- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-679-302/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei
- Trečiasis asmuo
- BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje, S. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje, S. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – Ligoninė) priteisti 40 000 Eur turtinę ir 10 000 neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovui 2016 m. sausio mėnesį pradėjo skaudėti dešiniąją ranką, dėl ko jis 2016 m. vasario 19 d. kreipėsi į šeimos gydytoją. 2016 m. balandžio 28 d. uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Affidea Lietuva“ buvo atliktas magnetinio rezonanso tomografijos (toliau – MRT) tyrimas ir jo vaizdų vertinimas.
3. 2016 m. gegužės 19 d. ieškovas pasiųstas į Ligoninę, kur po apžiūros gydytojas S. R. paskyrė operacinį gydymą, paaiškindamas, kad operacijos metu visi magnetinio rezonanso metu nustatyti defektai, įskaitant sausgyslės plyšimą bei jos priekinę migraciją, bus pašalinti.
4. 2016 m. birželio 10 d. ieškovui buvo atlikta operacija, kurios metu buvo tvarkoma deš. subakromalinio tarpo dekompresija (ASD), bicepso ilgosios sausgyslės tenotomija bei paskirtos atitinkamos medicininės procedūros ir medikamentai.
5. 2016 m. liepos 8 d. ieškovas išsiųstas atstatomajam gydymui į VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centrą, kur atliko reabilitaciją iki 2016 m. liepos 28 d., tačiau ieškovo sveikatos būklė negerėjo.
6. 2016 m. lapkričio 7 d. VšĮ „Medikų konsultacijos“ atliktas dešinio peties ultragarsinis tyrimas, iš kurio buvo akivaizdu, kad 2016 m. balandžio 28 d. MRT metu nustatytas defektas operacijos metu pašalintas nebuvo. Nurodytas trūkumas buvo ištaisytas tik 2017 m. birželio 1 d. atlikus operaciją.
7. Dėl to, kad ieškovui laiku nebuvo atliktas tinkamas operacinis gydymas, jis ilgai negalėjo pasveikti, per tą laiką buvo nedarbingas ir buvo atleistas iš abiejų darboviečių. Su nedarbingumu ir darbo netekimu susijusią žalą ieškovas vertina 40 000 Eur. Dėl nuolatinio, netinkamo gydymo, patirto skausmo, ieškovas taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Eur. Ieškovas neturtinę žalą vertina, kaip patirtus skausmus, fizinį ir psichologinį neįgalumą.
8. Nurodė, kad peties forma, deformacija ir neįgalumas liks visam laikui. Materialinę žalą vertina 40 000 Eur, nes minimalios metinės pajamos iš UAB „Girilis“ sudarė 2 035,19 Eur, UAB „Vaifina“ gaudavo 700 Eur darbo užmokestį. Darbdaviai ieškovą žodžiu informavo, kad kai baigsis nedarbingumas jį atleis. Taip pat dėl nedarbingumo ieškovas negalėjo vykdyti bankinių įsipareigojimų, dėl ko susidarė 2 741,22 Eur delspinigiai ir 1 095,72 Eur palūkanos. Dėl užsitęsusio gydymo ir negaunamų pajamų ieškovas negalėjo aprūpinti sūnaus, kurio išlaikymui yra priteista po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, t. y., kiekvienais metais po 3 000 Eur. Ieškovui neaišku, kokio darbingumo jis liks ir ar sugebės vėl susirasti darbą.
Šalies argumentai
9. Ieškovo teigimu, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – komisija) paskyrė medicininę ekspertizę, skirdama ją atlikti VšĮ Šiaulių ligoninei. Tačiau ekspertinei įstaigai buvo pateikti per daug apibendrinti klausimai ir ekspertinė įstaiga visiškai neišnagrinėjo bylos tuo aspektu, kiek įtakos paciento gydymo trukmei turėjo bicepso sausgyslės defektų nepašalinimas tolesniam gydymui, jo trukmei bei dėl to atsiradusiai žalai tiek paciento sveikatai, tiek jo pajamų praradimui. Ieškovo skundas buvo atmestas komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu.
10. 2016 m. birželio 10 d. operacijos metu ir vėliau, ieškovui ne tik nebuvo suteiktos kokybiškos sveikatos paslaugos, t. y., nepašalinti visi diagnozuoti bicepso sausgyslių defektai, tačiau operaciją atlikęs gydytojas nedėjo maksimalių pastangų paslaugai suteikti, nesielgė maksimaliai atsargiai ir rūpestingai teikdamas medicinines paslaugas. Ieškovo būklė po 2016 m. birželio 10 d. operacijos tinkamai nepagerėjo, būtent dėl to, kad operacijos metu nebuvo elgtasi pakankamai apdairiai ir nebuvo pašalintas bicepso sausgyslės plyšimas, nulėmęs jos priekinę migraciją. Už tai atsakinga atsakovė ir ji turi pareigą ieškovui atlyginti visą žalą, atsiradusią dėl nepagrįstai užsitęsusio gydymo, sukėlusio kitas sunkias pasekmes: ieškovo atleidimus iš abiejų darboviečių bei su tuo susijusį darbinių pajamų praradimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
12. Spręsdamas, ar atsakovės gydytojas S. R., 2016 m. birželio 10 d. atlikdamas ieškovui operaciją, elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rūpestingai, teismas prioritetą teikė byloje esančioms gydytojų padarytoms išvadoms.
13. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 31 d. byloje buvo paskirta deontologinė ekspertizė. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertizę atlikę gydytojai specialistai, įvertinę ieškovo skundą, byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, jog 2016 m. birželio 10 d. operacija ieškovui atlikta tinkamai ir jokios jo, kaip paciento, teisės nebuvo pažeistos. Nurodė, kad iš esmės tokią pačią išvadą padarė komisija ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Pastebėjo, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų šių išvadų teisingumą arba leistų suabejoti jų pagrįstumu. Taip pat į bylą nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų ekspertizės akto išvadų teisingumą.
14. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovui iki šiol skaudą dešinę ranką, nereiškia, jog operacija atlikta netinkamai. Ekspertai nustatė, kad po 2016 m. birželio 10 d. operacijos išsivysčiusių dešinio deltinio raumens hipotrofijos, akromioklavikulinio sąnario artrozės ir subdeltinio bursito bei skausmingumo keliant ranką, pagrindinė priežastis yra kitos progresuojančios peties sąnario ligos. Tai reiškia, kad po pirmos operacijos ieškovo būklė buvo ne netinkamos operacijos pasekmė, o sukelta kitos progresuojančios ligos. Teismas taip pat pažymėjo, kad ekspertizės akte padaryta išvada, jog pakartotina tos pačios rankos operacija negalėjo būti pirmosios atliktos operacijos pasekmė, byloje nėra įrodyta jokiais kitais įrodymais.
15. Pažymėjo, kad ieškovas prašydamas priteisti jam turtinę žalą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog buvo atleistas iš abiejų darboviečių dėl operacijos pasekmių. Nors ieškovas nurodė, kad jo metinės pajamos viename darbe buvo 2 035,19 Eur, o kitame darbe – 8 400 Eur, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių tokias ieškovo pajamas. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš viso per 2015 m. ieškovo draudžiamosios pajamos buvo 2 463,68 Eur; per 2016 m. – 1 470,35 Eur; per 2017 m. – 1 910,65 Eur. Taip pat ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bankinių įsipareigojimų egzistavimą, kurių, ieškovo teigimu, dėl nedarbingumo jis negalėjo vykdyti. Nors ieškovas teigė, kad jis negalėjo net minimaliai aprūpinti sūnaus, tačiau šių aplinkybių taip pat niekaip neįrodė, t. y. byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iki ginčo operacijos ieškovas išlaikė savo nepilnametį vaiką ir atlikta operacija lėmė, kad jis vėliau nebegalėjo to daryti.
16. Pastebėjo, kad ieškovas nurodo tik abstrakčius teiginius, prašydamas priteisti neturtinę žalą, jų nekonkretizuodamas ir neįrodydamas, o tai nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinę žalą. Taigi, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
17. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, nes ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą per 30 dienų nuo komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo priėmimo, t. y. iki 2018 m. sausio 11 d. Tuo tarpu ieškinys pateiktas 2018 m. sausio 23 d., o tai sudaro savarankišką pagrindą jį atmesti. Nors ieškovas teigė, kad negali atkurti tikslios sprendimo gavimo paštu datos, nes pašte tokia informacija nebėra saugoma, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui neturi, kadangi tiek ieškovas, tiek jo atstovas dalyvavo komisijai priimant sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
18. Apeliaciniame skunde ieškovas R. J. prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, paskirti pakartotinę deontologinę ekspertizę bei priimti naujus įrodymus. Nurodo šiuos esminius argumentus:
18.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimą atmesti ieškinį iš esmės nulėmė ekspertizės aktas, kuriame esą atsakyta į bylą nagrinėjančio teismo pateiktus klausimus, tačiau ekspertizės akte apsiribota teismo nutarties skirti ekspertizę turinio, bylos aplinkybių perrašymu, o neva tiriamojoje dalyje – komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimo bei medicininių dokumentų turinio perrašymu.
18.2. Ekspertizės aktas neatitinka nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK), nei Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – TEĮ) reikalavimų. Ekspertizės akto motyvuojamoje dalyje neaprašyti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Tai suteikia pagrindą manyti, kad tyrimas realiai iš viso nebuvo atliekamas. Tik akto išvadose, atsakant į kai kuriuos klausimus, pateikiami tam tikri minimalūs komentarai, kurie visiškai neįtikina ir neatitinka TEĮ 24 straipsnio 4 dalies. Nors pirmosios instancijos teismas prašymą dėl pakartotinės ekspertizės atmetė, tačiau šios apelianto nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti deontologinę ekspertizę pakartotinai.
18.3. Nors teismas konstatavo, kad apeliantas taip pat praleido ir senaties terminą, tačiau formuojama teismų praktika patvirtina, jog Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 8 dalyje nustatytas 30 dienų terminas yra procesinis terminas ir gali būti teismo iniciatyva atnaujintas, esant priežastims, kurias teismas pripažįsta svarbiomis.
18.4. Pažymi, kad apeliantas dalyvavo tik komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo skundas iš esmės, tačiau sprendimo paskelbime jis nedalyvavo. Komisija sprendimą apeliantui išsiuntė 2017 m. gruodžio 19 d., todėl įstatyme įtvirtintas 30 dienų terminas prasidėjo nuo faktinės sprendimo kopijos gavimo dienos.
18.5. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas pastabų, susijusių su ieškinio senaties terminu taikymu, nepareiškė, todėl apeliantas turėjo pagrindą manyti, kad ieškinį pateikė laiku. Be to, teismui buvo paaiškinta, kad komisijos sprendimą apeliantas paštu gavo tik 2017 m. gruodžio 27 d. ir tą pačią dieną kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
18.6. Nurodo, kad senatvės pensijos amžiaus apeliantas turėtų sulaukti tik 2032 m. birželio 26 d. Nuo 2016 m. birželio 10 d. iki numatomo senatvės pensijos amžiaus susidaro 16 metų ir 16 dienų laikotarpis. Prašomą priteisti 40 000 Eur žalos atlyginimą išdalijus 192,5 mėnesiams, gaunama tik 207,79 Eur / mėn. Tapęs neįgaliu (nustatytas 55 proc. darbingumo lygis), apeliantas faktiškai prarado bet kokią galimybę gauti savo amžių ir turimą vadybinio darbo patirtį atitinkančias pajamas. Būdamas sveikas, jis būtų kiekvieną mėnesį uždirbęs daugiau nei 207,79 Eur, lyginant su dabar gaunama prarasto darbingumo pensija. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl netinkamo operacijos atlikimo, apeliantas patyrė ne mažiau kaip 40 000 Eur turtinės žalos, todėl ši suma turi būti priteista.
18.7. Apelianto vertinimu, teismas neatsižvelgė į neturtinės žalos įrodinėjimo specifiką. Reikalavimas įrodyti konkrečias aplinkybes, patvirtinančias neturtinės žalos egzistavimą, yra perteklinis, nerealus ir neįvykdomas. Tai, kad apeliantas dėl netinkamai atliktos operacijos tapo neįgaliu, savaime reiškia esminį gyvenimo kokybės pablogėjimą, kuris gali ir turi būti įvertintas ir pinigine išraiška.
18.8. Apeliantas prašo prijungti prie bylos naują įrodymą – išrašą iš jo medicininės kortelės, esančios AS „Sveikatos centrų sąjunga“ (Latvijos Respublika), kurį sudarė ten dirbantis gydytojas traumatologas ortopedas V. R.. Nurodo, kad būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, nes dokumentas surašytas tik 2019 m. gruodžio 10 d.
Atsiliepimas
2. Atsakovė VšĮ Respublikine Vilniaus universitetinė ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
19.1. Ieškovas nenurodo kokie tyrimai turėjo būti atlikti ekspertizės metu ir neteikė prašymo ekspertizę atlikti naudojant kitą tyrimo metodiką. Vien ta aplinkybė, kad teismo medicininė ekspertizė yra nepalanki apeliantui ir ekspertizę atlikę ekspertai į keliamus klausimus atsakė ne taip, kaip to pageidautų apeliantas, dar nereiškia, jog ekspertizė buvo atlikta netinkamai ar nekompetentingai.
19.2. Apelianto skundo argumentai, susiję su jo pensijos amžiumi bei gautinomis sumomis, nebuvo išdėstyti pirmosios instancijos teismo proceso metu. Dėl to, manytina, kad apeliantas pateikė naują argumentą dėl turtinės žalos atlyginimo, nes suprato, jog pirmosios instancijos teismo proceso metu tinkamai nepagrindė savo prašymo ir nepateikė su tuo susijusių įrodymų. Apeliacinio skundo grindimas nauju argumentu dėl turtinės žalos dydžio laikytinas nesavalaikiu, tai apelianto siekis piktnaudžiauti procesu ir savo teisėmis.
19.3. Kartu su ieškiniu ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų jo patirtą turtinę žalą. Ieškovo teiginiai, esą jis negavo pajamų dėl Ligoninės kaltės yra nepagrįsti, kadangi jos veiksmai neįtakojo ieškovui kilusių sveikatos sutrikimų, lėmusių operacijos reikalingumą. Ieškovas, kaip dirbantis asmuo, buvo draustas ligos socialiniu draudimu, kuris ligos metu jam užtikrino pragyvenimui reikalingų pajamų gavimą, o šiuo metu ieškovas gauna invalidumo pašalpą, todėl jo argumentas, esą jis negauna pajamų ir negali vykdyti savo įsipareigojimų, yra klaidinantis.
19.4. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo prašoma priteisti turtinės žalos suma yra pagrįsta tik spėjimais apie galimą žalą ir nėra paremta jokiais leistinais įrodymais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad netgi prieš operaciją apelianto pajamos buvo nedidelės, todėl jo teiginiai, esą jis galėjo uždirbti didesnę sumą jeigu jo sveikatai nebūtų buvus padaryta žala, yra nepagrįsti.
19.5. Paciento ištyrimas, instrumentinių ir klinikinių duomenų vertinimas, diagnozės nustatymas, gydymo taktika, 2016 m. birželio 10 d. operacija Ligoninėje, jos technika ir rekomendacijos pooperacinei reabilitacijai buvo suteiktos vadovaujantis tarptautinės gydytojų ortopedų organizacijos ir Amerikos ortopedų chirurgų akademijos rekomendacijomis. Ligoninės neteisėti veiksmai nėra įrodyti. Operacija pacientui buvo atlikta be komplikacijų, pooperaciniu periodu buvo matyti pagerėjimas.
Šalies argumentai
19.6. Ieškovas nurodo, kad jam kilo neturtinė žala pasireiškusi skausmu, fiziniu ir psichologiniu neįgalumu, kuris liks visam gyvenimui. Vis dėl to ieškovas neįrodo, kad jam kilusi žala atsirado būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Taip pat pabrėžtina, kad ieškovui nėra nustatytas neįgalumas (bent jau su ieškiniu nėra pateikti įrodymai), todėl teigti, jog ieškovas tapo neįgaliu yra klaidinga.
19.7. Be to, akivaizdu, kad apeliantas praleido ieškinio senaties terminą komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimui apskųsti bei nepateikė svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas.
3. Tretieji asmenys BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje ir S. R. atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Dėl naujo įrodymo prijungimo
5. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naują įrodymą – išrašą iš jo medicininės kortelės, esančios AS „Sveikatos centrų sąjunga“ (Latvijos Respublikoje), kurį sudarė ten dirbantis gydytojas traumatologas ortopedas R. V., ir prašo jį prijungti prie bylos. Nurodo, kad būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo, nes dokumentas surašytas tik 2019 m. gruodžio 10 d.
6. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovo teikiamu nauju įrodymu bei įvertinusi jo vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad dėl to, jog apeliacinis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovui buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, todėl yra pagrindas apelianto teikiamą naują įrodymą priimti ir prijungti prie bylos.
Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo
8. Apeliantas prašo paskirti pakartotinę deontologinę ekspertizę. Nurodo, kad tik tinkamai atliktos ekspertizės išvados sudarytų prielaidas tenkinti ieškinio reikalavimus. Pažymi, kad byloje esančios ekspertizės išvados yra neteisingos, o pats aktas neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų.
9. Teisėjų kolegija apelianto argumentus, kad nagrinėjamu atveju pakartotinė ekspertizė privalėjo būti paskirta todėl, kad, jo manymu, jos išvados yra neteisingos, vertina kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias (CPK 216 straipsnis).
10. Vertinant, ar teismo ekspertizės išvados kelia abejones, teisėjų kolegija pažymi, kad abejonės dėl jos pagrįstumo turi kilti ginčą nagrinėjančiam teismui, o ne šaliai, kuriai pateikta išvada nėra naudinga. Be to, iškilusios abejonės gali būti pašalinamos ir eksperto apklausos metu (CPK 217 straipsnis). Nagrinėjamu atveju du iš ekspertizę atlikusių ekspertų – S. M. ir V. L. dalyvavo teismo posėdyje, kuriame išsamiai atsakė į šalių užduotus klausimus, paaiškino ekspertizės metu padarytas išvadas. Apeliaciniame skunde apelianto išdėstyti argumentai nepagrindžia ekspertizės akto trūkumų, kurie leistų pateiktą ekspertų išvadą laikyti nepatikima. Nors apeliantas ir kelia abejones dėl ekspertų išvados pagrįstumo, tačiau byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų apelianto iškeltas abejones dėl ekspertizės akto netinkamumo (CPK 178 straipsnis). Todėl įvertinus atliktos ekspertizės išvadų pagrįstumą, eksperto paaiškinimus bei šalių argumentus, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Apeliantas kvestionuoja pateiktą išvadą tik savo subjektyviu vertinimu. Vien tai, kad ekspertizės išvada apeliantui yra nepalanki, nesuponuoja pagrindo pakartotinės ekspertizės byloje skyrimui, juolab nesant abejonių dėl ekspertizės išvados pagrįstumo (CPK 219 straipsnis).
Dėl ieškinio senaties
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas praleido PTŽSAĮ nustatytą 30 dienų ieškinio senaties terminą, kadangi jis ir jo atstovas dalyvavo komisijai 2017 m. gruodžio 11 d. priimant sprendimą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2018 m. sausio 23 d. Ši aplinkybė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarė atskirą pagrindą atmesti ieškinį.
12. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtina, kad nors sprendime nurodoma, jog jis dalyvavo priimant sprendimą, tačiau tai reiškia, kad ieškovas ir jo atstovas dalyvavo komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo skundas iš esmės. Sprendimo paskelbimas buvo atidėtas, jį skelbiant apeliantas nedalyvavo. Pažymi, kad komisija apeliantui sprendimą išsiuntė paštu 2017 m. gruodžio 19 d., todėl nėra pagrindo spręsti, jog jis praleido PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalyje (skundo pateikimo metu galiojusi įstatymo redakcija) įtvirtintą 30 dienų terminą.
13. PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis nustato, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas yra praleidęs įstatyme nustatytą 30 dienų terminą ieškiniui pareikšti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad komisijos sprendimas buvo priimtas 2017 m. gruodžio 11 d. Sprendime nurodyta, kad komisija 2017 m. gruodžio 11 d. posėdyje svarstė pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Ligoninėje. Sprendime taip pat nurodyta, kad tiek posėdyje, tiek komisijai priimant sprendimą, dalyvavo pats pareiškėjas R. J., jo žmona E. J., pareiškėjo advokatas bei Ligoninės atstovai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo, t. y. iki 2018 m. sausio 11 d. Ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2018 m. sausio 23 d.
15. Be to, šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovas suvokė, jog jo teisės galbūt yra pažeidžiamos, jo teisė domėtis įstatymais ir savo teisėmis nebuvo apribota. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas nuo pat pradžios buvo atstovaujamas profesionalaus advokato. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas neturėjo galimybės tinkamai naudotis jam įstatymo suteiktomis teisėmis. Dėl išdėstyto, apelianto argumentai, kad jis nepraleido ieškinio senaties termino, atmetami, kaip nepagrįsti.
16. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kas sudarė savarankišką pagrindą ieškinį atmesti, tačiau teismas bylą išnagrinėjo ir pasisakė dėl ieškovo reikalavimų iš esmės.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą tvirtindamas, jog jam buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kadangi jo būklė po 2016 m. birželio 10 d. operacijos nepagerėjo, o pačios operacijos metu nebuvo elgtasi pakankamai apdairiai, nebuvo pašalintas bicepso sausgyslės plyšimas, nulėmęs jo priekinę migraciją, o tai reiškia, kad ieškovui operaciją atlikęs gydytojas netinkamai gydė ieškovą ir sukėlė jam žalą.
18. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo reikalavimus, konstatavo, kad nėra pagrindo pritarti ieškovo argumentams, nes juos paneigia tiek byloje paskirtos deontologinės ekspertizės, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius, tiek komisijos išvados, o taip pat į bylą pateikti kiti įrodymai.
19. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvais, nurodo, kad nėra pagrindo vadovautis ekspertizės išvadomis, nes jos yra neteisingos, neatitinka TEĮ reikalavimų (neaprašyti atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą bei šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir laiko ja pagrįsta.
20. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).
21. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 1 d.), kurio 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t.y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-337/2013). Taigi, ieškovas, įrodinėdamas neteisėtus atsakovės veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi įrodyti, kad gydymas buvo atliktas nekokybiškai, nekvalifikuotai, nesilaikant tokiam gydymui taikytinų reikalavimų (standartų).
23. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas atvyko operaciniam gydymui į Ligoninę chirurgijos, artroskopinės chirurgijos ir sporto medicinos skyrių 2016 m. birželio 10 d. Jis buvo apžiūrėtas gydytojo ortopedo traumatologo S. R.. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas atvyko dešinio peties sąnario operacijai dėl skausmo ir ribotų judesių. Kliniškai ir MRT tyrimo pagalba diagnozuotas dešinio subakromialinio tarpo ankštumas, dalinis antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, subdeltinis bursitas. Indikuotinas operacinis gydymas – artroskopinė subakromialinio tarpo dekompresacija. Ieškovui buvo paaiškintos operacinio gydymo galimybės, galimos komplikacijos.
24. Operacija buvo atlikta 2016 m. birželio 10 d., kurios metu buvo nustatyti degeneraciniai peties sąnario požymiai, išplitęs sinovitas, bicepso ilgoji sausgyslė degeneravusi, išpleišėjusi ir nestabili, sąnarinės lūpos degeneraciniai pakitimai priekinėje viršutinėje dalyje, sąnarinės kremzlės paviršinė degeneracija. Artroskopu apžiūrėjus subakromialinį tarpą nustatyta, kad pomentinio antdyglinio ir podyglinio raumenų sausgyslių plyšimų nėra, tačiau antdyglinio raumens sausgyslė su fibraliacijomis ties jos insercijos vieta. Stebimas apatinis akromioklavikulinio sąnario osteofitas. Pašalinta išvešėjusi įsinovija, atlikta bicepso ilgosios sausgyslės tenotomija, bursektomija, akromioplastika, pašalintas osteofitas. Po operacijos ieškovui paskirta reabilitacija.
25. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovas į konsultaciją atvyko po 6 mėnesių (2016 m. gruodžio 13 d.). Iš UAB „Aiskauda“ siuntimo matyti, kad po reabilitacijos ieškovo būklė pablogėjo, prasidėjo skausmai dešiniajame petyje. Atlikus ieškovo apžiūrą, paaiškėjo, kad po operacijos jo būklė nėra pagerėjusi, judesiai išlieka skausmingi, išryškėjo raumenų hipotrofija. Pakartotiniai MRT tyrimo duomenys parodė, kad yra akromioklavikulinio sąnario atrozė ir raktikaulio kaulų čiulpų edema. Rotatorių sausgyslių plyšimų nėra. Diagnozuota dešinio akromioklavikulinio sąnario atrozė ir subdeltinis bursitas. Ieškovui buvo paaiškinta, kad ši patologija gali būti gydoma konservatyviai, tačiau jeigu gydymas bus neveiksmingas, galima taikyti operacinį gydymą. Ieškovas sutiko gydytis konservatyviai.
26. Dėl tolimesnio gydymo ieškovas atvyko 2017 m. sausio 10 d. ir buvo nustatyta, kad konservatyvaus gydymo metu, būklė pagerėjo, nebeliko nuolatinio skausmo, pagerėjo rankos judesiai. Ieškovui buvo paaiškintos gydymo galimybės ir ypatumai, galima gydymo trukmė, operacinis gydymas atidėtas maždaug 4 savaitėms.
27. 2017 m. birželio 1 d. atlikta peties operacija – rasta bicepso ilgosios galvos panirimas medialiau – sausgyslė išdalinta, debridmentas. Subcoracoidinis ankštumas – atlikta plastika, dalinis t. m. supraspinatus plyšimas, fiksuots 2 Corck srew inkraujuojančiais siūlais į didįjį gumburą, nežymus subakromialinis ankštumas – atlikta akromioplastika. Stebėta AC artroziniai pakitimai – rezekuotas petinis raktikaulio galas.
28. Pasak apelianto, tik 2017 m. birželio 1 d. atlikus pakartotinę operaciją jo būklė pradėjo gerėti, nes buvo ištaisytas defektas, kuris buvo nustatytas 2016 m. balandžio 28 d. MRT tyrimo metu – m. biceps CL sausgyslės priekinė migracija (plyšimas ir pasislinkimas į priekį), tačiau 2016 m. birželio 10 d. atliktos operacijos metu nebuvo pašalintas. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek Ligoninės direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu sudaryta komisija 2017 m. birželio 13 d. tyrimo ataskaitoje padarė išvadą, jog ieškovo teisės į kokybišką asmens sveikatos priežiūrą bei kokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nebuvo pažeistos, tiek Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba 2017 m. liepos 14 d. patikrinimo ataskaitoje ir įsakyme Nr. T4-202(1.34) konstatavo, kad ieškovui 2016 m. birželio 10 d. – 2016 m. birželio 11 d. sveikatos priežiūros paslaugos Ligoninėje buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Komisija 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimu taip pat nusprendė, kad žala sveikatai, nebuvo padaryta.
30. Be to, 2018 m. liepos 31 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismas paskyrė byloje deontologinę ekspertizę, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui. Ekspertizės akte, taip pat konstatuota, kad ieškovui sveikatos priežiūros paslaugos Ligoninėje buvo suteiktos tinkamai, gydymo taktika parinkta tinkamai.
31. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad ekspertizės aktu nėra pagrindo vadovautis, nes jis neatitinka CPK ir TEĮ reikalavimų, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais jo argumentais ir laiko juos nepagrįstais.
32. Iš byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad jo 6 – 16 puslapiuose aprašyta ekspertizės tiriamoji dalis, t. y., jog deontologinė ekspertizė atliekama vertinant ieškovo ligos istoriją, rentgeno, MRT tyrimo nuotraukas, tyrimų rezultatus ir kitus medicininius dokumentus. Teisėjų kolegijos manymu, kitoks deontologinės ekspertizės atlikimo būdas nėra galimas, nes tik peržiūrėjus visus medicininius dokumentus ekspertai gali padaryti išvadą ar sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos tinkamai. Apeliantas nenurodė kokį kitą metodą ekspertai turėjo taikyti ar kokius kitus tyrimus turėjo atlikti. Kaip minėta, vien tai, kad ekspertų padaryta išvada yra nepalanki apeliantui, nesudaro pagrindo konstatuoti jos neteisingumo, prieštaringumo byloje esantiems įrodymams ar to, jog ji buvo atlikta nekompetentingai. Be to, pastebėtina ir tai, kad du ekspertizę atlikę ekspertai buvo iškviesti ir apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje, kurio metu jie paaiškino, kodėl padarė būtent tokią išvadą, o ne kitokią.
33. Iš ekspertizėje pateikto atsakymo į teismo užduotą 3 klausimą matyti, kad gydymo metodas, t. y. peties sąnario atroskopinė subakromialinio tarpo dekompresija, ieškovui buvo parinktas tinkamas. Ekspertai atsakydami į 4 klausimą nurodė, jog ieškovui dešinės rankos 2016 m. birželio 10 d. operacija buvo atlikta tinkamai ir tose ribose, kuriose jis davė sutikimą būti operuojamas. Nors apeliantas tvirtina, kad ekspertai išvengė atsakymo į 5 ekspertizės klausimą – ar minėti degeneraciniai peties sąnario požymiai, nustatyti 2016 m. birželio 10 d. operacijos metu, galėjo ir turėjo būti nustatyti iki operacijos pradžios, tačiau su tokiais jo argumentais, nėra pagrindo sutikti. Ekspertai aiškiai pažymėjo, kad išplitęs sinovitas, bicepso ilgosios sausgyslės degeneracija, išpleišėjimas ir nestabilumas, sąnarinės lūpos degeneraciniai pakitimai priekinėje viršutinėje dalyje, sąnarinės kremzlės paviršinė degeneracija, galėjo, bet nebūtinai turėjo būti nustatyti iki operacijos pradžios, nes artroskopinė peties sąnario operacija kartu yra ir gydomoji bei diagnostinė procedūra, kurios metu kartais randama daugiau pažeidimų, negu atliekant priešoperacinį klinikinį ir instrumentinį ištyrimą.
34. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad nors MRT tyrimas gali nustatyti net smulkiausius anatominius pakitimus, tačiau savo verte šis tyrimas nepakeičia klinikinio ištyrimo svarbos parenkant konservatyvų ar operacinį gydymą. Vien tik MRT tyrimo duomenimis nustatyti pažeidimai nėra parodymas atlikti vienokią ar kitokią operaciją. MRT tyrimas tik papildo klinikinio ištyrimo duomenis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais atsakovės argumentais, nes į bylą nebuvo pateikti juos paneigiantys įrodymai.
35. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2016 m. spalio 3 d. MRT tyrimo metu buvo nustatyta, jog dvigalvio žasto raumens sausgyslė yra įprastoje padėtyje ir ne matomų struktūrinių pakitimų, o tai iš esmės taip pat patvirtina, kad 2016 m. birželio 10 d. operacija atlikta sėkmingai. Be to, duodamas paaiškinimus trečiasis asmuo – gydytojas ortopedas traumatologas S. R. – nurodė, kad 2016 m. birželio 10 d. operacijos metu ieškovui su pačiu peties sąnariu nieko nebuvo daroma. Tą patvirtino ir ekspertizę atlikęs ekspertas V. L..
36. Apeliantas taip pat nurodo, kad nėra aišku, iš kur pacientui atsirado sąnarinės lūpos degeneracija, kurios nebuvo nei viename tyrime iki 2016 m. birželio 10 d. operacijos. Tvirtina, kad ekspertizės akte supainiotos abi ieškovui atliktos operacijos ir tai patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikta gydytojo ortopedo traumatologo R. V. išvada. Kaip matyti iš ekspertizės akto 8 atsakymo, ekspertų vertinimu, degeneraciniai sąnario pakitimai po 2016 m. birželio 10 d. operacijos ieškovui išsivystė dėl kitų progresuojančių peties sąnario ligų. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad ekspertai supainiojo dvi ieškovui atliktas operacijas.
37. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismo posėdžio metu apklausti ekspertai bei trečiasis asmuo S. R. nurodė, jog patologijų išsivystymui neturėjo įtakos 2016 m. birželio 10 d. operacija. Šiuos argumentus, kaip minėta, patvirtino ir ekspertai ekspertizės išvadoje. Be to, byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad dėl paūmėjusios gretutinės ieškovo ligos, buvo atidėtas reabilitacinis gydymas, o ieškovas buvo gydomas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santariškių klinikose nuo 2016 m. birželio 27 d. iki 2016 m. liepos 7 d. Išraše nurodyta, kad ieškovas, atvykęs gydytis, sąnarių skausmais nesiskundė, kas leidžia daryti išvadą, jog po operacijos, ieškovo būklė buvo pagerėjusi, o skausmas sustiprėjo po sisteminės ligos paūmėjimo.
38. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apelianto, kartu su apeliaciniu skundu, pateiktas įrodymas – AS „Veselibas centru apvieniba“ gydytojo ortopedo traumatologo R. V. išrašas iš medicininės kortelės, taip pat nepatvirtina, kad 2016 m. birželio 10 d. operacija buvo atlikta netinkamai. Be to, iš pateikto išrašo matyti, kad apeliantas ir toliau galimai kenčia skausmus, dėl peties degeneracinių procesų, kurie, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, nebuvo 2016 m. birželio 10 d. operacijos padarinys, o ieškovo progresuojančios ligos pasekmė.
39. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2016 m. birželio 10 d. operacija apeliantui Ligoninėje buvo atlikta tinkamai ir kompetentingai. Tai patvirtina tiek byloje nustatytos aplinkybės, tiek specialistų bei komisijos išvados. Apeliantas byloje neįrodė, kad atsakovės gydytojas taikė netinkamus gydymo taktikos metodus ir būdus, nedėjo maksimalių pastangų siekiant suteikti pacientui tinkamą gydymą ar neužtikrino pakankamo atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad neteisėti atsakovės veiksmai šiuo atveju nėra įrodyti.
40. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad teismo posėdžio metu apklausti ekspertai S. M. bei V. L. negalėjo atsakyti į tam tikrus klausimus, nes, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, vienas gytyojas negali būti visų medicinos sričių specialistu. Kiekvieno eksperto vaidmuo atliekant ekspertizę yra skirtingas, dėl to akivaizdu, kad minėti ekspertai negalėjo atsakyti į kai kuriuos ieškovo klausimus, kurie nėra susiję su šio eksperto ekspertizės sritimi.
41. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atsakomybės sąlygų. Ieškovo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai ir atmesti (CK 6.246 – 6.250 straipsniai).
42. Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas gydymo įstaigos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai išnagrinėjo bylą pagal apelianto ieškinio faktiniu pagrindu apibrėžtas ribas, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantui R. J. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
46. Atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė prašo priteisti iš ieškovo 1 199,93 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 papunktyje įtvirtinto dydžio ir yra tinkamai pagrįstos, tačiau pastebėtina, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atsižvelgia į bylos sudėtingumą, procesinio dokumento apimtį bei šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį bei apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš apelianto 700 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, juridinio asmens kodas 124243848, 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.