Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei Astai Kaminskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), užimtumo specialiste, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Z. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2019 m. kovo 17 d. apie 10.50 val., Panerių gatvėje, ties namu Nr. 2, Jonavoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. Z. priklausančią transporto priemonę - automobilį „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,28 promilės etilo alkoholio koncentracija).

Motyvuojamoji dalis

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl K. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. K. Z. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji K. Z. ir S. P., kaltinamosios motina, pateikė prašymus atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. K. Z. yra neteista, administracinėmis nuobaudomis iki įvykio metų bėgyje nebausta, dirbanti, VšĮ Ruklos globos namų charakterizuojama teigiamai. Kaltinamoji gailėjosi padariusi nusikaltimą, savo elgesį teismo posėdžio metu vertino itin kritiškai. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad K. Z. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju K. Z. laiduotuoju sutinka būti jos mama S. P., kurią su kaltinamąja sieja glaudūs santykiai. Teismui pateiktame prašyme S. P. nurodė, kad K. Z. nusikalto pirmą kartą, prisipažino padariusi teisei priešingą veiką, dėl poelgio labai išgyvena ir gailisi, pasiryžusi laikytis įstatymų ir ateityje nenusikalsti, augina du nepilnamečius vaikus. Pasak S. P., ji K. Z. gali daryti ir daro tik teigiamą įtaką.

Laiduotoja siūloma S. P. neteista (b. l. 108), vienerių metų laikotarpyje nebausta administracine tvarka (b. l. 109), darbovietės Lietuvos kariuomenės logistikos valdybos įgulų aptarnavimo tarnybos Ruklos įgulos aptarnavimo centro infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėjo vyr. ltn. T. E. charakterizuojama teigiamai (b. l. 100). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog S. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai (BK 40 straipsnio 3 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, K. Z. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą. Nustatydamas tokį laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, laiduotojos asmenybę.

K. Z. kaltinama, kad ji vairuodama transporto priemonę ... < 2019 m. kovo 17 d. apie 10.50 val., Panerių gatvėje, ties namu Nr. 2, Jonavoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės, neblaiviems asmenims >... Kaip nustatyta išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamoji K. Z. neblaivi vairavo transporto priemonę turėdama teisę ją vairuoti. Atsižvelgiant į tai iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad K. Z. vairavo transporto priemonę neturėdama šios teisės vairuoti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Visgi šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju K. Z. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatant jos dydį atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, įmokos dydis nustatytinas artimas minimaliam -10 MGL.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų, pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią redakciją. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajai K. Z. klausimą atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, tai yra į tai, kad kaltinamoji padarė Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą ir vieną iš šiurkščiausių pažeidimų, keliančių realią grėsme kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, daugiau nei penkis kartus viršijantis leistiną alkoholio koncentraciją, nusikaltimas padarytas naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemonę, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Šios trukmės terminas skirtinas atsižvelgiant į proporcingumo principą ir K. Z. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: į tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, į jos nuoširdų gailėjimąsi, į tai, kad ji praeityje neteista, nebausta administracine tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju jai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, transporto priemonę vairavo, kuomet eismas pakankamai intensyvus, kaltinamosios elgesys buvo neatsakingas, K. Z., grubiai pažeisdama nustatytus įstatymų reikalavimus, visiškai nejautė atsakomybės prieš visuomenę ir tokiu elgesiu galėjo sukelti labai sunkias pasekmes ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlė.

Atsižvelgus į aktualią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2K-7-144-628/2018), baudžiamojo poveikio priemonės (draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo terminas skaičiuotinas nuo tada, kai K. Z. realiai suvaržyta galimybė naudotis teise vairuoti transporto priemones. 2019 m. kovo 19 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu (b. l. 82) jai skirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Iš pažymos apie kardomosios priemonės paskyrimą (b. l. 84) matyti, kad aktualus dokumentas paimtas tą pačią dieną. Taigi, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. kovo 19 d.

Spręsdamas dėl BK 72 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, teismas pažymi, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LAT nutartys Nr. 2K-218-648/2018, Nr. 2K-7-49-788/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju automobilis “VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. Z., registruotas A. Z. vardu ir priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad, nedrausdamas K. Z. naudotis automobiliu, A. Z. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas bus panaudotas nusikaltimui padaryti, t. y. kad K. Z. šiuo automobiliu važiuos būdama neblaivi. Kaip nurodė kaltinamoji, šiuo automobiliu taip pat naudojasi jos mama ir tėtis. Kaltinamosios šeima gyvena kaime, kaltinamosios tėčiui dažnai tenka vaikus vežti į mokyklą bei būrelius Jonavoje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šeimai gyvenant kaime, o nepilnamečiams vaikams lankant mokyklą bei būrelius Jonavoje, automobilis yra būtina priemonė, reikalinga tenkinant būtinus šeimos poreikius – nuvežti vaikus į mokyklą, būrelius, gydymo įstaigą, ir kt. Vadovaujantis šiais argumentais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju automobilio “VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto A. Z. vardu, konfiskavimas nėra proporcingas, prieštarautų teisingumo principui. Paminėtina, kad konfiskuoti automobilio neprašė ir valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė konfiskuoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Teismas, spręsdamas prokurorės prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertės konfiskavimo taikymo K. Z., vertina jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, kartu kreipia dėmesį į kitas pirmiau aptartas aplinkybes, į kurias atsižvelgta sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. kad K. Z. neteista, administracine tvarka nebausta, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo poelgį, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, augina du nepilnamečius vaikus, už ją laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, į teismo išvadą, kad aktualus K. Z. poelgis, vertinant jos asmenybę, veikiau yra negatyvi išimtis iš taisyklės – socialiai atsakingo jos gyvenimo būdo. Atsižvelgtina ir į tai, jog K. Z. šiuo nuosprendžiu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise, kuri tam tikra apimtimi suvaržys jos teises – ji pakankamai ilgą laiką –vienerius metus šešis mėnesius negalės vairuoti automobilio, bei baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri, teismo manymu, padės užtikrinti bausmės tikslų pasiekimą.

Pažymėtina, jog VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė K. Z. vairuoto automobilio kaina su PVM – 2210 eurų, taigi, išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (nusprendus aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę taikyti), būtų išties didelė. Atsižvelgtina į K. Z. finansinę padėtį – dirba, taip pat į tai, kad augina du nepilnamečius vaikus, teismas sprendžia, kad automobilio vertės, išieškojimas, šiuo atveju nėra proporcingas.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą automobiliui „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

K. Z. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo, Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas K. Z..

Prokurorė prašė iš kaltinamosios priteisti proceso išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą 20 Eur ir išlaidas už aikštelės paslaugas, kurioje laikoma transporto priemonė. Prokurorės prašymas grindžiamas byloje pateikta 2018 m. spalio 29 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 20-ST2-368, kuri sudaryta tarp Užsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Paslaugų tiekėjo M. Jakimavičiaus ir Z. B. įmonės.

Sutarties 7 punkte nurodyta, jog užakovas sumoka už faktiškai suteiktas paslaugas per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos – faktūros gavimo dienos, nesant finansavimo iš valstybės biudžeto sutrikimų. Kartu su sąskaita faktūra turi būti pateikiamas visų pagal sutartį faktiškai suteiktų paslaugų detalus aprašymas, nurodant konkrečią paslaugą, transporto priemonės markę, identifikacinį numerį, valstybinį numerį ir kitą svarbią informaciją.

Teismas sutinka, kad prokurorės nurodomos išlaidos gali būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamosios, tačiau šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad byloje jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iš tiesų patyrė 20 Eur išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei išlaidas už transporto priemonės saugojimą, nėra, t. y. nėra duomenų, kad 20 Eur suma, bei kita už automobilio saugojimą suma, buvo apmokėta nurodytai M. Jakimavičiaus ir Z. B. įmonei. Įvertinus nurodytą aplinkybę spręstina, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iki šiol nepatyrė nurodomų išlaidų, kurios turėtų būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltinamosios K. Z.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokurorės prašymas dėl išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 301 - 302 straipsniais, 304 - 305, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. Z., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Laiduotoja paskirti S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 19 d.

Paskirti K. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL dydžio, t. y. 500 (penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodant ją sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą A. Z. automobiliui “VW Polo”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

K. Z. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo, Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti K. Z..

Išaiškinti K. Z., kad jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. P., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.