Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui V. S., vertėjai Anastasijai Osinai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

II

III

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I

1. Tarnyba 2007 m. vasario 7 sprendimu Nr. N-(1.9.)-3-07 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ nusprendė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą V. S. civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006 pagal Tarnybos sprendimą Nr. 957/06. Sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Sprendimas priimtas išanalizavus advokatės G. R. pranešimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. nutraukimo“, kuriame, be kita ko, buvo teigiama, jog pareiškėjas piktnaudžiauja tiek materialia teise gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tiek teismo proceso teise (b. l. 51-52).

2. Pareiškėjas „Ikiteisminiu kreipimusi“ 2017 m. sausio 17 d. (gautas 2017 m. sausio 17 d., reg. Nr. (2.2)NTP-9-249) kreipėsi į Tarnybą, prašydamas: 1) paneigti melagingus ir neatitinkančius tikrovės duomenis, nurodytus 2007 m. vasario 7 sprendime, kurie pažeidžia pareiškėjo garbę bei orumą, o taip pat paneigti citatą – <...> daro išvadą, kad V. S. piktnaudžiauja suteikta teisine pagalba ir pažeidžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus“ kuris buvo paskleistas Tarnybos 2007 m. vasario 7 sprendime Nr. N-(1.9.)-3-07; 2) atlyginti Tarnybos veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, ne mažiau kaip 5 000 Eur (b. l. 45–50, 61–67).

3. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. sausio 17 d.. reg. Nr. (2.2)NTP-9-245 prašymą, 2017 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (2.2) NO-2-1336 „Dėl ikiteisminio kreipimosi“ atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus ir nurodė, jog nėra teisinio pagrindo paneigti jo prašomus duomenis bei atlyginti žalą (b. l. 43–44).

4. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančios informacijos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007, kurioje V. S. prašė panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. S-53-(A(G)-34) ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07 kaip nepagrįstus ir neteisėtus bei priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės pareiškėjui padarytos turtinės žalos – 5637 27 Lt ir neturtinės žalos – 2000 Lt atlyginimą. Šiame sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė skundą ir, be kita ko, konstatavo, kad: „pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 antrinę teisinę pagalbą teikusi advokatė G. R. netinkamai atliko savo pareigas“. Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, advokatės G. R. paaiškinimus, civilinės bylos Nr. 2-9557-392/06 nagrinėjimo metu pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir prašymų turinį bei pareiškėjo veiksmus šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, taip pat atsižvelgęs į jau išnagrinėtų civilinių bylų, susijusių su įgaliojimų, kuriuos pareiškėjas siekė užginčyti civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, teisinėmis pasekmėmis, kiekį, padarė išvadą, kad civilinės bylos Nr. 2-9557-392/06 nagrinėjimo metu pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje civilinėje byloje.

Taip pat matyti, kad šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą V. S. apskundė apeliacine tvarka, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008, jo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti advokatės G. R. pranešimo argumentus, nes būtent pranešime nurodyti pažeidimai bei duomenys teismo posėdžio protokole civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 ir buvo pagrindas Tarnybai priimti sprendimą nutraukti teikti teisinę pagalbą, taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo išvadomis, kad teisinė pagalba nutraukta pagrįstai, nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja materialiomis ir procesinėmis teisės normomis.

Pažymėtina, kad 2010 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje, kurioje buvo priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Tarnybos 2017 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (2.2)NO-2-1336 „Dėl ikiteisminio kreipimosi“, taip pat įpareigoti į atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, pateiktus Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendime Nr. N-(1.9.)-3-07 bei atlyginti pareiškėjo prašomą turtinę ir neturtinę žalą.

2. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Minėta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007. Šioje byloje V. S. prašė panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. S-53-(A(G)-34) ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07 kaip nepagrįstus ir neteisėtus bei priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės pareiškėjui padarytos turtinės žalos – 5637 27 Lt ir neturtinės žalos – 2000 Lt atlyginimą. Minėtame sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad civilinės bylos Nr. 2-9557-392/06 nagrinėjimo metu pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje civilinėje byloje, o pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą V. S. apskundė apeliacine tvarka, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008, jo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes, matyti, kad įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008, konstatuota, kad Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. (1.9.)-3-07 buvo teisėtas ir pagrįstas, o teisinė pagalba pareiškėjui nutraukta pagrįstai, nustačius, kad jis piktnaudžiauja materialiomis ir procesinėmis teisės normomis. Darytina išvada, jog Tarnyba ginčijamu 2017 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (2.2)NO-2-1336 neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusių teismų sprendimų ir iš naujo vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, todėl konstatuotina, jog Tarnyba teisėtai ir pagrįstai ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą paneigti jo prašomus duomenis.

Tarnyba ginčijamu 2017 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (2.2)NO-2-1336 taip pat atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atlyginti Tarnybos neteisėtais veiksmais padarytą žalą, konstatavusi, jog jo prašymas yra nepagrįstas, nes neegzistuoja neteisėti Tarnybos veiksmai. Vertinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 22 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), matyti, jog neturtinės žalos atlyginimo klausimų sprendimas priskirtas teismų kompetencijai, o Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos nesuteikia teisės Tarnybai spręsti jos pačios civilinės atsakomybės klausimų ir tuo pagrindu atlyginti žalą pareiškėjams. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog atsakovė ginčijamu 2017 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. (2.2)NO-2-1336 teisėtai ir pagrįstai atsisakė atlyginti pareiškėjo prašomą žalą.

4. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teismai formaliai pasirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008 nustatyta aplinkybe, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas pagrįstai, nes Lietuvos vyriausiasis administracinėje teismas vėlesniu sprendimu paneigė šią išvadą, ir 2010 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-200/2012 pripažino, kad jo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Marijampolės rajono apylinkės teisme, kuriame buvo ginčijami tie patys įgaliojimai tik kitu pagrindu, yra pagrįstas, o Tarnybos skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimas yra neteisėtas. Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-442-200-10 buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Tarnybos 2008 m. spalio 22 d. sprendimą Nr.(1.9)-NSP-202-08, kuriuo pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas paaiškėjus, kad 2008 m. liepos 22 d. sprendimu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl pripažinimo negaliojančiais tų pačių įgaliojimų, dėl kurių buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo suteikta 2006 m. birželio 27 d. Taigi, pareiškėjo minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartis priimta dėl kito dalyko ir kitu pagrindu, todėl teismas šioje administracinėje byloje nėra saistomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-442-200-10 pateiktais išaiškinimais.

5. Pareiškėjas nurodo, jog Tarnybos 2017 m. vasario 13 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8, 19 ir kitų straipsnių reikalavimų, yra nepagrįstas teisės normomis, neatsako į iškeltą klausimą, dokumentas nepatvirtintas įstaigos antspaudu.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010).

Teismas, įvertinęs ginčijamą Tarnybos 2017 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (2.2)NO-2-1336, konstatuoja, jog jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartimi, sprendime pateikiami adekvatūs, aiškūs ir pakankami motyvai, kodėl pareiškėjo kreipimasis nėra tenkinamas. Ta aplinkybė, jog Tarnyba ginčijamo sprendimo nepagrindė teisės aktų nuostatomis, nesudaro pagrindo jį panaikinti, nes priešingu atveju, panaikinus sprendimą dėl formalių priežasčių, nebus užtikrintas teisingumo ir protingumo principo įgyvendinimas.

6. Netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti Tarnybos 2017 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (2.2)NO-2-1336, netenkinamas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, pateiktus Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendime Nr. N-(1.9.)-3-07.

7. Sprendžiant, ar yra pagrindas pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 50 Eur turtinę ir 100 Eur neturtinę žalą, pažymėtina, kad atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neturtinės žalos atlyginimas sureguliuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245–6.250 straipsniuose nustatytos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltės. Nesant nors vienai iš nurodytų sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš 2017 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. (2.2)NO-2-1336, kuris, jo manymu, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.245–6.250 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad šiame sprendime pareiškėjo skundą tiek, kiek juo prašoma panaikinti Tarnybos 2017 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (2.2)NO-2-1336 „Dėl ikiteisminio kreipimosi“ ir įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, pateiktus Tarnybos 2007 m. vasario 7 d. sprendime Nr. N-(1.9.)-3-07, atmetus kaip nepagrįstus, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų Tarnybos atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų veiksmų. Todėl pareiškėjo prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 50 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas.

8. Tarnyba pateikė teismui prašymą įpareigoti pareiškėja atlyginti Tarnybai 78,60 Eur už iš rusų į lietuvių kalbą išverstą pareiškėjo 2017 m. sausio 17 d. skundą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su 2017 m. kovo 23 d. prašymu (gautas 2017 m. kovo 23 d., reg. Nr. DOK-6916) (b. l. 54) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę pateikti teismui dokumentus su vertimu į valstybinę kalbą. Teismas 2017 m. kovo 27 d. raštu išsiuntė Tarnybai V. S. prašymą susipažinti ir įpareigojo iki 2017 m. balandžio 10 d. pateikti teismui įstatymų reikalavimus atitinkančius dokumentus (b. l. 55). Tarnyba 2017 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (2.2)NO-2-3035 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 57-58) pateikė teismui pareiškėjo 2017 m. sausio 17 d. „Ikiteisminį kreipimąsi“ išverstą į lietuvių kalbą. Tarnyba 2017 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (1.21)NO-2-3172 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė teismui valstybės iždo mokėjimų pagal mokėjimo paraiškas išrašą (b. l. 59), iš kurio matyti, jog 2017 m. balandžio 13 d. mokėjimo pavedimu Nr. VB1704130114739 pervedė MB Progreso 78,60 Eur sumą, nurodytą sąskaitoje-faktūroje (b. l. 60). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog atsakovė pareiškėjo skundo vertimą pateikė pareiškėjo reikalavimu, už vertimą sumokėjo 78,60 Eur, teismas konstatuoja, jog šios išlaidos turi būti priteistos iš pareiškėjo atsakovės Tarnybos naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjo V. S., a. k (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 78,60 Eur vertimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.