Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų D. K. ir L. K. bei D. K. ir V. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Drustila“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Top Consult“, ieškinį atsakovams D. K., L. K., D. K. ir V. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Drustila“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Top Consult“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiomis 2019 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją – priteisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams D. K. ir L. K. dovanojimo sutartyse nurodytą turtą: i) butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); ii) žemės sklypą su statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini); iii) pastatą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); iv) žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą D. K. per 30 dienų nuo sprendimo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais įsiteisėjimo dienos įsiregistruoti nuosavybės teises į 1 punkte nurodytą turtą; 3) atsakovui D. K. per 30 dienų nuo sprendimo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais įsiteisėjimo dienos neįregistravus nuosavybės teisės į 1 punkte nurodytą turtą, leisti ieškovei kreiptis į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centras dėl nuosavybės teisių į 1 punkte nurodytą turtą įregistravimo atsakovų D. K. ir L. K. vardu ir sąskaita; 4) priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad atsakovas D. K., žinodamas apie nuostolingų sandorių sudarymą ir jam iškeltas civilines bylas dėl žalos atlyginimo, taip pat žinodamas, jog yra pateiktas prašymas dėl LUAB „Drustila“ bankroto pripažinimo tyčiniu, siekdamas išvengti žalos atlyginimo ir jo turimo nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių, ėmėsi nesąžiningų veiksmų, pablogindamas savo turtinę padėtį, t. y. sumažindamas turimo turto masę. Dovanojimo sandoriai turi būti panaikinti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnyje (tariamas sandoris), CK 1.81 straipsnyje (sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei) ir CK 6.66 straipsnyje (actio Pauliana) nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais.

3. Ieškovė pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Kauno apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-147-1043/2024 ir įsiteisės nurodytoje byloje priimtas teismo sprendimas. Atmetus prašymą dėl bylos stabdymo, prašė kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką ar Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-629-779/2024 ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-147-1043/2024 sujungimo, civilinę bylą Nr. e2-629-779/2024 prijungiant prie civilinės bylos Nr. e2-147-1043/2024.

4. Prašyme nurodė, kad vienas iš sandorių negaliojimo pagrindų, kuriuo remiasi ieškovė, ginčydama dovanojimo sandorius, yra actio Pauliana. Viena iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, kurią turi įvertinti ir nustatyti teismas, yra tai, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ieškovė, siekdama įrodyti savo reikalavimo teisę, teigia, kad 2019 m. gegužės 29 d. atsakovas D. K., kaip tuometinis LUAB „Drustila“ direktorius, nepagrįstai nurašė ieškovės turtą už 44 963,44 Eur sumą ir tuo ieškovei padarė 44 963,44 Eur žalą. Ieškovės nemokumo administratorė 2022 m. kovo 22 d. Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį buvusiam ieškovės vadovui D. K. dėl šios žalos atlyginimo. Nurodyto ieškinio pagrindu Kauno apygardos teisme buvo iškelta ir yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-147-1043/2024.

5. Ieškovės teigimu, žalą sukėlusius veiksmus D. K. atliko 2019 m. gegužės 29 d., kai nepagrįstai nurašė ieškovės turtą už 44 963,44 Eur sumą, taigi actio Pauliana taikymo prasme žalos padarymo data laikytina 2019 m. gegužės 29 d. Visgi klausimas, ar faktiškai atsakovas padarė ieškovei nurodytą žalą, yra sprendžiamas Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-147-1043/2024. Teismui priėmus sprendimą priteisti žalos atlyginimą, bus patvirtintas žalos atsiradimo faktas bei bus laikoma, kad žala yra atsiradusi nuo 2019 m. gegužės 29 d., kai atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas privalomas nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo pagrindas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-147-1043/2024 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00164-2022-3) dėl žalos atlyginimo.

7. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-147-1043/2024 pagal ieškovės LUAB „Drustila“ ieškinį atsakovui D. K., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 44 963,44 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Šį reikalavimą atsakovui, kaip buvusiam vadovui, ieškovė pareiškė dėl fiduciarinių juridinio asmens valdymo organų pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje, ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai taip, kad niekam nebūtų daroma žala, pažeidimo, įrodinėdama atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.

8. Teismas nesutiko su atsakovų teiginiais, kad tokiu prašymu ieškovė siekia vilkinti bylos nagrinėjimą, pažymėjęs, jog ir atsakovai pripažįsta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-147-1043/2024 jau yra beveik išnagrinėta, todėl ir bylos sustabdymas ilgą laiką nesitęs. Pasisakydamas dėl atsakovų argumentų, kad toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, teismas nurodė, jog patys atsakovai teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose kelia klausimą, ar ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo neginčijamą ir neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą D. K.

9. Teismo vertinimu, ieškovės prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą yra pagrįstas, nes ieškovė taip siekia įrodyti savo teisę reikšti atsakovui D. K. reikalavimą dėl sandorių negaliojimo, be kita ko, ir remiantis CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) nuostatomis, o tokios teisės turėjimas ir būtų patvirtintas ieškovei palankiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-147-1043/2024. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-147-1043/2024 ieškovė įrodinėja, kad atsakovas D. K. 2019 m. gegužės 29 d. atliko neteisėtus veiksmus, nepagrįstai nurašydamas ieškovės turtą už 44 963,44 Eur sumą ir taip sukėlė žalą, todėl minėtos civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas, teismo vertinimu, gali turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, nustatant, ar ieškovė turėjo reikalavimo teisę į atsakovą ginčijamų sandorių sudarymo metu. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje pats teismas nustatyti negali, nes klausimas dėl žalos atsakovo veiksmais padarymo ieškovei ir jos atsiradimo momentas yra civilinės bylos Nr. e2-147-1043/2024 nagrinėjimo dalykas. Kitoje byloje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados patvirtintų arba paneigtų aplinkybes apie ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą D. K. atsiradimo momentą.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad šioje byloje nėra galimybės pasisakyti dėl ieškovės reikalavimo dydžio ir apimties, nes šie reikalavimo aspektai bus nustatyti civilinėje byloje Nr. e2-147-1043/2024. Aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2-147-1043/2024 būtų išspręstas klausimas dėl vienos actio Pauliana sąlygos (ne)buvimo, sudaro neabejotiną pagrindą nagrinėjamos bylos sustabdymui pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl egzistuojančio abiejų bylų prejudicinio ryšio.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

11. Atsakovai D. K. ir L. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Prašymui dėl bylos sustabdymo pareikšti ieškovė turėjo pakankamai daug laiko, tačiau to nepadarė ir prašymą sąmoningai pateikė tik teismo posėdžio dieną, t. y. 2024 m. sausio 9 d., suvokdama, kad tokiu būdu byla bus vilkinama, bylos nagrinėjamas dėl ieškovės pateikto prašymo turės būti atidėtas, o byla, patenkinus prašymą, bus nepagrįstai sustabdyta.

11.2. Nenustačius pagrįstų aplinkybių, realiai kliudančių Vilniaus apygardos teismui pačiam nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2- 629-779/2024 nustatyti visas šiai bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, bylos sustabdymas nepagrįstai užvilkins jos nagrinėjimą ir neatitiks civilinio proceso tikslų.

12. Atsakovės D. K. ir V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Tiek pateiktame ieškinyje, tiek prašyme sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą ieškovė įrodinėjo ar nurodė, kad savo reikalavimus panaikinti visų atsakovų sudarytus dovanojimo sandorius kildina iš delikto, o Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-147-1043/2024 būtų tik patvirtintas faktas, jog dėl atsakovo D. K. neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta žala, kurią ji, įsiteisėjus teismo sprendimui, galėtų išsiieškoti iš atsakovo D. K. Taigi, iš esmės ieškovė pati savo pateiktu prašymu sustabdyti nagrinėjamą bylą paneigia jos stabdymo poreikį, nes tvirtina turinti galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą D. K. Todėl stabdyti šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

12.2. Nagrinėjama civilinė byla yra pradėta beveik prieš metus, todėl ieškovė galėjo su tokiu prašymu kreiptis anksčiau. Ieškovės atstovas tik 2024 m. sausio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo arba bylų sujungimo, nors ieškinys pateiktas 2023 m. vasario mėnesį.

13. Ieškovė LUAB „Drustila“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Top Consult“, atsiliepime prašo atsakovų D. K. ir L. K. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino šios civilinės bylos ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-147-1043/2024 tarpusavio ryšį, ir pagrįstai taikė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

13.2. Ieškovė yra įsitikinusi, kad turi galiojančią reikalavimo teisę, tačiau bylos sustabdymą lėmė tai, kad reikalavimo teisės patvirtinimo klausimas šiuo metu yra sprendžiamas kitoje civilinėje byloje, kas ir lėmė privalomą bylos sustabdymo pagrindą. Jeigu teismas nebūtų sustabdęs šios civilinės bylos, teismas turėtų įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas D. K., nurašydamas LUAB „Drustila“ turtą, padarė žalą, nors tai sudaro kitos bylos nagrinėjimo dalyką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. CPK 162³ straipsnyje įtvirtinta, kad bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose tiesiogiai ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

3. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK 163 straipsnyje yra nustatyti privalomieji, o CPK 164 straipsnyje – fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-421/2021, 33–34 punktai).

4. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas civilinę bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu privalomuoju pagrindu, pripažinęs prejudicinio ryšio tarp šios ir kitos teisme nagrinėjamos civilinės bylos egzistavimą ir negalėjimą pačiam teismui nustatyti faktų, reikalingų šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abejose bylose sprendžiamus reikalavimus bei jų teisinį ryšį, iš esmės neturi prielaidų nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija dėl objektyviai egzistuojančio poreikio sustabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išspręstas kitas ginčas, nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-147-1043/2024, tačiau nesutinka su teismo parinktu teisiniu bylos sustabdymo pagrindu. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamą bylą stabdyti būtina dėl civilinėje byloje Nr. e2-147-1043/2024 nustatinėjamų šiai bylai prejudicinių faktų (ar ieškovė turi reikalavimo teisę į apeliantą D. K.), visgi teismas neįvertino tokio aspekto, jog kitos bylos nagrinėjime jokioje procesinėje pozicijoje nedalyvauja apeliantės L. K., D. K. ir V. K., vadinasi, joms privalomų prejudicinių faktų kitoje byloje nebus nustatyta (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

5. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012).

6. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi pagrindo sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-469/2016, 16, 18 punktai; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 52 punktas).

7. Viena vertus, pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, kitaip tariant, sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės, kaip vienos iš actio Pauliana sąlygų, buvimo ar nebuvimo neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Kita vertus, kreditorius turi procesinę pareigą įrodyti ne tik tai, kad jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo prievolės prigimties: sutartinių prievolių atsiradimas siejamas su sutarties sudarymu, o prievolės iš delikto atsiradimas − su žalos padarymu. Todėl teisiškai reikšmingus faktus, reikalingus išspręsti actio Pauliana pagrindu grindžiamą reikalavimą, įskaitytinai ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, ieškovas gali ir turi įrodinėti toje pačioje byloje, kurioje prašo actio Pauliana instituto taikymo, be kita ko, gali pareikšti ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atitinkamai, teismas pats gali nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus.

8. Tačiau nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi kitokia situacija. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė, be kitų jos nurodytų teisinių pagrindų, prašo pripažinti negaliojančiomis tarp apeliantų D. K., L. K., D. K. ir V. K. sudarytas 2019 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartį Nr. DP-4071 ir 2022 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutartį Nr. 13512, bei, taikant restituciją, priteisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise apeliantams D. K. ir L. K. dovanojimo sutartyse nurodytą turtą, taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kaip matyti iš ieškinio turinio, pirmąją actio Pauliana sąlygą (neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą) ieškovė grindžia tuo, kad apeliantas D. K. (skolininkas) turi atlyginti dėl savo neteisėtų veiksmų padarytą žalą ieškovei (kreditorei). Atsižvelgiant į šioje nutartyje jau aptartą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovei kyla pareiga įrodyti tiek žalos padarymo jai faktą, tiek ir tai, kad ši žala jai buvo padaryta iki byloje ginčijamų sandorių sudarymo.

9. Ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovė pareiškė kitoje, t. y. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-147-1043/2024, prašydama priteisti iš apelianto 44 963,44 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Šį savo reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad žala jai buvo padaryta dėl apelianto 2019 m. gegužės 29 d. atliktų neteisėtų veiksmų, kai apeliantas, sudarydamas ieškovės turto nurašymo aktą, prarado 44 963,44 Eur vertės ieškovės turto.

10. Kaip buvo nurodyta, teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama teismo teisė sustabdyti civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu tais atvejais, kai pats teismas pripažįsta tokio sustabdymo būtinumą. Bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą.

11. Kasacinis teismas bylos, kurioje pareikštas actio Pauliana ieškinys, galimo sustabdymo kontekste yra pasisakęs, kad teismas, vertindamas pirmąją actio Pauliana sąlygą – neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę – bei spręsdamas, ar sustabdyti civilinės bylos pagal actio Pauliana nagrinėjimą dėl kitos civilinės bylos, visų pirma turi įvertinti kitoje civilinėje byloje reiškiamų ieškinio reikalavimų pobūdį ir galimo jų patenkinimo įtaką kreditoriaus reikalavimo teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinėje byloje Nr. e2-147-1043/2024 įrodinėjimo dalyku esančios aplinkybės, t. y. ar apeliantas, 2019 m. gegužės 29 d. sudarydamas turto nurašymo aktą, padarė ieškovei žalą, gali tapti teisiškai reikšmingos ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, ieškovei įrodinėjant, kad ji turi reikalavimo teisę į apeliantą žalos atlyginimo prievolėje. Civilinėje byloje Nr. e2-147-1043/2024 konstatavus, kad apeliantas, 2019 m. gegužės 29 d. sudarydamas turto nurašymo aktą, žalos ieškovei nepadarė, būtų paneigta viena iš sąlygų – galiojančios reikalavimo teisės turėjimas – actio Pauliana institutui nagrinėjamoje byloje taikyti, arba priešingai – tokios sąlygos įrodinėjimas nagrinėjamoje byloje gerokai palengvėtų, jeigu kitoje byloje ieškovės ieškinys būtų patenkintas.

13. Todėl atskirųjų skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo pripažinto nagrinėjamos bylos sustabdymo poreikio, nepriklausomai nuo to, kokioje bylos proceso stadijoje buvo pareikštas ieškovės prašymas dėl bylos sustabdymo. Nors, civilinę bylą sustabdžius, šio konkretaus ginčo nagrinėjimas užtruks ilgiau, tačiau siekiant teisingo ginčo išnagrinėjimo bei vengiant prieštaringų teismų sprendimų priėmimo, pirmenybė visgi teiktina teisingam, o ne greitam bylos išnagrinėjimui. Kadangi pirmosios instancijos teismas, parinkdamas teisinį bylos sustabdymo pagrindą, suklydo, šią klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad egzistavo objektyvus pagrindas bylai sustabdyti pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.