- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-14
- Bylos Nr.
- 2-44/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
- Trečiasis asmuo
- R. T.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarties, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Verslo forma“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartimi UAB „Verslo forma“ buvo iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Verslo forma“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo tikslinamas vėlesnėmis teismo nutartimis.
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 20 d. nutartimi UAB „Verslo forma“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įmonės likvidatoriaus funkcijas pavedant atlikti administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ įgaliotam asmeniui R. B. ir patvirtinant BUAB „Verslo forma“ kreditorinių reikalavimų sąrašą. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad per bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpį paskutinis ginčas dėl kreditorinio reikalavimo dydžio buvo išspręstas 2009 m. sausio 13 d. nutartimi. 2009 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkimas nutarė sudaryti galimybę trečiajam asmeniui R. T. pateikti taikos sutartį per 1 mėnesį nuo kreditorių susirinkimo dienos, tačiau tokia sutartis pateikta nebuvo. Teismas sprendė, jog, atsižvelgiant į tai, kad kreditoriai savo reikalavimų neatsisakė, įmonė su jais neatsiskaitė ir nesudarė taikos sutarties, yra pagrindas atsakovą pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone (Įmonių bankroto įstatymo 30 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Tretysis asmuo R. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį, kadangi, pakeitus įmonės statusą į likviduojamą, bus neįmanoma sudaryti taikos sutarties. Teismas skundžiamą nutartį priėmė neįvertinęs, kad yra nagrinėjamas taikos sutarties projektas. Prieš įvykstant 2009 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkimui, apeliantas BUAB „Verslo forma“ kreditoriams pateikė taikos sutarties projektą. Tiek raštu minėtame kreditorių susirinkime balsavę, tiek jame dalyvavę kreditoriai sutiko su taikos sutarties sudarymu ir buvo paskirtas terminas taikos sutarties sąlygų su kiekvienu kreditoriumi suderinimui. 2009 m. birželio 1 d. kreditorių susirinkimo metu apeliantas informavo, kad susitarti nepavyko su kreditoriumi BUAB „Roplasto Baltic“, kuris reikalavo, kad jo 19 774,49 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas būtų padengtas prieš taikos sutarties pasirašymą. Dėl to apeliantas kreipėsi į bankus dėl kredito suteikimo. Nurodo, jog šiuo metu pavyko susitarti su viena kredito įstaiga dėl 20 000 Lt dydžio paskolos, kurią gavęs apeliantas galės atsiskaityti su kreditoriumi BUAB „Roplasto Baltic“. Nesutinka su teismo išvada, kad taikos sutarties sudarymui nėra pasiruošta. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad taikos sutarties projektas yra paruoštas, bet nesuderintas, kadangi kiekvienas kreditorius iškėlė skirtingas, tačiau įvykdomas sąlygas. Nors taikos sutarties sudarymas užsitęsė, tačiau jis yra įmanomas ir realiai įvykdomas iki 2009 m. lapkričio 30 d.
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „Verslo forma“ administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, jog Klaipėdos apygardos teismas tinkamai įvertino visus bankroto byloje esančius įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, susijusias su taikos sutarties sudarymu, ir priėmė teisėtą nutartį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apeliantui nepavyko susitarti su BAUB „Roplasto Baltic“. Be to, neparuošti susitarimų su kreditoriais, su kuriais, kaip nurodo apeliantas, pavyko pasiekti kompromisą, projektai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis, kuria teismas pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto UAB „Verslo forma“, patvirtino šios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bei pavedė šios įmonės administratoriui atlikti likvidatoriaus funkcijas. Atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties padavė tretysis asmuo R. T. , kuris yra šios bendrovės kreditorius. Skundo pagrindą sudaro apelianto argumentai dėl kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, kadangi, esant kreditorių valiai dėl siekio sudaryti taikos sutartį, buvo priimta nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto, kuriai įsiteisėjus šios sutarties nebus galima sudaryti (ĮBĮ 28 str. 3 d.).
Sąlygos, kurioms esant teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą, pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto yra įtvirtintos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis šiomis sąlygomis, teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei kreditorių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi; per tris mėnesius nuo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo bankrutuojančios įmonės kreditoriai nepareiškė noro sudaryti taikos sutarties; teismui nepateiktas kreditorių susirinkimo prašymas pratęsti terminą taikos sutarčiai sudaryti.
Atskirąjį skundą nagrinėjanti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, iš bylos medžiagos nustačiusi, jog 2009 m. balandžio 21 d. BUAB „Verslo forma“ kreditorių susirinkimas išreiškė valią dėl siekio sudaryti taikos sutartį ir į tai, kad taikos sutarties sudarymo siekiantis kreditorius R. T. , kurio finansinis reikalavimas sudaro 51 procentą visų teismo patvirtintų BUAB „Verslo forma“ kreditorių finansinių reikalavimų, tvirtina esant realiai galimybei pasiekti šį susitarimą, 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi, įpareigojo kreditorių R. T. iki 2009 m. gruodžio 24 d. pateikti teismui taikos sutarties sudarymo galimybę patvirtinančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl taikos sutarties sąlygų, suderintų su kiekvienu iš BUAB „Verslo forma“ kreditorių dėl įmonei daromų nuolaidų ir kreditorių reikalavimų, o taip pat įrodymus dėl šių reikalavimų patenkinimo būdų ir terminų (ĮBĮ 29 str. 1 d.). Esant apelianto R. T. prašymui, Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 29 d. nutartimi šį terminą pratęsė iki 2010 m. sausio 14 d.
2010 m. sausio 13 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas apelianto R. T. prašymas prijungti prie bylos taikos sutarties sudarymo galimybę patvirtinančius įrodymus. Prašyme nurodyta, jog, gavęs teismo nutartį, jis bendrovės kreditoriams išsiuntė prašymus dėl rašytinių atsakymų pateikimo. Atsakymas buvo gautas tik iš kreditoriaus AB „Ūkio bankas“. Kiti kreditoriai dėl jam nežinomų priežasčių nepateikė savo atsakymų. Kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ 2010 m. sausio 8 d. rašte Nr. 160-03-21 nurodyta, jog jis sudarytų taikos sutartį BUAB „Verslo forma“ bankroto byloje, tačiau neturi konkrečių pasiūlymų dėl mokėtinų sumų ir mokėjimo terminų. Be to, bankas nurodo, jog jis pageidautų, kad teismo patvirtinta kreditorinio reikalavimo suma būtų sumokėta sutarties pasirašymo momentu.
Taikos sutartis bankroto byloje yra visų kreditorių, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, susitarimas su bankrutuojančia įmone, kuriai atstovauja administratorius, gavęs įmonės savininko ar valdymo organo raštišką sutikimą, ir turintis teisę priimti nutarimą dėl įmonės reorganizavimo ar likvidavimo (ĮBĮ 28 str. 2 d.). Taikos sutartyje šalys susitaria dėl įmonei daromų nuolaidų ir kreditorių reikalavimų, įmonės įsipareigojimų, kreditorių reikalavimų patenkinimo būdų ir terminų, įmonės atsakomybės dėl taikos sutarties nevykdymo (ĮBĮ 29 str. 1 d.). Nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo priima kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 12 p.). Kadangi pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį taikos sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai, todėl ir kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo priimamas vienbalsiai, t. y. būtina visų kreditorių valia dėl taikos sutarties sudarymo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į taikos sutarties bankroto byloje prigimtį ir esmę, pripažįsta, jog apeliantas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti dėl realios galimybės BUAB „Verslo forma“ bankroto byloje sudaryti taikos sutartį egzistavimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „Verslo forma“ kreditorių susirinkimas 2009 m. balandžio 21 d. nutarė nustatyti bendrovės akcininkui ir kreditoriui R. T. vieno mėnesio terminą nuo kreditorių susirinkimo dienos suderinti taikos sutarties sąlygas su kiekvienu įmonės kreditoriumi ir pateikti bankroto administratoriui susitarimus su šiais kreditoriais dėl taikos sutarties sudarymo (5 t., b.l. 95-99). 2009 m. birželio 1 d. įvykusio BUAB „Verslo forma“ kreditorių susirinkimo metu, svarstant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo, R. T. nurodė, jog BUAB „Verslo forma“ kreditorius BUAB „Roplasto Baltic“ sutiktų pasirašyti taikos sutartį tik tuo atveju, jei būtų padengtas visas jo kreditorinis įsiskolinimas. Nesant šio kreditoriaus finansinio reikalavimo patenkinimo galimybės, R. T. pasiūlė šio klausimo nesvarstyti (5 t., b.l. 181-184).
Apeliantas R. T. , skųsdamas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį, kuria UAB „Verslo forma“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, atskirajame skunde nurodė, kad taikos sutarties sudarymas yra įmanomas ir realiai įvykdomas iki 2009 m. lapkričio 30 d., kadangi jam pavyko susitarti su kredito įstaiga dėl paskolos suteikimo, kurią gavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi BUAB „Roplasta Baltic“. Tačiau byloje nėra pateikta jokių šį susitarimą patvirtinančių įrodymų. Iš kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ 2010 m. sausio 8 d. rašto Nr. 160-03-21 taip pat matyti, jog jis nėra linkęs daryti nuolaidų atsakovui ir pageidauja, kad jam visa skola būtų grąžinta taikos sutarties pasirašymo momentu. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų kreditorių valią dėl konkrečių taikos sutarties sąlygų, jų reikalavimų patenkinimo būdų ir terminų, byloje nėra.
Nesant byloje įrodymų apie kreditorių daromas nuolaidas atsakovui BUAB „Verslo forma“ (atsakovo atleidimą nuo prievolės įvykdymo, atsakovo prievolės įvykdymo atidėjimą ar išdėstymą ir pan.) ir jų reikalavimų patenkinimo būdus bei terminus, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažindamas BUAB „Verslo forma“ bankrutavusia ir likviduotiną dėl bankroto būtų pažeidęs kreditorių ar paties atsakovo teisę taikiai pabaigti bankroto bylą. Todėl Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 20 d. nutartimi nustatęs, kad paskutinis ginčas dėl kreditorinio reikalavimo dydžio buvo išspręstas 2009 m. sausio 13 d. nutartimi, t.y. daugiau nei prieš tris mėnesius, ir kad per šį laikotarpį nebuvo priimta teismo nutartis dėl taikos sutarties sudarymo bei į jį nebuvo kreiptasi dėl termino taikos sutarčiai sudaryti pratęsimo, turėjo pagrindą, vadovaujantis ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalimi, UAB „Verslo forma“ pripažinti bankrutavusią ir priimti nutartį likviduoti šią įmonę dėl bankroto.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.