Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pradinės atsakovės Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūros Advokatų tarybai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, advokatas A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

12. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ar atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netinkamam atsakovui, pakeitus jį tinkamu. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojamas papildomo sprendimo priėmimas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimas (paskirstymas) netinkamam atsakovui, pakeitus jį tinkamu.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

15. Bylos duomenimis, ieškovas S. Ž. 2025 m. kovo 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu dėl Lietuvos advokatų tarybos sprendimo panaikinimo ir atsakovu byloje nurodė Lietuvos advokatūros advokatų tarybą (Advokatų taryba). Skundu ieškovas prašė panaikinti Advokatų tarybos 2025 m. sausio 22 d. sprendimą ir įpareigoti Advokatų tarybą pakartotinai išnagrinėti jo skundą Nr. (duomenys neskelbtini) (2025 m. kovo 13 d., reg. Nr. CPB-243). Vilniaus apygardos teismas ieškinį priėmė ir nustatė atsakovei Advokatų tarybai 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo adresuotas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybai.

16. Teisme 2025 m. balandžio 3 d. gautas Lietuvos advokatūros atsiliepimas į ieškinį, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui – Lietuvos advokatūros advokatų tarybai, kuri nėra juridinis asmuo; Lietuvos advokatūra yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija; Lietuvos advokatūros organas – Advokatų taryba – neturi savarankiško teisinio statuso ar įgalinimų būti savarankišku teisinių santykių dalyviu teisme, todėl atsiliepimą į ieškinį, pareikštą Lietuvos advokatūros advokatų tarybai, teikia Lietuvos advokatūra. Atsiliepimu Lietuvos advokatūra prašė: bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme; jeigu nebūtų tenkintas prašymas nutraukti bylą: pasiūlyti ieškovui spręsti dėl netinkamo atsakovo Advokatų tarybos pakeitimo tinkamu – Lietuvos advokatūra; ieškinį dėl Advokatų tarybos 2025 m. sausio 22 d. sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas (2025 m. balandžio 3 d., reg. Nr. DOK-12667).

17. Ieškovas S. Ž. atsikirtime į atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad nesutinka keisti byloje atsakovą, nes jis kreipėsi į Advokatų tarybą ir būtent Advokatų taryba priėmė sprendimą, todėl ji ir turi atsakyti (2025 m. balandžio 7 d., reg. Nr. DOK-12860).

18. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi byloje paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. Įvertinęs ginčo esmę, teismas nutarė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, A. P. ir pasiūlė ieškovui svarstyti dėl šio asmens įtraukimo kaip atsakovo, nes ginčas iš esmės yra kilęs tarp vartotojo ir verslininko (advokato), suteikusio paslaugą, dėl kurios tinkamo vykdymo ieškovas iškėlė klausimą.

20. Byloje 2025 m. gegužės 21 d. gautas atsakovės Lietuvos advokatūros advokatų tarybos prašymas priimti papildomą procesinį sprendimą ir Lietuvos advokatūrai iš ieškovo S. Ž. priteisti 1 930 Eur išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą (2025 m. gegužės 21 d., reg. Nr. DOK-18891).

21. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad: 1) byla nėra išnagrinėta iš esmės; 2) Lietuvos advokatūra turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl laikytina byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

22. Apeliantė Lietuvos advokatūros advokatų taryba atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi, remdamasi tuo, kad: 1) teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi pradinę netinkamą atsakovę pakeitęs tinkamu atsakovu nesprendė dėl Lietuvos advokatūros tolesnio dalyvavimo byloje; 2) Lietuvos advokatūra į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtraukta pažeidžiant civilinio proceso normas, todėl neįgijo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statuso ir, atitinkamai, negali disponuoti procesinėmis teisėmis.

Dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos ir Lietuvos advokatūros teisinio statuso

23. Nagrinėjamu atveju visų pirma aktualus aspektas – Advokatų tarybos ir Lietuvos advokatūros teisinis statusas.

24. Civilinis procesinis veiksnumas ir galėjimas būti civiliniame procese būti šalimi (ieškovu ar atsakovu), kitu dalyvaujančiu byloje asmeniu priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims (CPK 38 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 1 dalyje juridinis asmuo apibrėžiamas kaip savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Įvardytos teisės aktų nuostatos aiškiai nurodo, kad byloje dalyvaujančiu asmeniu gali būti ir procesines teises bei pareigas įgyti tik savarankiško juridinio asmens statusą turintis juridinis asmuo, bet ne jo valdymo organas.

25. Lietuvos advokatūra yra advokatų savivaldą įgyvendinantis viešasis juridinis asmuo, kurio veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas (toliau – Advokatūros įstatymas), Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas ir Lietuvos advokatūros įstatai (Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 1–2 dalys; Lietuvos advokatūros įstatų 1, 2 straipsniai). Lietuvos advokatūros advokatų taryba yra vienas iš Lietuvos advokatūros organų – valdymo organas (Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalis; Lietuvos advokatūros įstatų 14 straipsnis). Taigi, Lietuvos advokatūros advokatų taryba, būdama Lietuvos advokatūros valdymo organas, nėra juridinis asmuo, neturi savarankiško teisinio statuso, todėl negali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu. Dalyvaujančiu byloje asmeniu gali būti Lietuvos advokatūra, pagrindus jos teisinį suinteresuotumą bylos pagal ieškovo pareikštą ieškinį baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis).

26. Iš nutartyje aptartų bylos faktinių duomenų matyti, kad ieškovas teismui pateiktame skunde atsakove nurodė Advokatų tarybą, nes, jo nuomone, Advokatų taryba yra tinkama atsakovė, kadangi būtent ji priėmė ieškovo ginčijamą sprendimą (nutarties 15, 17 punktai). Atsiliepimą į ieškinį teismui pateikė Lietuvos advokatūra, pažymėdama, kad Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros organas, ji neturi savarankiško teisinio statuso ar įgalinimų būti savarankišku teisinių santykių dalyviu teisme (nutarties 16 punktas). Atsiliepimas į ieškinį pateiktas Lietuvos advokatūros vardu, jame prašoma bylinėjimosi išlaidas priteisti Lietuvos advokatūrai, nurodyti Lietuvos advokatūros rekvizitai, pateikta atstovavimo sutartis, sudaryta advokatės ir Lietuvos advokatūros, pateikta advokatės Lietuvos advokatūrai išrašyta PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad prašyme priimti papildomą procesinį sprendimą atsakove nurodyta Lietuvos advokatūros advokatų taryba, tačiau rekvizitai nurodyti Lietuvos advokatūros ir bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti Lietuvos advokatūrai. Atskirajame skunde apeliante nurodyta Lietuvos advokatūros advokatų taryba, nors rekvizitai – Lietuvos advokatūros.

27. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi, pakeisdamas atsakovą (skunde nurodytas atsakovas – Lietuvos advokatūros advokatų taryba, teismo nutarties aprašomojoje dalyje nurodyta, kad atsakovė – Lietuvos advokatūra) tinkamu atsakovu – advokatu A. P., nepasisakė nei dėl Lietuvos advokatūros, nei Advokatų tarybos teisinio statuso ir pagrindo toliau dalyvauti byloje kitu procesiniu teisiniu statusu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad teismas vėliau būtų priėmęs procesinį sprendimą (žodine ar rašytine nutartimi) dėl Lietuvos advokatūros ar Advokatų tarybos teisinio statuso, suinteresuotumo bylos baigtimi, tolesnio dalyvavimo byloje kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. Tai, kad Lietuvos advokatūra (ne Advokatų taryba) laikoma trečiuoju asmeniu, pirmosios instancijos teismas, nurodė tik skundžiamoje nutartyje, atsisakydamas spręsti jos, kaip pašalinto netinkamo atsakovo, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovui termino ieškinio trūkumams pašalinti, išaiškindamas ieškovui, kas gali būti atsakovu byloje, nepriėmė procesinio sprendimo dėl to, kas gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu – Advokatų taryba ar Lietuvos advokatūra, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodė, kad dalyvaujančiu byloje asmeniu laiko ne Advokatų tarybą, o Lietuvos advokatūrą.

28. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos advokatūra suvokė ir pripažino, jog, nepaisant pradiniame skunde atsakove nurodytos Advokatų tarybos, atsakove galėtų būti Lietuvos advokatūra, o ne Advokatų taryba, kuri yra Lietuvos advokatūros kolegialus valdymo organas.

29. Ta aplinkybė, kad ieškovas pradiniame skunde atsakove nurodė Advokatų tarybą, o ne Lietuvos advokatūrą, atsižvelgus į tai, jog ieškovas nėra teisininkas, taip pat į tai, kad, kaip skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčas iš esmės kilo dėl advokato suteiktų paslaugų kokybės ir kainos, t. y. ginčas dėl vartojimo sutarties sąlygų, neatleidžia teismo nuo pareigos įvykdyti išaiškinimo pareigą ir tinkamai išspręsti dalyvaujančių byloje teisinio statuso ir procesinės padėties klausimą. Nagrinėjamu atveju tai, kad Advokatų taryba, nebūdama savarankiškas juridinis asmuo, negali būti bylos šalis, pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo išaiškinti ieškovui, visų pirma, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o to neatlikęs ieškinio priėmimo stadijoje – parengiamajame teismo posėdyje, tačiau to nepadarė. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, turėjo išspręsti pašalinto netinkamo atsakovo tolesnio (ne)dalyvavimo byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, klausimą, išklausęs šalių nuomonės dėl Lietuvos advokatūros teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. To taip pat nebuvo padaryta.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

30. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Papildomas sprendimas, be kita ko, priimamas, kai teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

31. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

32. Pagal bendrąją taisyklę pagrindas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atsiranda tada, kai, išnagrinėjus bylą iš esmės arba užbaigus ją nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, teismo procesiniame sprendime (nutartyje) nėra išspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas, nors tai turėjo būti padaryta.

33. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

34. Tuo atveju, kai iš bylos pašalinamas byloje dalyvavęs asmuo, nuo nutarties pašalinti asmenį iš bylos įsiteisėjimo momento jis netenka procesinių teisių ir jokių veiksmų byloje atlikti nebegali, todėl tokio asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti išspręstas nutartimi, kuria jis pašalinamas iš bylos, t. y. tarpine nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-409-464/2023). Teismui ta pačia nutartimi, kuria asmuo pašalinamas iš bylos, neišsprendus jo iki pašalinimo iš bylos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, toks asmuo turi teisę teikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

35. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar šioje konkrečioje situacijoje pirmosios instancijos teismas turėjo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pradinei atsakovei Lietuvos advokatūrai, kai ši atsakovė, kaip netinkama, pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo pakeista tinkamu atsakovu – advokatu A. P.. Jau nurodyta, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pradinės atsakovės prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų netenkino, motyvuodamas tuo, jog byla nėra išnagrinėta iš esmės, ir tuo, kad Lietuvos advokatūrą laiko trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

36. Atskirajame skunde, kvestionuojant pirmosios instancijos teismo poziciją, teigiama, kad, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarčiai, kuria Lietuvos advokatūra, kaip netinkama atsakovė, buvo pakeista byloje tinkamu atsakovu, atsakovės Lietuvos advokatūros atžvilgiu byla buvo baigta, todėl jos byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas turėjo būti išspręstas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria šiems atskirojo skundo argumentams.

37. Nagrinėjamu atveju byloje yra susiklosčiusi tokia situacija, kad pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusia 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi netinkamą atsakovę Lietuvos advokatūrą pakeitė tinkamu atsakovu, tačiau nutartyje nieko nepasisakė dėl tolesnio Lietuvos advokatūros dalyvavimo byloje. Lietuvos advokatūrai paprašius priimti papildomą sprendimą dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas papildomą sprendimą atsisakė priimti, be kita ko, nurodydamas, kad Lietuvos advokatūra laikoma byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

38. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, yra laikomi dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 37 straipsnio 2 dalis).

39. CPK 47 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį; jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis).

40. Taigi, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą klausimas sprendžiamas teismo nutartimi. Tam, kad asmuo įgytų byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą, teismo nutartis dėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti priimta ne vėliau kaip iki baigiamųjų kalbų pradžios. Tai yra būtinoji CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens įtraukimo į bylą asmens, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, statusu sąlyga. Nesant tokio procesinio teismo sprendimo, asmuo byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statuso neįgyja, todėl ir negali disponuoti jam įstatymo suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020 27 punktas).

41. Vadovaujantis CPK 290 straipsnio 2 dalimi, teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal CPK ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nutartis įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra skundžiama atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988/2013). Tai reiškia, kad nutartis įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, gali būti ne tik rašytinė, kaip nurodo apeliantė, bet ir žodinė. Kita vertus, sutiktina su apeliante, kad procesinis sprendimas šiuo klausimu turi būti priimtas ir įformintas CPK nustatyta tvarka, jis turi būti aiškus bei žinomas visiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

42. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad CPK 45 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios netinkamos šalies pakeitimą tinkama, nenustato, jog, netinkamą atsakovą byloje pakeitus tinkamu atsakovu, buvęs netinkamas atsakovas lieka dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Jau nurodyta, kad trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, gali būti įtrauktas tik asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl asmens, neturinčio materialiojo teisinio intereso ginčo baigtimi, dalyvavimo byloje be pagrindo didinamos bylinėjimosi išlaidos, kurias, pasibaigus teismo procesui, gali tekti atlyginti šaliai, nepagrįstai įtraukusiai dalyvauti byloje teisinio intereso jos baigtimi neturintį asmenį.

43. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi pakeisdamas netinkamą atsakovę Lietuvos advokatų tarybą tinkamu atsakovu advokatu A. P. ir laikydamas, jog Lietuvos advokatūra turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl įtraukiama dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nutartyje turėjo dėl to aiškiai pasisakyti. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, Lietuvos advokatūra turėjo pagrindą vertinti, kad jos atžvilgiu byla yra užbaigta ir ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje civilinio proceso stadijoje, nelaukiant teismo proceso dėl ginčo esmės baigties.

44. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-14377-971/2025, kuriam Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi perdavė nagrinėti šią civilinę bylą, yra gautas ieškovo patikslintas ieškinys atsakovui A. P. dėl vartotojo teisių pažeidimo, išrašant sąskaitas už neatliktus darbus, kuriame trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra nurodyta Advokatų taryba (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, kaip išspręstas nurodyto ieškinio priėmimo klausimas, atitinkamai, nėra duomenų apie Lietuvos advokatūros (Advokatų tarybos), kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą byloje.

45. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, nagrinėjamu atveju suklosčiusioje neordinarioje situacijoje, kai byloje nėra aiškus Lietuvos advokatūros (Advokatų tarybos) procesinis teisinis statusas, nėra galimybės tinkamai nuspręsti, ar šioje civilinio proceso stadijoje yra pagrindas priimti papildomą sprendimą dėl Lietuvos advokatūros (Advokatų tarybos), kaip netinkamos atsakovės, patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šis klausimas gali būti išspręstas tik tada, kai bylą pagal ieškovo ieškinį nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas priims procesinį sprendimą dėl Lietuvos advokatūros teisinio suinteresuotumo toliau (ne)dalyvauti bylos procese ir jos procesinio teisinio statuso.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, nustatytoms aplinkybėms netinkamai pritaikė aktualias proceso teisės normas, apskųsta nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47. Dėl pirmiau nutartyje išdėstytų motyvų (nutarties 45 punktas) nėra galimybės nuspręsti, ar šioje civilinio proceso stadijoje yra pagrindas byloje priimti papildomą sprendimą dėl Lietuvos advokatūros patirtų bylinėjimo išlaidų. Atsižvelgus į tai, kad byla pagal ieškovo ieškinį (skundą) Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi yra perduota nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui, panaikinus apskųstą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22d. nutartį, papildomo sprendimo (ne)priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo Klaipėdos apylinkės teismui.

48. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisinio suinteresuotumo dėl bylos baigties neturinčio trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimas byloje nesuderinamas su proceso ekonomiškumo principu, nepagrįstai didina bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad tiek trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, kuris neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tiek ginčo šalys turi teisę prašyti teismo pašalinti iš bylos teisinio intereso dėl bylos baigties neturintį trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, kad būtų išvengta perteklinio bylinėjimosi išlaidų byloje susidarymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti.

Papildomo sprendimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.