- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-945/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-04460-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-229-881/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovui V. L. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „DL logistika“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų A. B., E. O. (E. O.), V. B. ir V. L. lygiomis dalimis 244 079,59 Lt nuostolių, kuriuos patyrė realizavus pagal lizingo sutartis Nr. 1070816, 1070818, 1070820, 1070821 ir Nr. 1070829 lizinguotą turtą, taip pat 19 538,60 Lt nuostolių dėl turto saugojimo ir 2 183,50 Lt – dėl turto vertinimo atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtino UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ bei atsakovų A. B. ir E. O. 2013 m. gegužės 16 d. sudarytą taikos sutartį ir šią bylos dalį. Atsakovai sutiko atlyginti ieškovui po 39 000 Lt nuostolių.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartimi patvirtino UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas“ bei atsakovės V. B. 2013 m. birželio 19 d. sudarytą taikos sutartį ir šią bylos dalį nutraukė. Atsakovė sutiko atlyginti ieškovui 39 000 Lt nuostolių.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad atsakovas V. L. yra vienas iš keturių subsidiarių laiduotojų, ieškovas prašė priteisti iš šio atsakovo 61 019,89 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 4 884,65 Lt nuostolių, patirtų dėl turto saugojimo, ir 454,88 Lt nuostolių dėl turto vertinimo atlyginimą.
Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB ,,DL auto“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudarė lizingo sutartis Nr. 1070816, 1070818, 1070819, 1070820, 1070821, o 2007 m. rugpjūčio 10 d. lizingo sutartį Nr. 1070829. Lizingo sutarčių pagrindu UAB ,,DL auto“ buvo perduotos valdyti ir naudotis transporto priemonės: balniniai vilkikai Mercedes-Benz Axor 1840 LS, 1841 LS, 2007 m., identifikaciniai Nr. WDF9440321B959877, Nr. WDF94440321B960664, WDF9440321B960665, WDF9940321B960666, Nr. WDB9340321L228335, puspriekabės Krone eLB3-CS Profiliner 3, 2007 m., Nr. WKESD0000003688448, WKES000000352790. 2007 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas su atsakovu V. L. sudarė laidavimo – sutartis Nr. LS/07-07-348, LS/07-07-349, LS/07-07-350, LS/07-07-351, LS/07-07-352, LS/07-07-372, Nr. LS/07-07-374, kuriomis atsakovas kaip subsidiarus skolininkas įsipareigojo atsakyti (ne daugiau, kaip po ¼ neįvykdytos prievolių dalies) ieškovui kaip kreditoriui visu savo turtu (įskaitant, bet neapsiribojant, piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.), jeigu UAB ,,DL auto“ ir pirmieji laiduotojai (UAB ,,Alytra“ ir UAB ,,Daisotros logistika“ (dabartinis pavadinimas UAB ,,DL logistika“)) laiku ir tinkamai neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartis.
Ieškovui nutraukus lizingo sutartis prieš terminą bei susigrąžinus lizinguotą turtą, šis patyrė 265 801,69 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 244 079,59 Lt nuostolių, pardavus susigrąžintą turtą (likusios neišpirktos turto vertės ir pardavimo kainos skirtumas), 19 538,60 Lt turto saugojimo išlaidų, 2 183,50 Lt turto vertinimo išlaidų, kuriuos prašė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
Atsakovas V. L. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmeti. Nurodė, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog tuo atveju, jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari, tai kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Ieškovui nepateikus reikalavimo įvykdyti laidavimo sutartis antriesiems subsidiariesiems laiduotojams, pastarieji praranda teisę reikalauti nukreipti išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Kauno apygardos teismui 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-492-395/2009 atmetus ieškovo reikalavimus pagal laidavimo sutartis Nr. LS/07-07-353, LS/07-07-354, LS/07-07-355, LS/07-07-356, LS/07-07-357 pirminiam laiduotojui UAB ,,Alytra“, už kurias laidavo atsakovas pagal lizingo sutartis Nr. 1070816, 1070818, 1070819, 1070820, 1070821, sudarytas 2007 m. rugpjūčio 7 d., ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą dėl civilinių teisių gynimo tuo pačiu pagrindu į antrąjį, subsidiarųjį laiduotoją. Lizingo sutartys buvo nutrauktos net 2008 m. rugsėjo mėnesį. Lizingo sutartyje nėra numatyta galimybė laiduotojams kokiu nors būdu daryti įtaką parduodamo turto kainai. Taigi ieškovas galėjo vienašališkai nustatyti parduodamo turto kainą, galėjo imtis visų įmanomų priemonių nuostoliams, taip pat turto saugojimo išlaidoms išvengti. Be to, nurodė, jog laidavimo sutartyse buvo numatyta, kad jos galioja tol, kol galioja pagrindinė sutartis. Kadangi pagrindinė sutartis buvo vienašališkai nutraukta, galios nustojo ir laidavimo sutartys (CK 6.88 str. 1 d.). Tokia laidavimo sutarties sąlyga yra galiojanti tik tokiu atveju, jei laiduotojas laisva valia prisiėmė tokį įsipareigojimą, o atsakovas neturėjo galimybės įtakoti sutarties sąlygų, nes būtent ieškovas parengė sutartį. Be to, ieškovas, laidavimo sutartyse nurodydamas, jog laidavimas galios tiek, kiek galios pagrindinė sutartis, nustatė naikinamąjį terminą, kuriam suėjus (ieškovui sutartį nutraukus), laidavimo prievolė baigėsi po trijų mėnesių. Kita vertus, ieškovas, nutraukdamas lizingo sutartis, papildomai nustatė prievolės įvykdymo terminą, t. y. tris mėnesius, kuris yra pasibaigęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį V. L. atmetė.
Teismas, įvertinęs tai, kad ginčo laidavimo sutartyse nebuvo sąlygų apie antrinio laiduotojo pareigą įvykdyti prievolę tik po to, kai būtų pareikštas ieškinys skolininkui ir pirminiams laiduotojams, ar kai jis būtų išnagrinėtas ir teismo sprendimas būtų vykdomas, t. y. kai būtų atliktos vykdymo procedūros ir nustatytas išieškojimo (viso ar jo dalies) iš skolininko ir pirminių laiduotojų negalimumo faktas, tai esant tokiam šalių susitarimui, teismas atmetė tokį atsakovo ir trečiojo asmens argumentą ir padarė išvadą, kad ieškovas (kreditorius) tinkamai naudojosi savo prievolių įvykdymo užtikrinimu bei pagrįstai reikalauja antrinį laiduotoją įvykdyti prievolę, kilusią iš laidavimo sutarties.
Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nuostolių, patirtų dėl lizinguoto bei grąžinto turto pardavimo, atlyginimą yra atmestinas kaip nepagrįstas. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs ieškovo elgesį atsisakant parduoti turtą už mažesnę kainą ar atsisakant perkelti sutartines prievoles už pagrindinį skolininką laidavusiems asmenims kaip akivaizdžiai neekonomišką ir neprotingą bei sąlygojusį nuostolių atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktos turto pardavimo sutartys įrodo tik tą aplinkybę, kad turtas buvo parduotas už mažesnę nei likvidacinę vertę, tačiau tai savaime nėra įrodymas, patvirtinantis, kad turtas buvo parduotas komerciškai pagrįstu būdu, tuo labiau, nėra įrodymas, patvirtinantis, kad turtas buvo parduotas už rinkos kainą ir kad lizingo bendrovė ėmėsi priemonių, kad būtų sumažinti lizingo gavėjo patiriami nuostoliai. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą atleisti atsakovą V. L. nuo atsakomybės atlyginti prašomus nuostolius.
Teismas taip pat pasisakė dėl atsakovo argumento, susijusio su laidavimo pabaiga, ir jį atmetė, nurodydamas, kad šalys laidavimo sutartyse susitarė dėl laidavimo už pagrindinio skolininko prievoles, termino, t. y. apibrėžė, kad laidavimas galioja iki visiško lizingo sutarčių sąlygų įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neišsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisinius santykius dėl nuostolių atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nesiėmė protingų ir reikiamų priemonių patirtiems nuostoliams sumažinti, laiku ir už kuo didesnę kainą parduoti turtą.
Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad lizingo bendrovės pagrindinė veikla yra lizinguoti turtą, o ne jį parduoti, ir todėl ieškovas, siekdamas kuo efektyviau realizuoti lizinguojamą turtą, dėl šio turto pardavimo kreipėsi į profesionalų turto pardavėją UAB „Skuba“, pažymi, kad informacija apie parduodamo turto kainas nuolat buvo skelbiama internetiniame UAB „Skuba“ puslapyje bei pardavimo aikštelėje, todėl parduodamo turto kainas, už kurias jį pardavinėja ieškovas, buvo visiems prieinamos.
Teismas nepagrįstai nusprendė, kad „turto pardavimo sutartys įrodo tik tą aplinkybę, kad turtas buvo parduotas už mažesnę nei likvidacinę vertę, tačiau tai savaime nėra įrodymas, patvirtinantis, kad turtas buvo parduotas už rinkos kainą“. Apeliacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog turto vertę tam tikru laikotarpiu geriausiai atspindi realūs sandoriai, t. y. rinka, o ne abstraktus šio turto vertinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-44/2010). Nepaisant to, ieškovas pateikė teismui Transporto priemonių vertinimo ataskaitas Nr. 13-202-107, Nr. 13-202-106, Nr. 13-202-110, Nr. 13-202-109, Nr. 13-202-105, Nr. 13-202-108, Nr. 13-202-65, iš kurių matyti, jog lizinguojamo turto realizavimo kaina atitiko rinkos kainas. Pažymi, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog lizinguojamo turto pardavimas už pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytas kainas neatitiko Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovo atsisakymas parduoti turtą yra akivaizdžiai neekonomiškas ir neprotingas ir dėl to pats ieškovas yra atsakingas dėl nuostolių atsiradimo ir yra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Jis nurodo, kad pasiūlymai parduoti turtą buvo pateikti jau nustatyta tvarka realizavus turtą, todėl ieškovas ne atsisakė, tačiau neturėjo galimybės jų įgyvendinti. UAB „DENGA servisas“ 2009-02-24 pasiūlymas dėl balninio vilkiko Mercedes Benz Axor 1840LS pirkimo buvo pateiktas, kai nurodyta transporto priemonė buvo parduota. 2009-01-20 buvo sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys, pagal kurias 2007 metų balniniai vilkikai Mercedes Benz Axor 1840LS buvo parduoti: Nr. 07-09-13 - parduotas vilkikas, kurio identifikacijos numeris yra WDF9440321B960666, Nr. 07-09-11 - vilkikas, kurio identifikacijos numeris yra WDF9440321B9660665, Nr. 07-09-12 - vilkikas, kurio identifikacijos numeris yra WDF9440321B960664, ir Nr. 07-09-10 - vilkikas, kurio identifikacijos numeris yra WDF9440321B959877.
UAB „Glikasta“ 2009-01-07 pasiūlymas dėl balninio vilkiko Mercedes Benz Axor 1841LS pirkimo buvo pateiktas jau šią transporto priemonę pardavus. 2008 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta prikimo pardavimo sutartis Nr. 07-08-568, pagal kurią balninis vilkikas Mersedes - Benz Axor 1841LS, kurio identifikacijos numeris yra WDB9340321L228335, buvo parduotas. Analogiškai vertintinas ir UAB „DL logistika“ 2008-10-24 prašymas dėl bortinių puspriekabių, kurios nustatyta tvarka jau buvo realizuotos. Be to, jos buvo parduotos už žymiai didesnę kainą nei siūlė UAB „DL logistika“ – praktiškai po 10 000 Lt daugiau už vieną.
Taigi, apelianto manymu, iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovui pateikti pasiūlymai dėl lizinguojamo turto pirkimo buvo tik imitacija, realiai nesiekiant tokių padarinių.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas nesudarė galimybės trečiajam asmeniui vienam iš pagrindinių laiduotojų UAB „DL logistika“ leisti trečiajam asmeniui perimti visus UAB „DL auto“ įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, kadangi lizingo davėjas, vykdydamas savo veiklą, negali pasirašyti lizingo sutarčių su kiekvienu prašančiu asmeniu, prieš pasirašant lizingo sutartis vertinama kliento dalykinė reputacija, analizuojamos jo finansinės galimybės, klientas turi pateikti paraišką lizingui gauti, juridinio asmens sprendimą dėl turto lizingavimo ir tik tuomet sprendžiama dėl lizingo sutarčių sudarymo, lizingo sutarties sąlygų. UAB „DL logistika“ nepateikė nurodytų dokumentų, todėl ieškovas ir negalėjo svarstyti klausimo dėl lizingo sutarčių sudarymo. Atsakovas turėjo būti suinteresuotas turto pardavimu kuo didesne kaina ir ieškovo nuostolių mažinimu, turėjo galimybę aktyviai dalyvauti realizuojant ginčo turtą, tačiau jokių įrodymų apie tokią atsakovo iniciatyvą sumažinti ieškovo nuostolius į bylą nepateikta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „DL logistika“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nebendradarbiavo su lizingo sutarčių laiduotojais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo aktyviai siekė išvengti nuostolių dėl lizingo sutarčių nutraukimo arba patiriamus nuostolius sumažinti, tačiau į bylą nėra pateikt duomenų apie tai, kad apeliantas kokiu nors būdu būtų reagavęs į UAB „DL logistika“ prašymus bei siūlymus (dėl lizingo gavėjo įsipareigojimų perleidimo, realizavimo būdų ir kainų derinimo) ar kitaip bendradarbiavęs vykdant lizinguojamo turto pardavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB ,,DL auto“ (šiuo metu įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro dėl įmonės likvidavimo dėl bankroto) 2007 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudarė lizingo sutartis Nr. 1070816, 1070818, 1070819, 1070820, 1070821, o 2007 m. rugpjūčio 10 d. lizingo sutartį Nr. 1070829 (t. 1, b. l. 112-146). Lizingo sutarčių pagrindu UAB ,,DL auto“ buvo perduotos valdyti ir naudotis transporto priemonės: balniniai vilkikai Mercedes-Benz Axor 1840 LS, 2007 m., identifikaciniai Nr. WDF9440321B959877, Nr. WDF94440321B960664, Nr. WDF9440321B960665, Nr. WDF9940321B960666, Nr. WDB9340321L228335, puspriekabės Krone eLB3-CS Profiliner 3, 2007 m., Nr. WKESD0000003688448, WKES000000352790. 2007 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas su atsakovu V. L. sudarytos laidavimo sutartys Nr. LS/07-07-348, LS/07-07-349, LS/07-07-350, LS/07-07-351, LS/07-07-352, LS/07-07-372, Nr. LS/07-07-374 (t. 1, b. l. 151-152, 159-160, 167-168, 175-176, 183-184, 191-192, 199-200), kuriomis užtikrintas lizingo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų tinkamas įvykdymas. Nutraukus lizingo sutartis dėl netinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ieškovas patyrė nuostolių iš turto pardavimo, kitų su tuo susijusių išlaidų, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo kaip vieno iš subsidiarių laiduotojų.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad lizingo bendrovė, pardavusi lizinguotą bei jai grąžintą turtą, patyrė nuostolių, kuriuos turi pareigą atlyginti laiduotojas, tačiau šalys nesutaria dėl to, ar pati lizingo bendrovė neprisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo ir ar tai nesudaro pagrindo atleisti laiduotoją nuo atsakomybės.
CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia lizingo sutartį ir per kreditoriaus papildomai nustatytą terminą pažeidimo neištaiso, lizingo davėjas gali pasirinkti vieną iš dviejų savo pažeistų teisių gynimo būdų, t. y. jis turi teisę arba reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, arba vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012) , t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą. Aiškinant lizingo davėjo teisę pasirinkti vieną iš dviejų įstatyme numatytų jo interesų gynimo priemonių, visų pirma reikia atkreipti dėmesį į lizingo davėjo siekius ir interesą sudarant lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo davėjas turi grynai finansinį interesą sudarydamas lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo gavėjo nemokumas, susigrąžinto sutarties objekto pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, kad lizingo (finansinės nuomos) sutarties šalys yra verslininkai, laikytina, kad lizingo davėjo finansinio intereso gynimas grąžinant lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, yra sąžiningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davėjo finansinį interesą. Iš lizingo gavėjo niekada nereikalaujama daugiau negu iš jo būtų pareikalauta, jeigu jis tinkamai įvykdytų sutartį.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pats ieškovas nesiėmė protingų ir reikiamų priemonių savo patirtiems nuostoliams sumažinti, laiku ir už kuo didesnę kainą parduoti turtą, tačiau teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog po lizingo sutarties nutraukimo lizingo davėjui tenka pareiga imtis priemonių mažinti lizingo gavėjui tenkančius nuostolius, ir tai atlikti realizuojant turtą komerciškai pagrįstu būdu per protingą laiką. Kadangi lizingo dalyko realizavimas neekonomišku būdu galėtų lemti padidėjusius lizingo gavėjo nuostolius, lizingo davėjui tenka iš bendrosios prievolių teisės kylanti pareiga vykdyti prievolę sąžiningai ir tinkamai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, o nustačius šių prievolių pažeidimą, lizingo davėjas galėtų būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.38 str., 6.200 str., 6. 248 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012, 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012, 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad komerciškai pagrįstas būdas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į turto pobūdį, jo paklausą rinkoje ir galimybę tą turtą realizuoti dabar arba ateityje, į galimą turto nuvertėjimą ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (CK6.259 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas nesielgė kaip protingas ir apdairus verslininkas trečiajam asmeniui UAB „DL logistika“ 2008-08-25 pateikus pasiūlymą perimti visus UAB „DL auto“ įsipareigojimus pagal lizingo sutartis ir nepasinaudojus tokiu pasiūlymu, neatsižvelgė į tai, kad šis subjektas esant analogiškoms aplinkybėms perėmė kelių su jo veikla susijusių bendrovių lizingo sutartis, sudarytas su kitomis lizingo bendrovėmis ir iki šiol jas sėkmingai vykdo, yra nepakankama, kad būtų galima konstatuoti ieškovo kaip profesionalo neprotingą ar nesąžiningą elgesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors tuo atveju, kai lizingo gavėjas susiduria su mokumo problemomis, jis turi galimybę, bendradarbiaudamas su lizingo davėju ir nepažeisdamas jo interesų, perleisti sutartį trečiajam asmeniui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012), toks sprendimas turi būti išsamiai pagrįstas ir atitikti ieškovo kaip lizingavimo veikla užsiimančio subjekto interesus. Šiuo atveju, išskyrus pateiktą pasiūlymą ir jame nurodytas aplinkybes apie kitų bendrovių lizingo sutarčių perėmimą, nėra pateikta kitų įrodymų, kad toks sprendimas būtų naudingas abiem šalims, taip pat nėra duomenų apie tai, kokius, be to, papildomus veiksmus atliko trečiasis asmuo, siekdamas perimti UAB „DL auto“ įsipareigojimus pagal lizingo sutartis. Pažymėtina, kad ieškovo veikla nėra susijusi su transporto priemonių naudojimu ar pardavimu, ieškovas yra suinteresuotas kuo greičiau realizuoti grąžintas lizinguotas transporto priemones ir taip atgauti lėšas, kurias ieškovas naudoja savo veikloje. Dėl nurodyto ši aplinkybė vertintina kaip nepagrįsta.
Teismas konstatavo, kad į bylą pateiktos turto pardavimo sutartys įrodo tik aplinkybę, kad turtas buvo parduotas už mažesnę nei likvidacinę vertę, tačiau tai savaime nėra įrodymas, patvirtinantis, kad turtas buvo parduotas komerciškai pagrįstu būdu, tuo labiau, tai nėra įrodymas, patvirtinantis, kad turtas buvo parduotas už rinkos kainą ir kad lizingo bendrovė ėmėsi priemonių, jog būtų sumažinti lizingo gavėjo patirti nuostoliai. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad atsakovas, nesutikdamas su turto realizavimo kaina, turi pareigą įrodyti, kad ieškovas pardavė turtą už nepagrįstai mažą ar ekonomiškai nenaudingą kainą (CPK 178 str.). Tai paaiškinama tuo, kad kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes pagal CK 6.248 straipsnį preziumuojama skolininko kaltė, todėl kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parama“ v. UAB „Klaipėdos keliai“, bylos Nr. 3K-3-370/2007; 2011 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. T. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2011, 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. A.S., bylos Nr. 3K-3-367/2013). Taigi atsakovas, nesutikdamas su turto pardavimo kaina bei nurodydamas, kad turtas galėjo būti realizuotas už žymiai didesnę kainą, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Į bylą pateikti įrodymai - trečiojo asmens UAB „DL logistika“ 2008-09-12 prašymas leisti parduoti 2 puspriekabes KRONE, kurių valstybiniai Nr. BP 632 ir BP 635, bei 2008-10-24 prašymas atsiųsti raštišką patvirtinimą dėl šių puspriekabių pardavimo – nepatvirtina atsakovo argumentų, kad jis siekė sumažinti dėl lizingo sutarčių nutraukimo galinčius atsirasti nuostolius, o ieškovas – priešingai, nesiėmė tokių priemonių, kadangi ginčas byloje kilęs dėl puspriekabių KRONE, kurių valstybiniai Nr. yra BP 631 ir BP 633. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pardavė nurodytas puspriekabes už nepagrįstai mažą kainą ar komerciškai nepagrįstu būdu, į bylą nėra pateikta.
Į bylą pateikti UAB „Glikasta“ 2009-01-07 pasiūlymas pirkti balninį vilkiką Mercedes Benz Axor 1841LS, 2007 gamybos metų, už 58 000 EUR (t. 3, b. l. 32), UAB Logistus Transport 2009-02-27 pasiūlymas pirkti balninį vilkiką Mercedes Benz Axor 1840LS, 2007 gamybos metų, už 50 000 EUR (t. 3, b. l. 33), UAB „DENGA servisas“ 2009-02-24 pasiūlymas pirkti balninį vilkiką Mercedes Benz Axor 1840LS, 2007 gamybos metų, už 50 000 EUR jau po to, kai nurodytos transporto priemonės buvo parduotos, todėl šiais įrodymais nėra pakankamo pagrindo vadovautis sprendžiant, ar ieškovo sudaryti pirkimo – pardavimo sandoriai buvo komerciškai pagrįsti, ar ne. Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ (šiuo metu UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“) 2008-12-11, 2009-01-20, 2010-09-02, 2010-09-10 sudarė pirkimo – pardavimo sutartis su UAB „Skuba“, pagal kurias pardavė lizinguotus balninius vilkikus: Mercedes Benz Axor 1841LS – už 162 972,16 Lt, įskaitant PVM, Mercedes Benz Axor 1840LS (4 vnt.) - po 134 452,03 Lt, įskaitant PVM, už kiekvieną, o puspriekabes KRONE – po 44 541,12 Lt, įskaitant PVM, už kiekvieną (t. 1, b. l. 92-111). Ieškovas į bylą pateikė lizinguoto turto vertinimo ataskaitas (t. 3, b. l. 30-132), kuriose KRONE puspriekabių turto rinkos vertė 2010-09-02 nustatyta 37 500 Lt (vnt.), o vidutinė rinkos vertė – 37 487 Lt, o balninių vilkikų 1840LS rinkos vertė 2009-01-20 – 125 900 Lt (3 vnt.), vidutinė rinkos vertė – 116 539 Lt, 125 600 Lt, balninio vilkiko 1841LS rinkos vertė 2008-12-11 - 151 200 Lt, vidutinė rinkos vertė – 151 973 Lt (vertės pateiktos be PVM). Atsižvelgiant į šio turto pardavimo kainas, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, bei turto vertinimo ataskaitose pateiktas šio turto vidutines rinkos vertes, matyti, kad turtas parduotas už didesnę tiek vidutinę rinkos vertę, tiek turto rinkos vertę. Į bylą nepateikta duomenų, kad turto pardavimo kainos neatitiko Turto ir verslo vertinimų pagrindų įstatymo nuostatų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 61 019,89 Lt, kuriuos sudaro skirtumas tarp likusios neišpirktos grąžintų lizinguotų transporto priemonių vertės (be PVM) ir šių transporto priemonių pardavimo kainos (be PVM), pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.574 str.).
Taip pat pripažintini pagrįstais reikalavimai priteisti 4 884,65 Lt turto saugojimo bei 454,88 Lt turto vertinimo išlaidų. Pažymėtina, kad, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam lizingo sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad lizingo gavėjui pažeidus lizingo sutartį iš esmės, įstatymo leidėjas lizingo davėjui suteikė teisę reikalauti, jog lizingo gavėjas atlygintų visus nuostolius, patirtus dėl lizingo sutarties nutraukimo, kurių nepadengė susigrąžinto lizingo dalyko vertė (CK 6.249 str. 2 d.). Tokiu atveju lizingo davėjo nuostoliais laikomos visos sumos, kurias lizingo davėjas turėjo gauti pagal lizingo sutartį, tai yra tiek lizingo sutarties dalyko kaina (vertė), kurią lizingo davėjas sumokėjo už lizingo sutarties dalyką pardavėjui, tiek lizingo davėjo uždarbis (palūkanos), mokėtinos už lizingo sutarties dalyko perdavimą lizingo gavėjui naudotis ir valdyti, lizingo sutarties paruošimo mokestis ir kitos sumos, nurodytos kaip mokėtinos lizingo sutartyje (CK 6.249 str. 1 d., 6.567 str. 1 d., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-463/2011). Taip pat lizingo davėjo nuostoliais laikomos ir išlaidos, kurias jis patiria dėl lizingo sutarties dalyko susigrąžinimo ir realizavimo, tai yra turto pervežimo, saugojimo, vertinimo, tarpininkavimo išlaidos ir t.t. (CK 6.249 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, įvertinant į lizingo sutarčių sąlygas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimą ir lizingo gavėjo pareigą be kita ko atlyginti lizingo davėjui visus nuostolius, patirtus dėl lizingo sutarčių nutraukimo, į bylą pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamos šios ieškovo patirtos turto vertinimo bei saugojimo išlaidos dėl netinkamo lizingo sutarčių vykdymo (t. 1, b. l. 16-91), taip pat tai, kad atsakovas nepaneigė šių išlaidų būtinumo, pripažintina, kad jos yra pagrįstos bei priteistinos ieškovui iš atsakovo, kuris laidavo, kad lizingo sutartimis prisiimti įsipareigojimai bus tinkamai įvykdyti (CK 6.249 str. 1 d., 6.574 str.).
Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę bei nuostolių atlyginimą nutraukus lizingo sutartis, netinkamo taikymo ir aiškinimo, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimo, ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. sumokėtas žyminis mokestis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – po 1 994 Lt (t. 1, b. l. 1, t. 4, b. l. 239) (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Citadele faktoringas ir lizingas“, juridinio asmens kodas 126233315, 61 019,89 Lt nuostolių iš turto pardavimo, 4 884,65 Lt turto saugojimo išlaidų ir 454,88 Lt turto vertinimo išlaidų, iš viso – 66 359,42 Lt nuostolių atlyginimo, 3 988 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.