- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2S-1862-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02813-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Atsakovas
- J. Z., D. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo D. Z. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovams J. Z., D. Z. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. R., I. R., 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. Z., atstovaujamas advokato A. B., pateikė teismui patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2816-936/2020 ir bylą išnagrinėjus iš naujo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą už akių ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ ieškinį atsakovo D. Z. atžvilgiu atmesti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu už akių priteisė ieškovei UAB „Ignitis“ iš atsakovo D. Z. 7 162,07 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir 161,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2021 m. vasario 17 d. atsakovas D. Z. gavo pranešimą iš antstolio dėl skolos sumokėjimo vykdomojoje byloje. Iš šio pranešimo sužinojo, jog jo atžvilgiu buvo išnagrinėta civilinė byla ir priimtas sprendimas už akių. Teigia, kad padaryta CPK 130 straipsnio ir 285 straipsnio 7 dalies taikymo klaida. Pareiškėjo tvirtinimu, patikslintas ieškinys tik vieną kartą buvo siunčiamas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbiami), vėliau procesiniai dokumentai buvo siunčiami advokatų kontoros (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami), adresu, tačiau nei karto nebuvo siųsta jo nuolatinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbiami). Pažymi, kad atsakovas jau keletą metų nebuvo advokatų kontoros (duomenys neskelbiami) nariu, nes bylos nagrinėjimo metu priklausė advokatų kontorai (duomenys neskelbiami), o nuo 2020 m. rugsėjo mėn. – advokatų kontorai (duomenys neskelbiami), be to, paskutinius dvejus metus nuo 2019 m. buvo išėjęs į vaiko priežiūros atostogas. Taip pat pažymi, kad sprendimo už akių priėmimo metu su šeima buvo išvykęs į užsienį. Be to, atsakovas negalėjo tikėtis, kad ieškovė pareikš ieškinį, nes iki tol nebuvo gavęs nei mokėjimų pranešimų už elektros energijos įsiskolinimą pagal jo turimą 2016 m. spalio 26 d. Elektros energijos prikimo – pardavimo sutartį, nei įspėjimo apie skolą, nei raginimo ją sumokėti. Todėl atsakovas neturėjo pareigos ir galimybės sekti interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismo pranešimai“ ar jam nėra iškelta civilinė byla. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų siųstas sprendimas už akių bent vienu nurodytu adresu, todėl atsakovas neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodo, kad atsakovas neturėjo pareigos savarankiškai domėtis bylos procesiniu rezultatu, ieškinys atsakovui nurodytais gyvenamosios ir darbo vietos adresais siųstas po vieną kartą ir neįteiktas, sprendimas už akių atsakovui nebuvo siunčiamas.
Atsiliepimas
2. Ieškovė UAB „Ignitis“ atsiliepimu į prašymą nurodo, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas D. Z. į bylą įtrauktas 2017 m. gruodžio 11 d. patikslintu ieškiniu. Procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta, kuri buvo nurodyta viešajame registre 2017 m. gruodžio 6 d. duomenimis. Atsakovas savo gyvenamąją vietą nuo 2011 m. birželio 13 d. yra deklaravęs (duomenys neskelbiami). 2018 m. vasario 28 d. teismas tikrino SoDra informaciją apie atsakovo darbovietę ir buvo nustatyta, kad atsakovas yra savarankiškai dirbantis, tačiau konkrečios informacijos apie atsakovo darbovietę nėra. Nurodo, kad atlikus internete viešą paiešką matyti, kad atsakovas priklauso advokatų kontorai (duomenys neskelbiami), šios advokatų kontoros puslapyje www.zabiela.lt atsakovas iš šiuo metu nurodomas kaip kontoros partneris. Nurodo, kad apie advokatų kontorą (duomenys neskelbiami), kokią nurodo atsakovas, jokia vieša informacija neprieinama, t. y. ar tokia kontora apskritai yra įsteigta, kur ji veikia ir kas jai priklauso. Nurodo, kad 2018 m. birželio 5 d. ir 2018 m. birželio 26 d. atsakovui buvo siųstas patikslintas ieškinys atsiliepimui pateikti, 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2018 m. rugsėjo 18 d. siųstas šaukimas. 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi teismas nutarė viešai informuoti apie bylą atsakovą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis, paskelbiant informaciją specialiame interneto tinklapyje. 2019 m. gruodžio 4 d. atsakovui išsiųstas teismo šaukimas. 2019 m. gruodžio 30 d. patikrinus informaciją SoDra duomenų bazėje, 2020 m. sausio 6 d. atsakovui adresuotas teismo šaukimas išsiųstas advokatų kontorai (duomenys neskelbiami). Šaukimas į kitą teismo posėdį 2020 m. vasario 4 d. išsiųstas taip pat advokatų kontoros adresu. 2020 m. kovo 31 d. teismo šaukimas siųstas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, 2020 m. birželio 5 d. teismo šaukimas siųstas advokatų kontoros adresu. Pažymi, kad 2020 m. liepos 23 d. nutartimi teismas atsakovui skyrė baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą ir nutartį išsiuntė teismui žinomais adresais. 2020 m. spalio 15 d. atsakovui adresuotas šaukimas siųstas advokatų kontoros adresu, o 2020 m. lapkričio 23 d. šaukimas išsiųstas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Išnagrinėjus bylą, priimtas sprendimas už akių atsakovui buvo išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pažymi, kad informacija, jog atsakovas faktiškai gyvena ne deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, neprieinama nei ieškovei, nei teismui. Kadangi atsakovas nesirūpino tuo, kad viešajame registre būtų aktuali informacija apie jo gyvenamąją vietą, jam tenka įstatyme numatytos neigiamos pasekmės – procesiniai dokumentai išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu laikomi tinkamai įteiktais. Be to, ant vokų, grįžusių į teismą, kurie buvo siunčiami advokatų kontoros adresu, nei karto nebuvo nurodyta, kad atsakovas nebedirba.
3. Atsakovei J. Z. teismo procesiniai dokumentai įteikti 2021 m. balandžio 27 d. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė.
4. Tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. R., I. R., 998-ąjai daugiabučių namų savininkų bendrijai įteikti viešo paskelbimo būdu CPK 2020 m. balandžio 30 d. Per teismo nustatytą terminą tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų į prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi nutarė pareiškėjo D. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjo tvirtinimu, teismas, priimdamas sprendimą už akių, padarė teisės taikymo klaidą, susijusią su tinkamu procesinių dokumentų įteikimu kaip prielaida priimti sprendimą už akių.
7. Teismas nustatė, kad atsakovui D. Z. procesiniai dokumentai byloje buvo siunčiami iš esmės dviem adresais – deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir adresu (duomenys neskelbiami) - į advokatų kontorą, kaip tai numatyta CPK 122 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 3 dalyje. Taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti ir viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu atsakovui buvo įteikti tik vieną kartą, kaip papildomas procesinių dokumentų įteikimo būdas greta kitų teismo taikytų procesinių dokumentų įteikimo būdų (įteikimo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir darbovietės adresu). Dėl šios aplinkybės atsakovo argumentai apie tai, kad jis neturėjo pareigos tikrinti specialaus interneto tinklalapio ir jame skelbiamų pranešimų apie nagrinėjamas bylas, teisinės reikšmės neturi.
8. Teismas nurodė, kad nei atsakovas, nei bet kuris kitas dalyvaujantis byloje asmuo neinformavo teismo, jog atsakovas faktiškai gyvena ne deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismui neturint duomenų apie kitą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, teismas pagrįstai taikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo prezumpciją.
9. Teismui nustačius, kad pareiškėjas D. Z. yra advokatas, teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti advokatų kontoros (duomenys neskelbiami) adresu (duomenys neskelbiami). Prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas akcentuoja, kad advokatų kontoroje (duomenys neskelbiami) jis nedirba jau kelerius metus, taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu priklausė advokatų kontorai (duomenys neskelbiami), o nuo 2020 m. rugsėjo mėn. - advokatų kontoroje (duomenys neskelbiami), be to, paskutinius dvejus nuo 2019 m. buvo išėjęs į vaiko priežiūros atostogas. Teismas nustatė, kad viešai skelbiamais www.advokatura.lt duomenimis, šiuo metu advokatų kontoros (duomenys neskelbiami) nėra, tačiau šiai kontorai egzistuojant, jos adresas buvo toks pats, kaip ir advokatų kontoros (duomenys neskelbiami) adresas. Advokatų kontora (duomenys neskelbiami) taip pat nurodo tą patį adresą (duomenys neskelbiami). Iš byloje esančių pažymų apie procesinių dokumentų įteikimą, teismas nustatė, kad atsakovui adresuotus procesinius dokumentus, siųstus į advokatų kontorą, priėmė arba advokato padėjėja I. K., arba advokatė S. S.. Lietuvos advokatūros skelbiamais duomenimis, advokato padėjėja I. K. nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. , o advokatė S. S. nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. dirbo advokatų kontoroje (duomenys neskelbiami). 2020 m. lapkričio 11 d. teismo šaukimas kartu su kitais procesiniais dokumentais atsakovui D. Z. buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbiami), nenurodant konkretaus advokatų kontoros pavadinimo. Advokatų kontoros (duomenys neskelbiami) interneto svetainėje vis dar skelbiama informacija apie tai, kad advokatas D. Z. yra šios kontoros partneris. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovui D. Z. procesiniai dokumentai buvo siunčiami tinkamu darbovietės adresu ir pagrįstai laikyti tinkamai įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
10. Teismas akcentavo, kad remiantis CPK 123 straipsnio 5 dalimi, jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Atsižvelgiant į tai, kad tiek I. K., tiek S. S., dirbusios su atsakovu D. Z. toje pačioje kontoroje, yra profesionalios teisininkės, joms neabejotinai yra žinoma ši įstatymo nuostata dėl pareigos nedelsiant perduoti procesinius dokumentus adresatui. Pažymėjo, kad nei I. K., nei S. S. teismo apie tai, kad neturi galimybės perduoti gautų procesinių dokumentų atsakovui D. Z., nepateikė.
11. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu jis buvo išvykęs į užsienį, teisinės reikšmės, vertinant procesinių dokumentų įteikimo tinkamumą, neturi. Atsakovas D. Z. deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, išvykimo į užsienio valstybę nebuvo deklaravęs.
12. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog nėra nustatyta aplinkybių, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą taikant CPK 123 straipsnio nuostatas, taip pat nėra nustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu spręsti, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, t. y. taikydamas CPK 285 straipsnį, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Sprendimas už akių, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jam buvo išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
13. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas padarė CK 6.384 straipsnio ir 6.388 straipsnio 1 dalies taikymo klaidą, tačiau sprendimą už akių teismas priėmė formaliai vertindamas byloje buvusius įrodymus, o duomenų apie galimai sudarytą energijos tiekimo sutartį byloje nebuvo pateikta. Įvertinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentaciją bei bylos medžiagą, teismas nenustatė, jog priimdamas sprendimą už akių ir atlikdamas formalų byloje buvusių įrodymų vertinimą, teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl sprendimo už akių pagrįstumo, priteisiant skolą iš atsakovo, gali būti pagrindu teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Pareiškėjas D. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – išspręsti prašymą iš esmės bei panaikinus sprendimą už akių dalyje dėl skolos priteisimo iš pareiškėjo, atnaujinti procesą byloje. Atskirajame skunde nurodė:
14.1. teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas D. Z. buvo tinkamai informuotas apie procesą, ypač po to, kai pasikeitė jo procesinės padėtis ir ieškovas pareiškė ieškinį tiesiogiai jam pačiam. Kadangi šiuo atveju, procesiniai dokumentai nebuvo įteikti tiesiogiai (realiai) pareiškėjui, todėl buvo pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas turėjo teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje dėl aiškios teisės taikymo klaidos. Teismas nepagrįstai neatnaujino bylos dėl netinkamo procesinių dokumentų neįteikimo pareiškėjui, dėl ko skundžiama nutartis naikintina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019);
14.2. pagal kasacinio teismo praktiką, CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, priimtas sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Teismui skundžiamoje nutartyje pripažinus, jog nagrinėjamoje byloje teismas galėjo priimti sprendimą už akių, teismas privalėjo pasisakyti dėl priimto sprendimo už akių pagrįstumo;
14.3. teismas skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl klaidingo CK 6.384 straipsnio 1 dalies taikymo tenurodė, jog įvertinus prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentaciją bei bylos medžiagą, nenustatyta, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių ir atlikdamas formalų byloje buvusių įrodymų vertinimą, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Tačiau dėl pareiškėjo nurodytų argumentų teismas nepasisakė. Iš byloje pridėtų susirašinėjimo ir mokėjimo pavedimų 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija matyti, kad pagal 2015 m. spalio 26 d. sudarytą taikos sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ buvo skolinga 5 128,90 Eur. Atsakovai D. Z. bei J. Z. pagal 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos jiems išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už elektros energiją už laikotarpį nuo 2014 m. sausio iki 2016 m spalio mėnesio sumokėjo 4 000,38 Eur sumą pervesdami tiesiogiai UAB „Vilniaus vandenys“ kaip 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos skolą pagal pastarosios sudarytą 2015 m. spalio 26 d. taikos sutartį. Taigi, savo prievoles atsakovai 998-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai už suvartotą elektros energiją buvo įvykdę tinkamai dar 2016 m. rugsėjo mėn., tai patvirtina pats ieškovas, dar pirminiame ieškinyje nurodydamas, jog atsakovai D. Z., ir J. Z. ir buvo skolingi analogišką sumą, paskaičiuotą nuo jiems priklausančio ploto (el. b. II t., 183-184 b. l.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas D. Z. su ieškovu buvo sudaręs atskirą elektros energijos tiekimo sutartį ir nuo 2016 m. spalio 26 d. mokėjo pagal atskirą skaitiklį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas D. Z. 2016 m. ieškovui už elektros energiją pagal savo atskirą skaitiklį sumokėjo 242,37 Eur, 2017 m. - 931,55 Eur, 2018 m. 1 020,09 Eur, todėl akivaizdu, jog D. Z. bei J. Z. nėra ir negali būti skolingi ieškovui nei iki 2016 m. spalio mėnesio (nes 2016 m. rugsėjo mėn. sumokėjo 4 000,38 Eur sumą), nei po to, kai savarankiškai mokėjo ieškovui už elektros energijos tiekimo paslaugas. Teismas negalėjo iš atsakovo D. Z. priteisti skolą pagal elektros energijos tiekimo sutartį sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų momento (CK 6.384 straipsnio 1 dalis), nes atsakovas nuo 2016 m. spalio 26 d. mokėjo pagal atskirą skaitiklį. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl rašytiniais įrodymais pagrįstų faktų, teismo nutartis laikytina nemotyvuota;
Atsiliepimas
14.4. teismo nutarties neteisėtumą (nemotyvuotumą) iš dalies patvirtino ir pats ieškovas atsiliepime nurodydamas, jog iš teisų teismas priteisė iš pareiškėjo už tariamai jo suvartotą elektros energiją 204,04 Eur daugiau nei priklausytų, tačiau, net ir esant tokioms aplinkybėms, pagrindžiančioms priimto sprendimo už akių neteisėtumą, teismas skundžiamoje nutartyje apie tai nepasisakė. Vien dėl to skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir procesas šioje byloje atnaujintas.
15. Ieškovė UAB „Ignitis“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-11780-918/2021. Nurodė, kad:
15.1. skunde nurodoma, jog teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas D. Z. buvo tinkamai informuotas apie procesą, ypač po to, kai pasikeitė jo procesinės padėtis ir ieškovas pareiškė ieškinį tiesiogiai jam pačiam, tačiau nuo pat D. Z. įtraukimo į bylą, jo procesinė padėtis nesikeitė – jis buvo atsakovu byloje. Taigi, šis atsakovo teiginys neatitinka tikrovės;
Žemesnės instancijos teismas
15.2. atsakovo skunde minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, kuri, anot atsakovo, sudaro pagrindą teigti, jog procesiniai dokumentai jam buvo įteikti netinkamai, vadovautis negalima, nes neatitinka bylų faktinės aplinkybės, dėl kurių kasacinis teismas pateikė atitinkamą išaiškinimą. Minėtoje byloje teismas pasinaudojo įstatyme numatyta procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims fikciją – siuntė procesinius dokumentus juridinio asmens registruotos buveinės adresu ir laikė juos įteiktais. Kasacinis teismas nustatė, kad procesiniuose dokumentuose buvo nurodytas atsakovo korespondencijos adresas, kuris nesutampa su registruotos buveinės adresu, ir tuo adresu teismas nesiuntė procesinių dokumentų atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kasacinis teismas priėjo išvados, kad teismas neišnaudojo visų prieinamų protingų priemonių, norint faktiškai įteikti atsakovui procesinius dokumentus. Nagrinėjamu atveju teismas išnaudojo visas prieinamas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus. Dokumentai buvo siunčiami atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nepavykus įteikti dokumentų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, dokumentai buvo siųsti atsakovo darbovietės adresu, kur jie buvo faktiškai priimti tos pačios advokatų kontoros darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad įteikus dokumentus darbovietėje, jie nebus perduoti atsakovui. Kitų prieinamų būdų nustatyti atsakovo buvimo vietą teismas neturėjo – niekas iš byloje dalyvaujančių asmenų nenurodė kitokios atsakovo buvimo vietos, nedeklaravus išvykimo į užsienį ar savo tikros gyvenamosios vietos, nėra jokių prieinamų galimybių nustatyti asmens gyvenamąją vietą. Taigi, teismas išnaudojo visas prieinamas protingas priemones, norint faktiškai įteikti procesinius dokumentus atsakovui, bei juos įteikė atsakovo darbovietėje, kas laikytina faktiniu įteikimu, o ne įteikimo fikcija;
15.3. pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad skundžiamoje nutartyje teismas turėjo pasisakyti ne tik dėl galimybės priimti sprendimą už akių, bet ir dėl atsakovo pateiktų įrodymų įtakos, pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytame CPK 288 straipsnyje reglamentuotas sprendimo už akių peržiūrėjimo institutas, tuo tarpu šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo ir teismas turi vadovautis ne CPK 288 straipsniu, o CPK 366 straipsniu;
15.4. atsakovas prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytu teisiniu pagrindu, teismas turėjo vertinti, ar nebuvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, o ne nagrinėti naujus įrodymus. Skundžiamoje nutartyje būtent taip ir padaryta. Teismas išnagrinėjęs skundą nenustatė, kad nagrinėjant bylą būtų padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, todėl atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą.
19. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.
20. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo dėl to, jog, jo manymu, civilinėje byloje Nr. e2-2816-936/2020 buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.
22. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
23. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas D. Z. buvo tinkamai informuotas apie procesą, teigia, jog procesiniai dokumentai nebuvo įteikti tiesiogiai (realiai) pareiškėjui, todėl buvo pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas turėjo teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje dėl aiškios proceso teisės normos taikymo klaidos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka.
24. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 19–23, 27–28 punktus).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su procesinių dokumentų siuntimu atsakovui D. Z., sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus. Šioje byloje dokumentai buvo siunčiami atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbiami)), o nepavykus jų ten įteikti, buvo išsiųsti atsakovo darbovietės adresu ((duomenys neskelbiami)), kur juos priėmė tos pačios advokatų kontoros darbuotojos. Sutiktina su ieškove, kad įteikus dokumentus atsakovo darbovietėje, teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad jie nebus perduoti atsakovui, tuo labiau, kad dokumentai nebuvo teismui grąžinti. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsakovui teismo procesiniai dokumentai vieną kartą buvo įteikti ir viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Priešingai nei nurodo atsakovas, sprendimas už akių jam buvo išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Kadangi atsakovas nepasirūpino, kad viešajame registre būtų aktuali informacija apie jo gyvenamąją vietą, nedeklaravo savo išvykimo į užsienį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėdamas duomenų apie kitą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, pagrįstai taikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo prezumpciją. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus atsakovui, dėl to atsakovo argumentai, kad taikydamas civilinio proceso normas, reglamentuojančias dokumentų įteikimą, teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, atmestini kaip nepagrįsti.
27. Taip pat atmestini pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl teismo padarytos aiškios CK 6.384 straipsnio ir 6.388 straipsnio 1 dalies taikymo klaidos. Su tokiais pareiškėjo argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka, kadangi teismas sprendimą už akių priėmė formaliai vertindamas tuo metu byloje buvusius įrodymus, o duomenų apie galimai sudarytą apelianto nurodomą energijos tiekimo sutartį byloje pateikta nebuvo.
28. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sprendimo už akių pagrįstumo, priteisiant iš jo skolą, gali būti pagrindu teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju procesinių dokumentų neįteikimas tiesiogiai pareiškėjui, būtų pagrindas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimas už akių būtų peržiūrimas vadovaujantis pareiškėjo atskirajame skunde nurodytomis CPK 288 straipsnio nuostatomis.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
30. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
pareiškėjo D. Z. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.