Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. V. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja L. V. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo panaikinti priskirtą baudą, paliekant tik įspėjimą arba ją sumažinti iki galimos minimalios sumos (b. l. 2-3).

2. Skunde ir jo prieduose (b. l. 2-4) nurodoma, jog susidariusi situacija dėl reikalaujamų dokumentų pateikimo įvyko dėl įmonės darbuotojų pokyčio. Pirminio gauto nurodymo 2024 m. balandžio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo atskaitingas asmuo, turėjęs pateikti visus prašomus dokumentus pagal sąrašą. 2024 m. gegužės 6 d. buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingo už apskaitos tvarkymą asmens prašymas dėl išėjimo iš darbo nuo 2024 m. gegužės 31 d. Asmuo įmonėje dirbo daugiau nei 10 metų ir turėjo pilną pasitikėjimą dėl savalaikio apskaitos tvarkymo ir dokumentų pateikimo reikiamoms institucijoms. Pareiškėja sutinka, kad jo darbų/dokumentų pateikimo papildomai nekontroliavo ir nesekė ką galimai turėjo daryti prisiimdama atsakomybę. Taip pat sutinka, kad laiku nebuvo pateikti visi prašomi dokumentai pagal sąrašą. Nurodoma, jog dokumentų pateikimo ir atsakymų/prašymų pateikimo vėlavimas, dalinis pateikimas atsirado ne dėl piktybinio vengimo atlikti pareigą, bet dėl susiklosčiusios situacijos įmonėje su darbuotojų komandos pokyčiais. Nurodoma, jog šiai dienai visi prašyti dokumentai pateikti ir vėlesni jų pateikimai/patikslinimai buvo įvykdyti laiku.

3. Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu, jog laiku nebuvo pateikti dokumentai, gailisi dėl to. Nurodė, jog ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė-akcininkė. Buhalterei buvo pavesta pateikti dokumentus, bet ji išėjo 2024 m. gegužės 31 d. iš darbo. Dokumentai nebuvo pateikti iki 2024 m. birželio 2 d. Pareiškėja pripažįsta, jog dokumentai nebuvo laiku pateikti, ji kaip vadovė prisiima atsakomybę už tai, bet ji juos pateikė per 2 darbo dienas. Teigė, jog yra bausta prieš metus už KET pažeidimus, baudos sumokėtos, neteista. Ji ir dabar yra bendrovės vadovė-akcininkė.

4. Nutarimą priėmusi institucija – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Institucija) atsiliepimu prašė 2024 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja pateiktame skunde iš esmės neginčija padaryto pažeidimo fakto, dėl pažeidimo prisipažino, ginčo dėl paties pažeidimo nėra, skundas pateiktas dėl paskirtos nuobaudos dydžio. 2024 m. birželio 27 d. Klaipėdos AVMI L. V. atžvilgiu išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė nutarimą, kuriuo jai paskirta 390 Eur bauda, t. y. minimali bauda juridinio asmens vadovui, numatyta ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą išsamiai ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos bei ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Administracinė nuobauda skirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisingumo bei proporcingumo principais, atsižvelgiant į pažeidėjos kaltės formą bei rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o būtent, L. V. padarė pažeidimą, neatsakingai vykdydama savo, kaip juridinio asmens vadovo pareigas, neįvykdė teisėto ir privalomo mokesčių administratoriaus nurodymo, tačiau dėl padaryto pažeidimo prisipažino bei gailėjosi, sunkinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, yra dirbanti. Nagrinėjant bylą laikytasi nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, Nutarimas priimtas remiantis ištirtais bei visapusiškai įvertintais įrodymais, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgus į tai, kad Pareiškėjai buvo paskirta minimali ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, Klaipėdos AVMI laikosi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, pavyzdžiui: veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir panašiai. Šiuo atveju, Skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima skirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nėra išskirtinės, galinčios sąlygoti nuobaudos sušvelninimą.

5. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepime prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl kliūčių nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkinamas.

6. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Institucijos 2024 m. birželio 27 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), L. V. paskirta 390 eurų bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, nevykdė teisėto mokesčių administratoriaus nurodymo iki mokesčių administratoriaus nurodyme nustatyto termino, savo neveikimu kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas, nevykdė jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų, nurodytu terminu, t. y. iki 2024 m. gegužės 31 d. pabaigos, nepateikė visų dokumentų, reikalingų mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 2 ir 8 punktų, 49 straipsnio 1 dalies nuostatas. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėja, pačio nusižengimo padarymo neginčydama, iš esmės prašydama paskirti mažesnę nei minimalią sankcijoje numatytą baudą.

8. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalį, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Teismas pažymi, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, administracinei atsakomybei pagal šią teisės normą taikyti pakanka įrodyti faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesilaikė įstatyme nustatytų pareigų (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-795/2024).

9. Teismas pažymi, kad pareiškėja tiek protokole, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pripažino, jog laiku neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymų, laiku nepateikė prašytų dokumentų. Pareiškėjos kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą be jos paties prisipažinimo, yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais: 2024 m. birželio 12 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), mokesčių administratoriaus nurodymais, prašymais, kitais raštais, iš kurių nustatyta, kad : 1) 2024 m. balandžio 17 d. išsiųstas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl atliekamos stebėsenos dokumentų ir paaiškinimų pateikimo, prašant paaiškinimus ir dokumentus pateikti iki 2024 m. balandžio 29 d. Minėtas pranešimas „Mano VMI“ portale perskaitytas 2024 m. balandžio 17 d. (b. l. 14-17); 2) 2024 m. gegužės 7 d. raštu Nr. ((duomenys neskelbtini) prašyta pateikti nepateiktus dokumentus ir paaiškinimus ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 10 d. Minėtas raštas perskaitytas „Mano VMI“ portale 2024 m. gegužės 7 d. (b. l. 18-21); 3) 2024 m. gegužės 21 d. duotas mokesčių administratoriaus nurodymas (toliau-MAN) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo būti įvykdytas per 10 dienų nuo nurodymo įteikimo dienos (nuo 2024 m. gegužės 21 d.), t. y. iki 2024 m. gegužės 31 d. (b. l. 22-28); 4) 2024 m. birželio 3 d. raštu informuota, kad MAN laikomas neįvykdytu bei nurodyta kokie mokesčių administratoriaus nurodymo punktai neįvykdyti (b. l. 32, 33); 5) 2024 m. birželio 6 d. raštu informuota dėl MAN neįvykdymo ir protokolo dėl administracinio nusižengimo surašymo (b. l. 36). Iki protokolo surašymo dienos (2024-06-12) MAN pilna apimtimi nebuvo įvykdytas, nepateikti dokumentai nurodyti MAN 5 punkte.

10. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų mokesčių administravimo ir kitoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kitų konkrečiai įvardytų asmenų, įskaitant naudos gavėjus, turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija. Minėto įstatymo 40 straipsnio 2 ir 8 punktai reglamentuoja, jog mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją. Šio įstatymo 49 straipsnis reglamentuoja informacijos, būtinos mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, pateikimą ir nustato, kad šio Įstatymo 33 straipsnio 1 punkte nurodyta informacija bei duomenys, būtini mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, turi būti pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo atitinkamo mokesčių administratoriaus nurodymo įteikimo dienos arba mokesčių administratoriaus nustatytu, ilgesniu negu minėtasis, terminu.

11. Ginčo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – UAB (duomenys neskelbtini)“ vadovė L. V. nesilaikė minėtame įstatyme nustatytų pareigų, nekilo, todėl teismas nevertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentų, kad ji dėl nepakankamo rūpestingumo nekontroliavo atsakingo už duomenų pateikimą asmens veiklos, juolab byloje nėra duomenų, patvirtinančių deklaratyviai nurodytą aplinkybę, kad bendrovėje buvo paskirtas kitas atsakingas asmuo už dokumentų pateikimą. Pažymėtina, jog mokesčių administratoriaus nurodymas buvo adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei L. V., už MAN prašomų duomenų pateikimą yra atsakingas būtent įmonės vadovas, kuris pagal byloje esančius duomenis nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki šiol yra pareiškėja L. V. (b. l. 51). Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, būdama aktyviu teisinių santykių dalyviu - bendrovės vadove, nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai. Ji, kaip įmonės vadovė, privalėjo pasirūpinti, jog mokesčių administratoriaus nurodymas būtų laiku ir tinkamai įvykdytas, kad prašomi pateikti dokumentai būtų perduoti visi ir laiku, per nustatytą terminą, tačiau šios pareigos pilnai ir laiku neįvykdė.

12. Įvertinus išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, nenustačius pareiškėjos atsakomybę šalinančių aplinkybių, konstatuotina, kad pareiškėja skundžiamu nutarimu teisėtai pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Toliau spręstina dėl jai paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo (ANK 641 straipsnis).

13. Asmuo, padaręs ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 80 Eur iki 780 Eur, o juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys – bauda nuo 390 Eur iki 1950 Eur. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, taip pat asmenims, kurie šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdė ar netinkamai vykdė, yra privalu skirti baudą.

14. Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

15. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

16. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).

17. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu paskirtos, sankcijoje numatytos, minimalios baudos skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę.

18. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neįvykdė MAN įpareigojimo pateikti nurodytus dokumentus per nustatytą terminą, už ką jai skirta minimali sankcijoje nustatyta bauda. Nei pateiktame skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėja nenurodė ir teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių paskirta minimali bauda galėtų būti mažinama ar iš viso neskiriama.

19. Pareiškėja apeliuodama į baudos dydžio sumažinimą, neskyrimą, teismo posėdžio metu nurodė, jog MAN neįvykdė laiku ir terminas buvo praleistas, kadangi buhalterė - atsakingas žmogus, kuriam buvo pavesta pateikti numatytus dokumentus, išėjo iš darbo 2024 m. gegužės 31 d., tačiau visų pirma pažymėtina, kad terminas dokumentams pateikti buvo iki minėtos darbuotojo išėjimo datos, t. y. iki 2024 m. gegužės 31 d., juolab, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad bendrovėje apskaitą tvarkiusi darbuotoja būtų buvus atsakinga už dokumentų pateikimą pagal MAN. Būtent bendrovės vadovas, šiuo atveju pareiškėja, atsakingas už visos bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, todėl turi užtikrinti, jog mokesčių administratoriaus nurodymai, jiems įgyvendinti reikalingi procesai bendrovės viduje būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant terminų. Pareiškėja, gavusi mokesčių administratoriaus ne vieną raštą, pranešimą, o vėliau ir nurodymą atlikti tam tikrus veiksmus, kuriame buvo išaiškinta ir administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnį, turėjo suprasti, jog laiku neatlikus numatytų veiksmų jai, kaip įmonės vadovei, gali kilti mokesčių administratoriaus nurodyme išaiškinta administracinė atsakomybė.

20. Teismas, vertindamas nuobaudos individualizavimą, atsižvelgia ir į pareiškėjos asmenybę charakterizuojančius duomenis. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad L. V. per paskutinius penkis metus bausta net 16 kartų už įvairius administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už nusižengimus susijusius su savo einamomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigomis, visos baudos sumokėtos, turi 1 galiojančią nuobaudą. Duomenų apie pareiškėjos teistumus nenustatyta. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja, daug kartų bausta administracine tvarka, turinti galiojančią administracinę nuobaudą, negali būti laikoma pavyzdingai besilaikančia įstatymų ir kitų teisės aktų. Nors L. V. baudas sumoka, turi tik vieną galiojančią nuobaudą, tačiau ji sistemingai daro administracinius nusižengimus, yra bausta už nusižengimus, susijusius su jos vadovaujama bendrove, kas neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir neišskiria jos iš kitų visuomenės narių, todėl nesuteikia jokio pagrindo svarstyti dar labiau švelnesnės, nei nustatė Institucija, nuobaudos skyrimo. Pareiškėja pripažįsta savo padarytą administracinį nusižengimą, gailisi, nurodo, jog prašomus dokumentus pateikė praėjus dviem dienom po nustatyto termino pabaigos, nors kaip matyti iš bylos duomenų, reikalaujami pateikti MAN 5 punkte duomenys nepateikti iki pat protokolo surašymo dienos, juolab į šias aplinkybes jau buvo atsižvelgta skiriant pareiškėjai nuobaudą, t. y. parenkant minimalų baudos dydį.

21. Skunde nurodyta aukščiau minėta aplinkybė (darbuotojų kaita) – nelaikytina tokia, kuri galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove bei jo poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Būtent šių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad asmuo toliau daro administracinius pažeidimus, po inkriminuoto nusižengimo bausta administracine tvarka 1 kartą, iki inkriminuoto nusižengimo bausta net 15 kartų, todėl spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Įvertinęs tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju tenkinant pareiškėjos prašymą dėl baudos mažinimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Įvertinus tai ir tai, kad pareiškėja anksčiau bausta administracine tvarka taip pat ir už nusižengimus susijusius su verslo veiklos vykdymu, bauda laikytina adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

22. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei minimali sankcijoje numatyta bauda arba jos išvis neskirti. Institucija, individualizuodama pažeidėjai skirtiną bausmę, skyrė jai minimalią baudą, kurios minimalų dydį nustatant buvo atsižvelgta į asmenį charakterizuojančius duomenis, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjos padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. V. skundo netenkinti.

Palikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. birželio 27 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.