Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto J. J. W. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tagatis“ ieškinį atsakovui J. J. W. dėl bankrutavusios įmonės turto bei dokumentų perdavimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo J. J. W. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje, kuris numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.

CPK 287 straipsnio normos numato reikalavimus, keliamus pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje yra įtvirtinta sprendimo už akių panaikinimo tvarka. Teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs abi CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas aplinkybes, tai yra bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau pažymėtina, kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį ar nepateikus atsiliepimo ieškinį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir akivaizdų asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-227/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-374/201;, 2010 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-953/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1189/2010; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1431/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovas (apeliantas) nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas išreiškė pageidavimą priimti sprendimą už akių. Atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas apelianto tinkamai neinformavo apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį bei apie šios pareigos nevykdymo pasekmes, dėl ko apeliantas neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonę dėl ieškovo reikalavimų ir dalyvauti procese, yra nepagrįstas. Byloje esantys pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, šio pranešimo vertimas į lenkų kalbą, dokumentų įteikimo prašymas bei dokumentų įteikimo arba neįteikimo pažymėjimas patvirtina, kad apeliantui 2010-06-22 asmeniškai buvo įteiktas ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo su vertimais į lenkų kalbą. Dokumentų įteikimo prašyme yra aiškiai nurodyta, kad apeliantui yra siunčiami ieškinys su pranešimu (prašymo 6.1.1.4 p., b.l. 111), todėl būtent šie procesiniai dokumentai ir buvo jam įteikti. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija fakto, jog jam buvo įteiktas ieškovo ieškinys, taigi jis žinojo apie pradėtą teisminį procesą, todėl įgijo pareigą rūpintis vykstančiu teismo procesu. Šios savo pareigos apeliantas tinkamai nevykdė, nes ieškinys jam buvo įteiktas 2010-06-22, sprendimas už akių priimtas 2010-11-11, tačiau per šį pakankamai ilgą laikotarpį apeliantas byla nesidomėjo. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas atsiliepimo į ieškinį nepateikė be svarbios priežasties ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo atžvilgiu priėmė sprendimą už akių.

Remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Tačiau net ir atlikdamas formalų įrodymų vertinimą teismas turi vertinti ne tik faktinę bylos medžiagą, tai yra įrodymus apie bylai reikšmingus faktus, bet turi atlikti ir teisinį nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, tinkamai atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą.

Apeliantas atskirajame skunde bei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad yra tik įmonės akcininku, o ne valdymo organu, taigi nėra tinkamu atsakovu byloje. Iš sprendimo už akių bei skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas vertino šį apelianto argumentą nurodydamas, kad apeliantas, būdamas įmonės akcininku bei administracijos vadovu, turėjo pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą bei yra tinkamas atsakovas byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, turintis nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu (CK 2.45 str.). Jeigu juridinio asmens dalyvių susirinkimas yra juridinio asmens organas, dalyviams tenka ir juridinio asmens valdymo organų narių pareigos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas yra tinkamu atsakovu byloje. Atskirojo skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia.

Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia ta aplinkybe, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, nepagrįstai priteisė ieškovo naudai automobilio STAR 1142 vertę, nes šis automobilis bei automobiliai STAR 1142, Mercedes Benz 814 bei Mercedes Benz 709 buvo parduoti ir įmonei nepriklauso. Šio savo argumento apeliantas neįrodė, atskirajame skunde nenurodė bei kartu su skundu nepateikė teismui jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų (CPK 178 str., 287 str. 2 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas (CPK 287 str. 2 d. 4 p., 288 str. 4 d.). Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 314 str., 338 str., 185 str., 178 str.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.