- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-1612-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34242-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Atsakovas
- S. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama iš skolininko atsakovo S. L. priteisti 470,41 Eur skolą UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai, priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas (9,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie skolininką, 30,00 Eur už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė įsakymą išieškoti iš skolininko S. L. 470,41 Eur dydžio skolą už administravimo paslaugas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 43,45 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.
3. 2022 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo S. L. prieštaravimas dėl ieškovės pateikto reikalavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas prieštaravimą priėmė.
4. 2022 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinys su prašymais priteisti iš atsakovo S. L. 150,80 Eur skolą UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai, priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas (17,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 30,00 Eur už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo).
5. 2022 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino 2021 m. gruodžio 21 d. išduotą teismo įsakymą ir ieškinį priėmė.
Atsiliepimas
6. 2022 m. vasario 17 d. atsakovas S. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė palikti ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį nenagrinėtą ir civilinę bylą nutraukti bei skirti ieškovei baudą už nesąžiningą ir nepagrįstą pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimą. 2022 m. gegužės 3 d. Vilniaus apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atstovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo atsakovui ieškinio reikalavimus patenkinus. Pareiškimu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo nutraukė, priteisė ieškovei UAB ,,Mano būstas Vilnius“ iš atsakovo S. L. 21,45 Eur bylinėjimosi išlaidas (17,00 Eur žyminio mokesčio, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimas ekrane, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane).
8. Teismas nustatė, jog ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštaravo, todėl civilinę bylą nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktas).
9. Pirmos instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovo. Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas vartotoju, pageidavo gauti paaiškinimus ir įrodymus dėl teikiamų namo administravimo išlaidų sąskaitų pagrįstumo, namo remonto darbų. Ieškovė atsakovo prašomų įrodymų nepateikė. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pateiktuose rašytiniuose dokumentuose dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo įrašyti nepagrįsti duomenys, kurie gali būti vertinami, kaip ieškovės siekis atsakovui sukelti pinigines išlaidas.
10. Be to, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas atsakovui sumokėti 858,85 Eur sumą už teisinę pagalbą yra CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas vienas iš piktnaudžiavimu procesu formų, kadangi ieškovės atstovas nepagrįstai nurodė, jog turėjo 5 valandas susipažinti su byla, kai atsakovas rašytinių įrodymų pateikė kelis vienetus, o teismo posėdžiai buvo trumpi ir dalykiški.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Ieškovė (toliau ir apeliantė) prašo pakeisti 2022 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6226-534/2022 bei priteisti ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai iš atsakovo S. L. visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo rengimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovė UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo vartojimo teisinių santykių. Vilniaus miesto apylinkės teismas viso ginčo metu nevertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, kaip vartojimo, ir tai nepagrįstai padarė tik nutartyje siekdamas pagrįsti akivaizdžiai neteisėtą atsisakymą priteisti visas ieškovės prašomas bylinėjimosi išlaidas.
11.2. Pirmosios instancijos teismas priimtoje nutartyje nenurodė argumentų, kurie leistų daryti išvadą apie nesąžiningą ieškovės elgesį.
11.3. Ieškovė UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ atskirajame skunde pažymi, kad pirmos instancijos teismui pateikti duomenys apie ieškovės atstovo skirtą laiką pasiruošti bylos nagrinėjimui yra pagrįsti. Ieškovės dokumentuose nurodytos patirtos ir apmokėtos bylinėjimosi išlaidos yra detalizuotos suteiktų paslaugų ataskaitose, o juose nurodytų suteiktų teisinių paslaugų apimties ir/arba patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčijo ir atsakovas.
11.4. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad kai ieškinio reikalavimas sumokamas po ieškinio pareiškimo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovės naudai, nepaisant to, kad ji ieškinio atsisako dalyje, kurioje jos reikalavimas apmokėtas.
Atsiliepimas
12. Atsakovas S. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovė nepagrįstai nurodo bylinėjimosi išlaidų priežastis, nevertindama ir neatsižvelgdama į civilinio proceso pradėjimo priežastis. Vien aplinkybė, kad pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė reikalavo priteisti 470,41 Eur sumą, o po prieštaravimų pateikimo ieškinio suma sumažėjo iki 150,80 Eur, neginčytinai įrodo civilinio proceso pradėjimo nepagrįstumą bei neatsakingumą naudojantis procesinėmis teisėmis, o tai pat ir siekį nepagrįstai praturtėti.
12.2. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę vartojimo teisiniai santykiai. Atsakovas sutinka su pirmos instancijos teismo nutarties motyvais, kad byloje susiklosčiusi situacija, kai atsakovui pareikalavus pagrįsti tariamą skolą, ieškovė to nepadarė ir kreipėsi į teismą, prieštarauja administruojamo turto savininko ir vartotojo interesams. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.46 straipsnio 1 dalį jis pasinaudojo teise sustabdyti savo piniginių prievolių vykdymą iki tol, kol nebus pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės reikalavimo teises.
12.3. Atsakovas pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nepagrįstumo ir nurodo, kad prašomos priteisti išlaidos neatitinka nei bendrųjų teisės principų, nei Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo reikalavimų, kadangi, ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimas taptų sankcija už tai, kad atsakovas pateikė prieštaravimus dėl nepagrįstai priimto teismo įsakymo.
12.4. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog prašė pirmos instancijos teismo įvertinti ieškovės elgesį, kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skiriant jai baudą. Nors teismas to nepadarė, tačiau tai netrukdo apeliacinės instancijos teismui iš naujo svarstyti šį klausimą, nes ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ne tik inicijuodamas procesą pirmos instancijos teisme, bet ir apeliaciniame procese, didindamas šalių patiriamas bylinėjimosi išlaidas, laiko sąnaudas ir panašiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
14. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinio atsisakymą ir nutraukęs civilinę bylą, padarė išvadą, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas yra nepagrįstos, be to, ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Todėl ieškovės naudai iš atsakovo S. L. priteisė 21,45 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, nesutikdama su nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pateikė atskirąjį skundą.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos bylą užbaigus nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės – bylą nutraukus atsakovui patenkinus ieškinio reikalavimus ir dėl to ieškovei atsisakius ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo
17. Ieškovė savo atskirajame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo vartojimo teisiniai santykiai. Bylą nagrinėjęs teismas viso ginčo tarp šalių metu nevertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, kaip vartojimo ir tai nepagrįstai padarė tik nutartyje.
18. Proceso šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimas, kaip vartojimo teisinių santykių, nagrinėjamų aplinkybių kontekste jokios lemiamos teisinės reikšmės sprendžiant kilusį ginčą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neturi. Bylinėjimosi išlaidų, taip pat ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, paskirstymas yra reglamentuojamas išskirtinai civilinį procesą reguliuojančių teisės normų. Nei CPK 93 straipsnyje, nei CPK 98 straipsnyje įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs jokių išlygų dėl proceso šalies – vartotojo. CPK 93 straipsnyje yra įtvirtintas pamatinis principas, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis, leidžianti teismui nukrypti nuo anksčiau aprašytos taisyklės atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinus priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi, nagrinėjamu klausimu lemiamą reikšmę turi ne šalis sieję materialiniai teisiniai santykiai, o jų procesinis elgesys.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės
19. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
20. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Tuo atveju, kai civilinė byla yra užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, nė vienai iš bylos šalių nėra priimamas palankus teismo sprendimas, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstomos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
21. Visų pirma pažymėtina, kad ginčo byloje dėl pirmos instancijos teismo priteistų 21,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, Nekilnojamojo turto registro duomenų ir Gyventojų registro tarnybos duomenų rinkimas, nėra.
22. Ieškovė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu nepriteisti jai išlaidų už advokato teisines paslaugas. Ieškovė UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ atskirajame skunde pažymi, kad pirmos instancijos teismui pateikti duomenys apie ieškovės atstovo skirtą laiką pasiruošti bylos nagrinėjimui yra pagrįsti. Ieškovės dokumentuose nurodytos patirtos ir apmokėtos bylinėjimosi išlaidos yra detalizuotos suteiktų paslaugų ataskaitose, o juose nurodytų suteiktų teisinių paslaugų apimties ir/arba patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčijo ir atsakovas. Ieškovė taip pat nurodo, kad kai ieškinio reikalavimas sumokamas po ieškinio pareiškimo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovės naudai, nepaisant to, kad ji ieškinio atsisako dalyje, kurioje jos reikalavimas apmokėtas.
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės atstovo prašymas priteisti iš atsakovo 858,85 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinių paslaugų suteikimą yra nepagrįstas ir vertintinas, kaip siekis atsakovui sukelti pinigines išlaidas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinio ieškovė atsisakė dėl to, jog atsakovas S. L. patenkino ieškovės reikalavimą jau po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikytina, jog atsakovui patenkinus pareikštą reikalavimą, ieškovės ieškinyje išdėstytas reikalavimas buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl spręsti, kad ieškinys šioje dalyje pareikštas akivaizdžiai nepagrįstai, negalima.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
26. Be to, kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kadangi ieškovė ieškinio atsisakė dėl tos priežasties, jog atsakovas patenkino ieškovės reikalavimus bylos nagrinėjimo metu, todėl laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas yra atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
27. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, remdamasis 30 ir 31 punktuose nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino byloje susiklosčiusią situaciją ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė būtent dėl atsakovo veiksmų. Taigi, sutiktina su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertinęs bylos situaciją, nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas dėl teisinių paslaugų suteikimo. CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prašomų priteisti 858,85 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių patvirtintų dydžių nustatytų maksimalių dydžių, tačiau vien tai dar nereiškia, kad teismas kiekvienu atveju privalo priteisti prašomo dydžio bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, teismui yra suteikta teisė įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėta civilinė byla nėra laikytina sudėtinga, ji nepasižymi teisinių paslaugų kompleksiškumu, specialių teisinių žinių poreikiu, teisinės problemos naujumu, todėl ji nereikalauja didelių advokato darbo laiko sąnaudų. Taip pat pažymėtina, kad iš LITEKO duomenų nustatyta, kad nei vienas teismo posėdis byloje netruko ilgiau nei valanda. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės prašymo dėl 858,85 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo patenkinimas visa apimti, šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo bei lygiateisiškumo principų, todėl bylinėjimosi išlaidos sumažinamos iki 400 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
30. Atsakovas S. L. atsiliepime į atskirąjį skundą kėlė klausimą dėl baudos ieškovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai ne tik inicijuodama procesą pirmos instancijos teisme, bet ir apeliaciniame procese, taip didindama šalių patiriamas bylinėjimosi išlaidas, laiko sąnaudas ir panašiai.
31. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą. Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog ieškovė ieškinį būtų pareiškusi tyčia nesąžiningai, siekdamas kitų, nei subjektinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas, tikslų, tokių, kaip pavyzdžiui: sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą „spaudimą“ kitai prievolės šaliai ir pan.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų patirtų, apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti.
34. Šalys į bylą nepateikė duomenų apie bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93-95, 98 straipsniais, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, į. k. 121452091, iš atsakovo S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 421,45 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną eurą 45 ct) bylinėjimosi išlaidų“.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.