Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus valstybės garantuojamai teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

– panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2014-03-18 sprendimą Nr. (1.7.)-SD-1352 „Dėl V. S. 2014-02-20 prašymo“ (toliau – Sprendimas Nr. (1.7.)-SD-1352) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014-02-24 prašymą Nr. (1.7.)-GD-452;

– priteisti iš atsakovės 500 Lt turtinei ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tarnybos 2007-02-07 sprendimas Nr. N-(1.9.)-3-07 priimtas pagal klaidingai suprastą advokatės G. R. 2007-01-05 pranešimą, kuriame ji apkaltino pareiškėją piktnaudžiavimu procesinėmis ir materialinėmis teisėmis, t. y. kad pareiškėjas teikė tariamai nepagrįstus ieškinio reikalavimus atsakovui civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006. Tai teigdama advokatė rėmėsi įstatyme nenustatytais pagrindais.

Paaiškėjus naujoms aplinkybėms pareiškėjas prašė atsakovės peržiūrėti anksčiau priimtą Tarnybos 2007-02-07 sprendimą Nr. (1.9.)-3-07 ir jį ištaisyti, tačiau 2014-03-17 atsakovė priėmė skundžiamą aktą, kuriame teigiama, kad prašymas nepagrįstas. Šiuo sprendimu atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, kadangi sprendimas yra iš esmės nemotyvuotas.

Dėl atsakovės veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kadangi buvo priverstas egzistuoti kankinančiomis sąlygomis, neturėjo elementarių buitinių patogumų, patyrė emocinę ir dvasinę depresiją, buvo nuolat psichologiškai traumuojamas, jo galimybės buvo apribotos. Atsakovė sistemingai atsisako peržiūrėti skundus dėl Tarnybos priimtų sprendimų dėl formalių priežasčių. Dėl šios priežasties yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju pareiškėjas patyrė ir turtinę žalą, kurią sudaro šio ginčo sprendimas teisminėse ir neteisminėse institucijose nuo 2007 metų.

Į posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Norėdamas prisiteisti iš Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Tarnyba, turtinę ir neturtinę žalą, pareiškėjas visų pirma privalo įrodyti Tarnybos veiksmų neteisėtumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktame skunde teismui nenurodo jokių konkrečių atsakovės veiksmų, o tik pateikia savo samprotavimus, nurodo administraciniuose teismuose išnagrinėtų bylų sąrašą, pateikia aplinkybes, kurios visiškai nesusijusios su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą turtinę žalą.

Į posėdį atsakovių atstovas neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

1. Nagrinėjamoje byloje, remiantis šalių paaiškinimais, surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas Tarnybai pateikė 2014-02-20 prašymą (reg. 2014-02-24 Nr. (1.7.)GD-452) rusų kalba (b. l. 95–97), kuris Tarnybos iniciatyva išverstas į lietuvių kalbą ir užregistruotas 2014-02-26 (reg. Nr. (1.7.)GD-473) (b. l. 94). Iš šių prašymų matyti, kad pareiškėjas Tarnybos paprašė peržiūrėti jos 2007-02-07 sprendimą Nr. (1.9)-3-07 (b. l. 100–102) dėl, jo manymu, naujų aplinkybių atsiradimo, t. y. šis Tarnybos sprendimas „priimtas remiantis advokatės G. R. klaidingu pranešimu“.

Taip pat byloje nustatyta, kad išnagrinėjusi šiuos prašymus Tarnyba 2014-03-18 priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą Nr. (1.7.)-SD-1352 (b. l. 92–93), kuriame iš esmės konstatavo, kad Tarnybos 2007-02-07 sprendimo Nr. (1.9)-3-07 teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas teismų, kurių sprendimai yra įsiteisėję. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2007-10-12 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007, V. S. skundas dėl Tarnybos 2007-02-07 sprendimo Nr. (1.9)-3-07 teisėtumo ir pagrįstumo atmestas kaip nepagrįstas; išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą šį VAAT sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2008-07-08 sprendimu Nr. A63-1278/2008 paliko nepakeistą.

2. Šioje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. (1.7.)-SD-1352, kuriuo Tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus Nr. (1.7.)-GD-452 ir Nr. (1.7.)GD-473 iš esmės dėl to, kad tuo pačiu klausimu VAAT ir LVAT jau yra priėmę atitinkamai sprendimą ir nutartį, o pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Taip pat pareiškėjas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, prašo priteisti 500 Lt turtinei ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo nuomone, atsirado Tarnybai priėmus ginčijamą sprendimą.

3. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį skundas nenagrinėjamas, be kita ko, ir tais atvejais, jeigu „tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą“.

4. Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios informacijos matyti, kad VAAT dar 2007-10-12 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007, kurioje V. S. prašė panaikinti „Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007-03-16 sprendimą Nr. S-53-(A(G)-34) ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-02-07 sprendimą Nr. N-(1.9.)-3-07 kaip nepagrįstus ir neteisėtus; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės pareiškėjui padarytos turtinės žalos – 5637 27 Lt ir neturtinės žalos – 2000 Lt atlyginimą“. Šiame sprendime VAAT atmetė skundą ir, be kita ko, konstatavo, kad: „pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 antrinę teisinę pagalbą teikusi advokatė G. R. netinkamai atliko savo pareigas“; VAAT, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, advokatės G. R. paaiškinimus, civilinės bylos Nr. 2-9557-392/06 nagrinėjimo metu pareiškėjo pateiktų paaiškinimų ir prašymų turinį bei pareiškėjo veiksmus šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, taip pat atsižvelgęs į jau išnagrinėtų civilinių bylų, susijusių su įgaliojimų, kuriuos pareiškėjas siekė užginčyti civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, teisinėmis pasekmėmis, kiekį, padarė išvadą, kad civilinės bylos Nr. 2-9557-392/06 nagrinėjimo metu pareiškėjas piktnaudžiavo jam suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nutraukė jam antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje civilinėje byloje.

Taip pat matyti, kad šį VAAT sprendimą V. S. apskundė apeliacine tvarka, o LVAT 2008-07-08 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008, jo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT, be kita ko, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti advokatės G. R. pranešimo argumentus, nes būtent pranešime nurodyti pažeidimai bei duomenys teismo posėdžio protokole civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06 ir buvo pagrindas Tarnybai priimti sprendimą nutraukti teikti teisinę pagalbą, taip pat LVAT sutiko su VAAT sprendimo išvadomis, kad teisinė pagalba nutraukta pagrįstai, nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja materialiomis ir procesinėmis teisės normomis.

Pažymėtina, kad 2010-04-16 LVAT atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje, kurioje buvo priimti VAAT 2007-10-12 sprendimas ir LVAT 2008-07-08 nutartis.

5. Apibendrinant nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad įsiteisėjusiais VAAT 2007-10-12 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-7305-07/2007, ir LVAT 2008-07-08 nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A63-1278/2008, konstatuota, kad Tarnybos 2007-02-07 sprendimas Nr. (1.9)-3-07 buvo teisėtas ir pagrįstas, o advokatės G. R. pranešimas – pagrįstas. Taigi pareiškėjo argumentas, kad Tarnybos 2007-02-07 sprendimas Nr. (1.9)-3-07 buvo priimtas remiantis klaidingu advokatės G. R. pranešimu ir tai turėtų būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigia, kad Sprendimu Nr. (1.7.)-SD-1352 atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, kadangi jis yra iš esmės nemotyvuotas. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinės justicijos byloje nėra duomenų, kad, atliekant administracinę procedūrą ir priimant ginčijamą sprendimą, būtų pažeisti gero administravimo principo imperatyvai, o šiame sprendime motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad Sprendimas Nr. (1.7.)-SD-1352 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

4. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat surinktus rašytinius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad Tarnybos Sprendimas Nr. (1.7.)-SD-1352, kuriame iš esmės konstatuota, kad Tarnybos 2007-02-07 sprendimo Nr. (1.9)-3-07 teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas teismų, kurių sprendimai yra įsiteisėję, yra neteisėtas ar nepagrįstas. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą Nr. (1.7.)-GD-452.

Vadinasi, pareiškėjo skundas tiek, kiek juo prašoma panaikinti Tarnybos 2014-03-18 sprendimą Nr. (1.7.)-SD-1352 ir įpareigoti pareiškėjo prašymą Nr. (1.7.)-GD-452 išnagrinėti iš naujo, atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Sprendžiant, ar yra pagrindas pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 500 Lt turtinei ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pažymėtina, kad atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neturtinės žalos atlyginimas sureguliuotas CK 6.250 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.245–6.250 straipsniuose nustatytos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltės. Nesant nors vienai iš nurodytų sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš Sprendimo Nr. (1.7.)-SD-1352, kuris, jo manymu, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.245–6.250 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad šiame sprendime pareiškėjo skundą tiek, kiek juo prašoma panaikinti Tarnybos 2014-03-18 sprendimą Nr. (1.7.)-SD-1352 ir įpareigoti pareiškėjo prašymą Nr. (1.7.)-GD-452 išnagrinėti iš naujo, atmetus kaip nepagrįstą, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų Tarnybos atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų veiksmų. Todėl pareiškėjo prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 500 Lt turtinei ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.