 straipsniu, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, tačiau tik tokia apimtimi, kuria jų išmokėtos išmokos skirtos apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai kompensuoti. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis nustatomas vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Panevėžio skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-388/2013; 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, bylos Nr. 3K-3-400-687/2015). Šis dydis nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe padarinių kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.
16. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas.
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Apeliantas apeliaciniu skundu iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu buvo priimtas apeliantą netenkinantis teismo sprendimas.
18. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus į bylą šalių pateiktus įrodymus, išklausė šalių ir ekspertės paaiškinimus, ištyrė ir įvertino pateiktus rašytinius įrodymus, ir sprendimą priėmė remdamasis įrodymų visetu. Teismas konstatavo, kad eismo įvykio deklaracijoje skiltyje „Sužalojimai“ nebuvo nurodyti sužaloti asmenys, kad I. V. į medikus kreipėsi ne iš karto po įvykio, o žymiai vėliau. Išanalizavęs medicininius dokumentus teismas pagrįstai priėjo išvados, jog pateiktuose į bylą dokumentuose nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad I. V. patyrė mechaninę traumą autoįvykio metu. Teismo medicinos ekspertė, įvertinusi VšĮ Antakalnio poliklinikos jai pateiktą I. V. ligos istoriją bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, nepatvirtino, jog I. V. autoavarijos pasėkoje patyrė kokį nors sveikatos sutrikdymą (Specialisto paaiškinimas, e. b. l. 86). Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog vieninteliai I. V. sveikatos sutrikdymą pagrindžiantys duomenys yra jos pačios subjektyvia nuomone pagrįstos pirminio lygio sveikatos priežiūros gydytojos išvados, skiriant nedarbingumo pažymėjimus.
19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog siekiant nustatyti asmens nedarbingumo laikotarpį dėl patirto sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu, nėra pagrindo vadovautis vien tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų išduotais nedarbingumo pažymėjimais (2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013). Teismas atkreipė dėmesį, kad pradžioje I. V. nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti pagal TLK-10 kodą S00.90 (galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta) (e. b. l. 25, 26), nenurodant jokių objektyvių išorinių sužalojimo požymių. Iš ginčo laikotarpiu suteiktų nedarbingumo pažymėjimų teismas nustatė, kad nedarbingumas buvo tęsiamas ne tik nurodant diagnozę S00.90 (galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta), bet ir atsiradus kitai diagnozei M54.2 (potrauminė cervikalgija, t. y. kaklo skausmas) (e. b. l. 27).Teismas taip pat atsižvelgė, kad pateiktoje radiologo konsultacijoje nurodyta, jog diagnozuotas potrauminis kaklo skausmas siejamas su degeneraciniais stuburo kaklinės dalies pakeitimais. Eismo įvykį sukėlusiam M. J. nebuvo nustatyta nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė už I. V. tariamai padarytus sužalojimus (e. b. l. 85). M. J. neteisėti veiksmai buvo nustatyti tik transporto priemonės, kaip turto, sugadinimo atžvilgiu, eismo įvykio deklaracijoje taip pat nebuvo užfiksuoti jokie I. V. patirti sužalojimai, jų nepatvirtino ir ekspertai.
20. Kolegija taip pat pažymi, jog į civilinę bylą pateiktos abiejų transporto priemonių nuotraukos po eismo įvykio, kuriuose užfiksuoti labai nežymūs, paviršutiniai abiejų transporto priemonių sugadinimai, leido teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad esminė I. V. sveikatos pablogėjimo priežastis buvo ne ginčo eismo įvykis, o degeneraciniai stuburo kaklinės dalies pakitimai.
21. Atsižvelgiant į išdėstytą, nenustačius priežastinio ryšio tarp eismo įvykio ir I. V. sveikatos pablogėjimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio ir nepriteisė ieškovui žalos atsiradusios delikto pagrindu.
22. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
24. Atsakovas prašė priteisti 1 089 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti apeliacinį skundą nereikėjo specialių žinių, ieškovą šios bylos apeliaciniame procese atstovavo tas pats advokatas, kuris atstovavo ieškovą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, atsižvelgdama į Rekomendacijose 8.9 punkte nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio (atlyginimo) už apeliacinio skundo parengimą dydį, konstatuoja esant pagrindą sumažinti atsakovo prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti jai iš ieškovo 300 Eur už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, juridinio asmens kodas 188677437, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo „ERGO Insurance SE“, veikiančio per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, naudai.