- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- 2YT-23255-964/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17757-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Kreditorius
- I. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. P. pareiškimą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotoja I. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio Ginto Badikonio veiksmų, prašydama panaikinti jo 2020 m. birželio 3 d. patvarkymą bei įpareigoti antstolį perskaičiuoti jo atlyginimą nuo realiai sumokėtos skolos sumos (38 750 Eur), kas sudaro 1 740 Eur, bei grąžinti skolininkei į banko sąskaitą permokėtą skirtumą, t.y. 1 780 Eur. Nurodė, kad antstolis vykdė 88 000 Eur išieškojimą iš skolininkės 2017-11-13 Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro išduoto vykdomojo įrašo pagrindu. Pusę šios sumos sudarė pagrindinė skola, kitą dalį – netesybos, t.y. 0,5 proc. dydžio delspinigiai. Skolininkė susitarė su kreditore, kad padengus 38 750 Eur realios skolos, nuo likusios dalies, t.y. netesybų, pastaroji skolininkę atleidžia. Toks susitarimas, įvertinus neprotingai didelius delspinigius, negali būti vertinamas kaip nesąžiningas. Darytina išvada, kad antstolio atlyginimas turi būti skaičiuojamas nuo realiai sumokėtos skolos sumos, t.y. 38 750 Eur, ir sudaryti 1 740 Eur. Antstolis atlyginimą apskaičiavo nuo visos išieškotinos sumos, t.y. 88 000 Eur, o skolininkė, juo pasitikėdama, jį visą, t.y. 3 520 Eur sumokėjo. Antstolis turi grąžinti 1 780 Eur permoką.
Antstolis Gintas Badikonis 2020 m. birželio 16 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir jį persiuntė teismui. Nurodė, kad remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p., nepriklausomai nuo to, dėl kokios skolos dalies grąžinimo vykdomajai bylai pabaigti šalys susitarė taikos ar skolos padengimo sutartimi, skolininkas antstoliui apmoka visą atlyginimą, kuris skaičiuojamas nuo pradinės vykdomajame dokumente nurodytos skolos dydžio. Šia norma siekiama apsaugoti antstolius nuo nesąžiningų išieškotojo ir skolininko susitarimų. Be to, 2020-03-13 išieškotojos ir skolininkės skolos padengimo sutarties 4 p. pastaroji įsipareigojo antstoliui apmokėti 4 366,86 Eur vykdymo išlaidų, t.y. atlyginimą nuo visos skolos sumos, numatytos vykdomajame dokumente. Tai buvo sąlyga vykdomosios bylos baigimui. Kadangi pareiškėja visą nurodytą sumą sumokėjo, byla buvo baigta. Prieš pasirašant 2020-03-13 skolos padengimo sutartį skolininkei buvo paaiškintas atlyginimo antstoliui apskaičiavimas, be to, ją jau atstovavo advokatas, kuris, teikiant prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, grąžinti vykdymo išlaidų nereikalavo. Skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas, nes pateiktas praleidus terminą jam paduoti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos Nr.0040/17/02374 duomenų nustatyta, kad antstolis vykdė Vilniaus m. 6-ojo notarų biuro notarės Dalios Štaupienės vykdomąjį įrašą Nr. 7371 dėl 88 000 Eur skolos išieškojimo R. S. naudai (v.b.l. 3). 2020-03-05 patvarkymu išieškotojas R. S. pakeistas išieškotoja I. S. (v.b.l. 62). Antstolio 2017-11-28 raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei įteiktas 2018-01-15 (v.b.l. 10¹). 2020-03-09 antstolis apskaičiavo 4 366,86 Eur vykdymo išlaidas, iš kurių 3 520 Eur skirta jo atlyginimui (v.b.l. 67). 2020 m. kovo 13 d. kreditorė I. S. ir skolininkė G. P. sudarė susitarimą dėl galutinio atsiskaitymo, pagal kurį skolininkei sumokėjus 38 750 Eur, kreditorė laikys ją visiškai atsiskaičius pagal 2017-04-19 paskolos sutartį. Susitarimo 4 p. skolininkė įsipareigojo tiesiogiai antstoliui Gintui Badikoniui iki 2020-03-16 sumokėti vykdymo išlaidas, kas sudaro pagal jo 2020-03-09 vykdymo išlaidų paskaičiavimą 4 366,86 Eur (b.l. 68). Skolininkė sumokėjo visą šią vykdymo išlaidų sumą, kurią antstolis 2020-03-16 patvarkymu paskirstė pagal aukščiau nurodytą vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 3 520 Eur skirdamas jo atlyginimui (v.b.l. 69). 2020-03-24 patvarkymu vykdomoji byla užbaigta (v.b.l.74). 2020-06-02 skolininkė pateikė antstoliui prašymą grąžinti dalį, t.y. 1 780 Eur vykdymo išlaidų, skirtų antstolio atlyginimui, nes faktiškai nuo dalies skolos skolininkė atsisakė (v.b.l. 75). Skundžiamu patvarkymu antstolis prašymą atmetė (v.b.l. 76).
CPK 512 str. numato, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
Nagrinėjamu atveju skundžiamas antstolio 2020 m. birželio 3 d. patvarkymas. Skundas gautas 2020-06-12, t.y. nepraleidus termino, todėl, priešingai nei nurodė antstolis, pagrindo palikti jį nenagrinėtą nėra.
Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Jos 67 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Pagal 68 p, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Taigi pagal pirmiau nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, svarbus taikos sutarties sudarymo momentas. Visos vykdymo išlaidos, įskaitant atlygį antstoliui, turi būti sumokamos, jei taikos sutartis sudaryta po raginime įvykdyti teismo sprendimą termino pasibaigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 n. Gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).
Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui.
Byloje nėra ginčo, kad per raginime nurodytą 31 dienos laikotarpį skolininkė sprendimo neįvykdė, skolos nesumokėjo. Vadinasi, remiantis nurodytame Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, atlygio antstoliui dydis turi būti apskaičiuojamas nuo visos išieškotinos sumos. Aplinkybė, kad išieškotoja atsisakė netesybų, reiškia jos nuolaidą taikos sutarčiai pasiekti, tačiau nėra pagrindas mažinti sumą, nuo kurios skaičiuojamas antstolio atlyginimas.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje, kuri reikšminga ir šioje byloje, yra pažymėta, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį.
Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas apskaičiuojant atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).
Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 p., reglamentuojantis atlygį antstoliui nustato, kad išieškotinai sumai esant 29 000 Eur ir daugiau, antstoliui mokėtinas 4 proc. atlyginimas nuo išieškotinos sumos, bet ne mažiau, nei 1 740 Eur.
Nagrinėjamu atveju 4 proc. dydžio suma nuo 88 000 Eur sudaro 3 520 Eur. Taigi antstolis atlyginimą apskaičiavo teisingai, jis atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 ir 68 p. nuostatas.
Sprendžiant dėl galimybės šį atlyginimą mažinti, pažymėtina, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie skolininkės pastangas atsiskaityti su išieškotoja iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, duomenų apie bendradarbiavimą su antstoliu (to ji nenurodė ir skunde dėl antstolio veiksmų). Nors išieškota suma sudaro mažiau nei pusę išieškotinos sumos, t.y. iš esmės nebuvo išieškotos netesybos, susitarime šalys netesybų dydžio nevertino ir dėl jų kaip aiškiai per didelių nepasisakė, todėl pareiškėjos argumentai dėl neprotingo dydžio netesybų kaip jos pačios vertinimas skundo nagrinėjimui ir antstolio atlyginimo dydžio nustatymui reikšmės neturi. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai per raginime nurodytą terminą nesumokėjus skolos, antstolis atliko kitus vykdymo veiksmus – priėmė 2018-02-15 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti (v.b.l. 22), 2019-12-04 patvarkymą dėl įpareigojimo įsileisti turto vertintoją dėl ekspertizės atlikimo (v.b.l. 23) ir kt. Tai rodo, kad vykdymo veiksmai tęsėsi dar kelis metus, skolininkė skolos nemokėjo. Teismo vertinimu tai pagrindžia antstolio teisę į visą jo apskaičiuotą atlyginimą ir nesudaro pagrindo jo mažinti.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja 2020-03-09 patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuriame numatytas 3 520 Eur atlyginimas antstoliui, neginčijo, jis galioja, todėl ir šiuo pagrindu reikalauti grąžinti dalį antstolio atlyginimo nėra pagrindo. Pareiškėja su 3 520 Eur suma antstolio atlyginimui sutiko ir 2020-03-13 susitarime dėl galutinio atsiskaitymo, įsipareigodama visas 4 366,86 Eur vykdymo išlaidas, kurių dalį sudaro ginčijamas atlyginimas antstoliui, sumokėti iki 2020-03-16, bei tai padarė. Šiuo pagrindu jos atstovas 2020-03-20 pateikė prašymą antstoliui baigti vykdomąją bylą ir antstolis šį prašymą tenkino, vykdomąją bylą baigė.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą antstolio Ginto Badikonio 2020 m. birželio 3 d. patvarkymą, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 293 straipsnio 1 dalimi, 443, 512, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos G. P. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.