Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. Z. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį ieškinį atsakovams J. Z., D. Z. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. R., I. R., 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011).

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

Šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2816-936/2020. Teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 29 d. Šiuo sprendimu už akių teismas, be kita ko, nusprendė priteisti iš atsakovo (šiuo atveju - pareiškėjo) D. Z. 7 162,07 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 161,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei 98,41 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. Z. į procesą įtrauktas 2017 m. gruodžio 11 d. Įtraukus į bylą atsakovu pareiškėją, nustatytas 20 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Pareiškėjui teismo procesiniai dokumentai išsiųsti pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti į teismą neįteikti. Pakartotinai tuo pačiu adresu pareiškėjui teismo procesiniai dokumentai išsiųsti 2018 m. vasario 28 d., tačiau grąžinti į teismą neįteikti. 2018 m. kovo 26 d. teismo procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – procesinius dokumentus paliekant adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir laikant įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teismo procesinių dokumentų pareiškėjas per saugojimo terminą neatsiėmė, todėl procesiniai dokumentai buvo grąžinti į teismą.

2018 m. birželio 5 atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųstas ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, tačiau procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. 2018 m. birželio 26 d. teismo procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies taisyklėmis (laikant įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

2018 m. rugsėjo 7 d. procesiniai dokumentai (šaukimas į 2018 m. rugsėjo 18 d. parengiamąjį teismo posėdį ir 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis) išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grąžinti neįteikti.

2018 m. rugsėjo 18 d. atsakovui D. Z. teismo procesiniai dokumentai (šaukimas į teismo posėdį) buvo išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei papildomai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovui dokumentus įteikus viešo paskelbimo būdu, atsakovas į 2018 m. spalio 25 d. 9.30 val. teismo posėdį neatvyko.

2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Sprendimas atsakovui D. Z. buvo siunčiamas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grąžinti į teismą neįteikti. 2018 m. gruodžio 11 d. atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųstas apeliacinis skundas su pranešimu dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo. Procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti.

2019 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2019 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi įpareigojo atsakovą D. Z. pateikti rašytinius įrodymus. Nutartis atsakovui išsiųsta 2019 m. gruodžio 4 d. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti į teismą neįteikti. Teismas iš savo iniciatyva gauto 2019 m. gruodžio 30 d. išrašo apie asmens darbovietę, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatė, kad atsakovas D. Z. yra asmuo, besiverčiantis individualia veikla ne pagal verslo liudijimą nuo 2009 m. sausio 1 d. (individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba asmuo, kuris verčiasi individualia veikla, kaip apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatas, advokato padėjėjas, notaras, antstolis) (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis), išskyrus asmenis, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus.

Iš viešai internete prieinamų duomenų nustačius, kad atsakovas D. Z. yra advokatas, teismo šaukimas į 2020 m. vasario 3 d. teismo posėdį 2020 m. sausio 6 d. išsiųstas atsakovui D. Z. advokatų kontoros (duomenys neskelbtini). Atsakovui adresuotas teismo šaukimas į teismo posėdį įteiktas teisininkei I. K. 2020 m. sausio 16 d. atsakovui D. Z. advokatų kontoros (duomenys neskelbtini), išsiųsta atsiliepimo į ieškinį kopija ir įteikta advokato padėjėjai I. K. 2020 m. vasario 4 d. atsakovui D. Z. išsiųstas advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) ir įteiktas I. K.

Ieškovė UAB „Ignitis“ 2020 m. vasario 20 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuris, atsakovui D. Z. išsiųstas 2020 m. vasario 25 d. advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) dokumentus įteikti advokato padėjėjai I. K. 2020 m. kovo 17 d. atsakovui D. Z. adresuoti procesiniai dokumentai (atsiliepimai į patikslintą ieškinį) išsiųsti advokatų kontoros (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti neįteikti. 2020 m. kovo 31 d. atsakovui D. Z. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųstas teismo šaukimas bei 2020 m. kovo 30 d. nutartis į 2020 m. birželio 3 d. teismo posėdį, tačiau procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti.

2020 m. birželio 5 d. atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai (šaukimas į 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdį) išsiųsti advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) ir įteikti advokatei S. S.

2020 m. liepos 24 d. atsakovui D. Z. procesiniai dokumentai (teismo nutartis) išsiųsta atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grąžinti neįteikti. 2020 m. rugpjūčio 24 d. atsakovui D. Z. procesiniai dokumentai (teismo nutartys) išsiųsti advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) ir įteikti advokato padėjėjai I. K.

2020 m. spalio 15 d. atsakovui D. Z. procesiniai dokumentai (šaukimas į 2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdį) išsiųsti advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) tačiau grąžinti neįteikti.

2020 m. lapkričio 11 d. atsakovui D. Z. adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstas teismo šaukimas, kuris grąžintas neįteiktas. Be to, 2020 m. lapkričio 23 d. atsakovui D. Z. deklaruotis gyvenamosios vietos adresu pakartotinai išsiųstas šaukimas į 2020 m. gruodžio 9 d. teismo posėdį bei teismo nutartys.

2020 m. gruodžio 8 d. atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųsta sprendimo už akių kopija, kuri grąžinta teismui neįteikta.

Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, atsakovui D. Z. procesiniai dokumentai byloje buvo siunčiami iš esmės dviem adresais – deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir adresu (duomenys neskelbtini) į advokatų kontorą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Pabrėžtina, kad procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu atsakovui buvo įteikti tik vieną kartą, kaip papildomas procesinių dokumentų įteikimo būdas gerta kitų teismo taikytų procesinių dokumentų įteikimo būdų (įteikimo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir p darbovietės adresu). Dėl šios aplinkybės atsakovo argumentai apie tai, kad, neturėjo pareigos tikrinti specialaus interneto tinklalapio ir jame skelbiamų pranešimų apie nagrinėjamas bylas, teisinės reikšmės neturi.

CPK 122 str. 1 d. numatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad procesiniai dokumentai asmeniui gali būti įteikiami tiek gyvenamojoje vietoje, tiek darbo vietoje. Kita vertus, asmeniui yra nustatyta procesinė pareigą informuoti teismą apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Nors atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo akcentavo, kad procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami jo faktinės gyvenamosios vietos adresu, tačiau bylos nagrinėjimo metu nei atsakovas, nei bet kurios kitas dalyvaujantis byloje asmuo neinformavo teismo, jog atsakovas faktiškai gyvena ne deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismui neturint duomenų apie kitą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, teismas pagrįstai teikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo prezumpciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai buvo siunčiami nuolatos, todėl atsakovas (ar jo įgaliotas asmuo) savo pašto dėžutėje nuolat turėjo rasti pašto pranešimus apie atsakovui siunčiamus teismo procesinius dokumentus. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas D. Z. yra profesionalus teisininkas, kuriam neabejotinai žinomos įstatymo nuostatos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį – deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, teismui nustačius, kad pareiškėjas D. Z. yra advokatas, teismo procesiniai dokumentai buvo advokatų kontoros (duomenys neskelbtini). Prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovas akcentuoja, kad advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini) jis nedirba jau kelerius metus, taip pat nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu priklausė advokatų kontorai (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. rugsėjo mėn. - advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini), be to, paskutinius dvejus nuo 2019 m buvo išėjęs į vaiko priežiūros atostogas. Viešai skelbiamais duomenimis www.advokatura.lt duomenimis, šiuo metu advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) nėra, tačiau šiai kontorai egzistuojant, jos adresas buvo toks pats, kaip ir advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) adresas. Pažymėtina, kad advokatų kontora (duomenys neskelbtini) taip pat nurodo tą patį adresą (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių pažymų apie procesinių dokumentų įteikimą matyti, kad atsakovui adresuotus procesinius dokumentus, siųstus į advokatų kontorą, priėmė arba advokato padėjėja I. K., arba advokatė S. S. Lietuvos advokatūros skelbiamais duomenimis, advokato padėjėja I. K. nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. , o advokatė S. S. nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. dirbo advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. lapkričio 11 d. teismo šaukimas kartu su kitais procesiniais dokumentais atsakovui D. Z. buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), nenurodant konkretaus advokatų kontoros pavadinimo. Pažymėtina ir tai, kad advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje vis dar skelbiama informacija apie tai, kad advokatas D. Z. yra šios kontoros partneris. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad atsakovui D. Z. procesiniai dokumentai buvo siunčiami tinkamu darbovietės adresu ir pagrįstai laikyti tinkamai įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Akcentuotina ir tai, kad remiantis CPK 123 straipsnio 5 dalimi, jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui. Atsižvelgiant į tai, kad tiek I.K., tiek S.S., dirbusios su atsakovu D. Z. toje pačioje kontoroje, yra profesionalios teisininkės, joms neabejotinai yra žinoma ši įstatymo nuostata dėl pareigos nedelsiant perduoti procesinius dokumentus adresatui. Pažymėtina, kad nei I.K., nei S. S. teismo apie tai, kad neturi galimybės perduoti gautų procesinių dokumentų atsakovui D. Z., nepateikė.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu buvo išvykęs į užsienį, teisinės reikšmės, vertinant procesinių dokumentų įteikimo tinkamumą neturi. Kaip jau nustatyta šioje byloje, atsakovas D. Z. deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, išvykimo į užsienio valstybę nebuvo deklaravęs.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nenustatyta aplinkybių, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą taikant CPK 123 straipsnio nuostatas. Atitinkamai, nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu spręsti, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, t. y. taikydamas CPK 285 straipsnį, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Pažymėtina, kad sprendimas už akių, priešingai nei nurodo ieškovas, jam buvo išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Be to, ieškovas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia ir tuo, kad teismas, pareiškėjo įsitikinimu, padarė CK 6.384 str. ir 6.388 straipsnio 1 dalies taikymo klaidą. Pabrėžtina, kad teismas sprendimą už akių priėmė formaliai vertindamas byloje buvusius įrodymus, o duomenų apie galimai sudarytą energijos tiekimo sutartį byloje nebuvo pateikta. Įvertinus prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentaciją bei bylos medžiagą, nenustatyta, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių ir atlikdamas formalų byloje buvusių įrodymų vertinimą, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas nagrinėjamos bylos atveju daro išvadą, kad yra CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytas pagrindas procesas negali būti atnaujintas, nenustačius aiškių teisės normos taikymo klaidų (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

Atsakovui primintina, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl sprendimo už akių pagrįstumo, priteisiant skolą iš atsakovo, gali būti pagrindu teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 368 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo D. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.