Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui V. S., vertėjai Ingridai Kisieliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 100 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos. Kitą pareiškėjo skundo dalį atsisakyta priimti (b. l. 48–49).

Paaiškino, kad ne jis piktnaudžiavo, o advokatė G. R. nenorėjo dirbti, toliau teikti jam antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo teigimu, tai buvo jos asmeninis kerštas dėl to, kad blogai parengė civilinį ieškinį, kaip ir nurodė teisėjas V. K. parengiamajame teismo posėdyje 2006-12-13. Advokatė tyčia pažeidė pagrindines Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatas, reglamentuojančias advokatų teises ir pareigas, jų atsakomybę ir teisinius santykius su klientais pagal valstybės garantiją į teisinę pagalbą. Dėl atsakovės kaltės negalėjo apginti savo teisių ir teisėtų interesų civilinėje byloje Nr. 2-8731-392/2006, Nr. 2-1046-619/2007, todėl teismo sprendimas buvo neigiamas jo atžvilgiu, jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Advokatė neturi pakankamos kvalifikacijos dirbti su civilinėmis bylomis. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau –­ ir Tarnyba) su prašymu pakeisti šią advokatę į kitą kvalifikuotą specialistą 2006-10-10, 2007-02-14 ir 2007-03-12, tačiau gavo tik nepagrįstus atsisakymus. Teismas nepagrįstai konstatuoja, kad jam advokatės ir atsakovo veiksmais materialinės žalos padaryta nebuvo. Mano, kad tai netiesa, kadangi dėl to, kad neturėjo teisinės pagalbos, į kurią turėjo teisę pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (toliau – VGTPĮ), pralaimėjo civilinę bylą dėl įgaliojimų atšaukimo.

Dokumentai patvirtina, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos valdininkės A. B. ir D. J. ilgai ir kryptingai tyčiojosi iš pareiškėjo ir neįvykdė teismų sprendimų dėl teisinės pagalbos skyrimo, bei klastojimu ir kitais pareiginiais nusikaltimais trukdė įgyvendinti teisingumą, o civilinė byla, kurioje prašyta teisinės pagalbos, teismo buvo nutraukta. Tai pakenkė jo teisėtiems interesams, tačiau buvo naudinga advokatūrai. A. B. turėjo ir asmeninių priežasčių tyčiotis iš pareiškėjo, nes jis daug kartų laimėjo teisminius ginčus su Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos biurokratais.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 52–53) paaiškino, kad Tarnyba 2007-02-07 sprendimu Nr. N-(1.9.)-3-07 nutraukė pareiškėjui pagal 2006-06-27 sprendimą Nr. 957/06 civilinėje byloje dėl 2002-09-20 patvirtinto įgaliojimo ir 2002-10-01 patvirtinto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais teiktą antrinę teisinę pagalbą, nustačiusi, jog pareiškėjas piktnaudžiavo suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006 ir pažeidė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus. Tarnyba 2014-11-12 raštu Nr. (1.7.) SD-5835 (pagal prašymą reg. Nr. (1.7.) ATP-3371), su kurio priėmimu pareiškėjas sieja jo neva patirtą turtinę ir neturtinę žalą, atsisakė panaikinti ar pakeisti 2007-02-07 sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07.

Atkreipė dėmesį, kad, pareiškėjo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-142-833/2014 priėmimas, kuriuo pripažintas negaliojančiu 2002-09-18 įgaliojimas, yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, patvirtinanti, jog Tarnybos 2007-02-07 sprendimas Nr. N-(1.9.)-3-07 turi būti panaikintas. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba 2007-02-07 sprendimu Nr. N-(l .9.)-3-07 buvo nutraukta ne dėl to, kad pareiškėjo reikalavimas buvo pripažintas nepagrįstu ar neperspektyviu, tačiau nustačius, jog jis piktnaudžiavo suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006 ir pažeidė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-25 sprendimo priėmimas civilinėje byloje Nr. 2-142-833/2014 nesudaro pagrindo kvestionuoti 2007-02-07 sprendimo Nr. N-(1.9)-3-07 teisėtumo. Akcentavo, kad pareiškėjo keliami argumentai buvo nagrinėti ir įvertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Tarnyba 2014-11-12 raštu Nr. (1.7.) SD-5835 atsisakydama pakeisti ar panaikinti 2007-02-07 sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07, neturėjo teisinio pagrindo iš naujo vertinti minėtų aplinkybių.

Tarnyba priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsisakyti panaikinti ar pakeisti 2007-02-07 sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07, tai reiškia, jog nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų –Tarnybos neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepagrindė teiginių apie jo manymu patirtą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų. Nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, neįrodžius esant patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant kitą civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kurią jis patyrė dėl Tarnybos 2014-11-12 sprendimo Nr. (1.7.)-SD-5835, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti ar pakeisti Tarnybos 2007-02-07 sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Tarnybai pateikė 2014-09-26 prašymą (b. l. 54–58), kuris Tarnybos iniciatyva išverstas į lietuvių kalbą, užregistruotas 2014-10-09 (b. l. 63–65). Iš šių prašymų matyti, kad pareiškėjas Tarnybos prašė atšaukti kaip nepagrįstą jos 2007-02-07 sprendimą (b. l. 68–70) dėl, jo manymu, naujų aplinkybių atsiradimo, t. y. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-142-833/2014 bei pripažinti teisėtu ankstesnį Tarnybos 2006-06-27 sprendimą Nr.957/06 (b. l. 21).

Išnagrinėjusi šiuos prašymus, Tarnyba 2014-11-12 sprendime (b. l. 66–67) pažymėjo, kad Tarnybos 2007-02-07 sprendimo Nr. (1.9)-3-07 teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas teismų, kurių sprendimai yra įsiteisėję. Taip pat nurodė, kad Tarnybos 2007-07-07 sprendimas pripažintas teisėtu Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007-03-16 sprendimu Nr. S-53-(A(G)-34), Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2007-10-12 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008-07-08 sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008. O taip pat, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-09-16 sprendimu Nr. 2-2070-582/09 atmetė pareiškėjo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsisakydamas pripažinti advokatės G. R. veiksmus teikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal 2006-06-27 sprendimą Nr. 957/06 neteisėtais bei priteisti žalą. Vilniaus apygardos teismas 2011-05-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-342-464/2011 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-09-12 sprendimą paliko nepakeistą (LITEKO, b. l. 66, 67).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį skundas nenagrinėjamas, be kita ko, ir tais atvejais, jeigu, tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą.

Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios informacijos matyti, kad VAAT dar 2007-10-12 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti „Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007-03-16 sprendimą Nr. S-53-(A(G)-34) ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-02-07 sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07 kaip nepagrįstus ir neteisėtus; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjui padarytos turtinės žalos – 5637 27 Lt ir neturtinės žalos – 2000 Lt atlyginimą“. Šiame sprendime VAAT atmetė skundą ir, be kita ko, konstatavo, kad: „pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 antrinę teisinę pagalbą teikusi advokatė G. R. netinkamai atliko savo pareigas“; VAAT, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, advokatės G. R. paaiškinimus, civilinės bylos Nr. 2-9557-392/06 nagrinėjimo metu pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir prašymų turinį bei pareiškėjo veiksmus šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, taip pat atsižvelgęs į jau išnagrinėtų civilinių bylų, susijusių su įgaliojimų, kuriuos pareiškėjas siekė užginčyti civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, teisinėmis pasekmėmis, kiekį, padarė išvadą, kad civilinės bylos Nr. 2-9557-392/06 nagrinėjimo metu pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje civilinėje byloje.

Iš LITEKO duomenų matyti, kad šį VAAT sprendimą pareiškėjas apskundė apeliacine tvarka, o LVAT 2008-07-08 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008, jo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT, be kita ko, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti advokatės G. R. pranešimo argumentus, nes būtent pranešime nurodyti pažeidimai bei duomenys teismo posėdžio protokole civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 ir buvo pagrindas Tarnybai priimti sprendimą nutraukti teikti teisinę pagalbą, taip pat LVAT sutiko su VAAT sprendimo išvadomis, kad teisinė pagalba nutraukta pagrįstai, nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja materialiomis ir procesinėmis teisės normomis. Pažymėtina, kad 2010-04-16 LVAT atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje, kurioje buvo priimti VAAT 2007-10-12 sprendimas ir LVAT 2008-07-08 nutartis.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad įsiteisėjusiais VAAT 2007-10-12 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007, ir LVAT 2008-07-08 nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008, konstatuota, kad Tarnybos 2007-02-07 sprendimas Nr. (1.9)-3-07 buvo teisėtas ir pagrįstas, o advokatės G. R. pranešimas – pagrįstas. Taigi, Tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė panaikinti ar pakeisti Tarnybos 2007-02-07 sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07, kadangi, kaip nustatyta bylos duomenimis, civilinės bylos Nr. 2-9557-392/06 nagrinėjimo metu Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą, dėl to, kad pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, o ne dėl to, kad byla buvo neperspektyvi.

Sprendžiant, ar yra pagrindas pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 100 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, pažymėtina, kad atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neturtinės žalos atlyginimas sureguliuotas CK 6.250 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.245–6.250 straipsniuose nustatytos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltės. Nesant nors vienai iš nurodytų sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš Tarnybos veiksmų. Teismas laiko, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba 2007-02-07 sprendimu Nr. N-(l .9.)-3-07 buvo nutraukta ne dėl to, kad pareiškėjo reikalavimas buvo pripažintas nepagrįstu ar neperspektyviu, tačiau nustačius, jog jis piktnaudžiavo suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006 ir pažeidė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-25 sprendimo priėmimas civilinėje byloje Nr. 2-142-833/2014 nesudaro pagrindo kvestionuoti 2007-02-07 sprendimo Nr. N-(1.9)-3-07 teisėtumo. Pareiškėjo keliami argumentai buvo nagrinėti ir įvertinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Tarnyba 2014-11-12 raštu Nr. (1.7.) SD-5835 atsisakydama pakeisti ar panaikinti 2007-02-07 sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07 neturėjo teisinio pagrindo iš naujo vertinti minėtų aplinkybių. Atsižvelgus į šioje byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.245–6.250 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė panaikinti ar pakeisti VVGTPT 2007-02-07 sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07, todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų Tarnybos atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 100 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.