Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š.

2019 m. liepos 19 d. apie 20 val., Vilniaus r., Paberžės sen., Lygialaukio k., Darbininkų g., ties pastatu Nr. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuotos minėtos nusikalstamos veikos padarymo pilnai pripažino ir apklausiamas davė tokius parodymus: įvykio dieną, būdamas namuose gėrė alkoholinius gėrimus (alų, vyną) dviese su kaimynu; iki tol nebuvo alkoholinių gėrimų vartojęs. Kaimynas (draugas) likęs namuose, o jis apie 15 val. išvažiavo į parduotuvę įsigyti dar vyno ir alaus; važiuoti reikėję apie 2 km per laukus. Parodė, kad galėjo namo grįžti ir dviračiu, kadangi turėjęs automobilio bagažinėje dviratį. Atvažiavęs prie parduotuvės automobilį paliko prie garažų, netoli, apie 50 m, nuo parduotuvės, kadangi bijojęs, kad jo nepastebėtų. Nusipirko vyno ir alaus. Kadangi buvo pastebėtas kaimynų, jam iškvietė pareigūnus. Paaiškino, kad dėl viso to gailisi ką padarė, parodė, jog automobilį pirko prieš 4 metus, niekur jo neregistravo, valstybiniai numeriai automobilio gale buvo nuo Moskvič markės automobilio, priekyje numerių nebuvo. Paaiškino, kad jis neturėjo ir neturi vairuotojo pažymėjimo, o taip atsisėda (vairuoti) pirmą kartą. Papildomai paaiškino, kad alkoholį vartoja retkarčiais, per savaitgalius, išeigines dienas; dirbo seniūnijoje pagalbiniu darbininku, o nuo naujų metų – yra pensininkas, gauna 213 Eur pensiją; gyveno su sugyventine, kurią palaidojo; būtų jam geriau atsėdėti. Daugiau nieko negali pasakyti.

Kadangi kaltinamasis V. Š. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko nagrinėjimo teisme dalyviai, kurie pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruotas, anksčiau neteistas. Gyvena savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Teisės vairuoti transporto priemonę jis neturi ir šios teisės niekada neturėjo. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos priklauso jam, automobilis yra išregistruotas, automobilį jis pirko maždaug prieš metus iš nepažįstamo vyro už 100 eurų. Automobilis buvo parduotas be valstybinių numerių, automobilį pirko metalo laužui, automobilio pirkimo pardavimo sutarties jis neturi. Ant nurodyto automobilio jis uždėjo kito automobilio valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nuo jo dėdės automobilio Moskvič. O. A. automobilį maždaug savaitę atgal jis pastatė šalia savo draugo (duomenys neskelbtini) (pavardės ir tel Nr. nežino) namų, automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), namo Nr. jis nežino. 2019-07-19 laikotarpiu nuo 12 val. iki 14 val. kartu su savo draugu (duomenys neskelbtini) (pavardės ir tel Nr. nežino) buvo jo namuose, nurodytu adresu, kur vartojo alkoholį. Jis asmeniškai išgėrė apie 0,7 l vyno ir apie pusę litro alaus. Apie 14 val. kartu su minėtu draugu jis nuėjo į šalimais, už 10 m esančią parduotuvę, kur nupirko dar kelis butelius vyno. Po ko pradėjo eiti atgal pas draugą namo. Tuo metu prie parduotuvės stovėjo nepažįstamas vyras ir moteris, kurie pasakė, kad jie paskambino į policiją, taip pat nurodė, kad niekur jis neitų. Po 14 val., prie minėtos parduotuvės atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnų reikalavimu jis kelis kartus prapūtė į alkoholio kiekio matuoklį, buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Po ko pareigūnai jį sulaikė ir uždarė į areštinę. 2019-07-19 jokio automobilio jis nevairavo. Kaip minėjo, automobilis O. A. prie kurio pritvirtinti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), stovėjo šalia jo draugo namų, nurodytu adresu (b.l. 43).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas A. J. parodė, kad 2019-07-20 apie 19.45 val., būdamas savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo garsą ir pasisukęs į gatvę, pastebėjo Darbininkų g. nuo miško pusės važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini) markės, be priekinio numerio, o ant galinio bamperio uždėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis važiavo lėtai, po gatvę vinguriuojant, užvažiavo kelis kartus ant šaligatvio bortelio. Automobilis pravažiavo pro jo namą ir toliau nuvažiavo Vilniaus g. link. Jis nutarė pasižiūrėti kur toliau šis automobilis važiuoja. Išėjo jis į gatvę ir ėjo iš paskos automobilio. Matė, kaip jis toliau važiavo link garažų, ir po to pasuko į kairę, kur yra daugiabutis namas, kuriame įrengta parduotuvė. Jis atėjo iki automobilio maždaug po 2-3 min., jo salone vairuotojo nebuvo. G. S. buvusi netoli garažų jam pasakė, kad automobilio vairuotojas nuėjo į parduotuvę. Stovėjo jis netoli automobilio ir pastebėjo iš parduotuvės išeinantį vyrą, kurį prieš tai matė, kaip jis vairuodamas automobilį pravažiavo pro jo namą. Priėjo jis prie vyro ir paklausė: „Ką Jūs darysit?“, vyras lenkų kalba jam atsakė: „Važiuosiu namo“. Jis tada jam pasakė: „Toks nevažiuosi, atiduok raktelius“. Pradėjus kalbėti su vyru įsitikino, kad jis neblaivus, nes nuo vyro sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, taip pat eisena patvirtino, kad vyras neblaivus. Prie jų priėjo G. S., kurios jis paprašė, kad iškviestų policiją, ir ji paskambino policijai. Vairuotojas išgirdo, kad dėl jo kviečia policiją ir atsakė: „Na ir kas, aš pasakysiu, kad nevairavau, kas tai patvirtins. Aš iš viso nevairavau, automobilis čia ne mano“. Laukiant policijos vyras bandė atsisėsti į automobilį, bet jis jo neprileido prie automobilio, užtverdamas jam kelią su G. S.. Laukė apie 30 min. policijos, o atvažiavus policininkų ekipažui perdavė sulaikytą vairuotoją policininkams. Iki policijos atvažiavimo vyras stovėjo greta jų ir rankose laikė savo nupirktą alkoholį (du butelius vyno ir du butelius alaus) ir nevartojo. Jis matė ir girdėjo kaip vyras iš karto policininkui pasakė, kad nevairavo, čia ne jo mašina. Bet vėliau po pokalbio vyras prisipažino atvairavęs automobilį, taip pat jis matė kaip policininkas iš automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktelius. Paprašytas pasitikrinti blaivumą vairuotojas pūtė į alkotesterį ir prietaisas parodė 2,33 prom. Vyras buvo sulaikytas policininkų ir išvežtas, o automobilį išvežė atvažiavęs tralas (b.l. 29).

Apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojos G. S. parodymais, kuri paaiškino, kad 2019-07-20 apie 19.50 val., būdama savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo garsą ir pasisuko į gatvę, kur pastebėjo Darbininkų g. važiuojanti automobilį (duomenys neskelbtini) markės, priekinėje dalyje buvo išdaužtas žibintas. P. O. automobilio vairo ji matė sėdinti vyrą, kaip jai pasirodė pagyvenęs žmogus, anksčiau nematytas, daugiau keleivių automobilyje nebuvo. Automobilis važiavo lėtai ir pravažiavęs pro ją, nuvažiavo į kitą namo pusę kur yra parduotuvė. Labai greitai priėjo kaimynas A. J. ir paklausė, ar ji matė kas važiavo automobiliu. Ji atsakė vyras, bet jai nematytas. Po kokių 10 min. priėjęs A. J. paprašė jos duoti telefoną, nes nori pranešti policijai, kad (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas yra neblaivus. Ji telefono nedavė, o pati priėjo arčiau parduotuvės ir pamatė stovinti tą patį vyrą, kuris vairavo automobilį prieš tai. Vyras norėjo atsisėsti į savo automobilį (duomenys neskelbtini), bet su A. J. jam nelaido įsėsti į automobilį. Ji tuo metu paskambino į policiją ir pranešė apie sulaikytą neblaivų vairuotoją. Iki policijos atvažiavimo neblaivus vyras bandė eiti kažkur, bet jam neleido išeiti. Laukė apie 30 min. policijos, o atvažiavus policininkų ekipažui perdavė sulaikytą vairuotoją policininkams. Iki policijos atvažiavimo vyras stovėjo greta ir rankose laikė savo nupirktą alkoholį (du butelius vyno ir du butelius alaus) ir jo nevartojo. Paprašytas policininkų vairuotojas pasitikrinti neblaivumą pūtė į alkotesterį ir ji matė, kad prietaisas parodė 2,57 prom. Policininkai vyrą sulaikė ir išsivežė, o automobilį išvežė atvažiavęs tralas (b.l. 32).

Apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojos J. R. parodymais, kad 2019 m. liepos 19 d. dirbo parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), kasininkės - pardavėjos pareigose. Apie 19.50 val. į parduotuvę atėjo iš matymo pažįstamas klientas - nei vardo, nei pavardės jo ji nežino. Vyras pirko duoną ir alkoholį. Kokios rūšies alkoholį jis nupirko ir kokį kiekį - ji neatsimena, tikriausiai tai buvo arba vynas, arba alus. Į parduotuvę jis atėjo vienas, to metu daugiau žmonių parduotuvėje nebuvo. Vyras apsipirkęs iškarto išėjo, parduotuvės patalpose neužsibuvo ir parduotuvėje alkoholio nevartojo. Kadangi parduotuvėje daugiau žmonių nebuvo tai visą laiką iki išėjimo iš parduotuvės ji stebėjo minėtą vyrą, nes turi įpratimą stebėti klientus, kad jie nepaimtų kitų prekių. Todėl aiškiai matė, kad nei parduotuvėje, nei išeidamas klientas alkoholio nevartojo. Apie 20.05 val. uždariusi parduotuvę ji išėjo į lauką ir pamatė minėtą vyrą prie automobilio, šalia jo buvo vyras ir moteris, kurie neleido jam sėsti į automobilį. Ji sėdo į savo automobilį ir išvažiavo (b.l. 36).

L. N. P. parodymais, kad 2019-07-19 apie 20 val., patruliuojant ekipaže kartu su Vilniaus aps. VPK PR vyr. patrule B. S., iš Vilniaus aps. OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas sulaikė neblaivų vairuotoją. Atvykus į minėtu adresu pasitiko pranešėjas A. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris ir paaiškino, kad matė automobilį (duomenys neskelbtini) markės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalios spalvos, kuris važiavo šaligatviais Darbininkų g., vairuotojas galimai neblaivus. Automobiliui nuvažiavus link parduotuvės, A. J. ėjo iš paskos iki automobilio (duomenys neskelbtini), bet vairuotojo priėjus nebuvo. A. J. palaukus apie 5 min. prie parduotuvės, iš jos išėjo tas pats vyras, kuris vairavo minėtą automobilį (duomenys neskelbtini). A. J. bendraudamas su vairuotoju pajuto nuo jo stiprų sklindantį alkoholio kvapą ir atėmė raktelius. Greta buvusi G. S. iškvietė policiją. Patikrinus automobilį pagal VRM CDB buvo nustatyta, kad ant automobilio (duomenys neskelbtini) uždėtas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso automobiliui Moskvich, o automobiliui (duomenys neskelbtini) priklauso valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkas V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Bendraujant su vairuotoju nuo jo jis juto stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli ir suprasti ką jis kalba - ne viską suprato. Pasiteiravus vairuotojo kokia pavardė, jis kažką neaiškiai atsakydavo įvairiomis kalbomis (lenkų, rusų, lietuvių k.), kalbėjo įvairius dalykus, bet neatsakė ko N. P. klausia. Atlikus vairuotojui neblaivumo nustatymo testą ir davė pūsti į alkotesterį du kartus. Vairuotojas pasitikrino girtumą, bet pasakė, jis nevairavo. Jis matė, kad ant parduotuvės yra įrengtos vaizdo kameros, bet atvykus parduotuvė nebedirbo, todėl ir peržiūrėti vaizdo įrašų nepavyko. Vairuotojui nustačius daugiau nei 1,5 prom. girtumą, jis informavo Vilniaus aps. VPK OVS budėtoją, ir jį sulaikius nuvežė į Vilniaus aps. VPK OVS, kur perdavė tyrėjui. A. O. iškvietus tralą išvežtas į saugomų transporto priemonių aikštelę. Vairuotojui asmens tapatybė buvo nustatyta atvykus į policijos įstaigą. Paaiškėjo, kad tai V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris neturi teisės vairuoti, automobilis neapdraustas, neatlikta techninė apžiūra (b.l. 34).

VĮ REGITRA duomenimis, jog automobilis O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b.l. 12).

VšĮ „Emprekis“ duomenis, kuriais nustatyta, jog automobilis Opel A. C. TD, 1994-1997 m. laidos kainuoja be (duomenys neskelbtini) Eur (b.l. 11, 13).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kad valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kitam automobiliui, techninės apžiūros talonas nepateiktas, galiojantis automobilio Nr. nepateiktas, registracijos liudijimas nepateiktas (b.l. 14-20).

2019-07-19 neblaivumo nustatymo aktu, kad 20.50 val. V. Š. nustatytas 2,33 promilių girtumas, o 21.35 val. – 2,67 promilių girtumas (b.l. 24-27).

Kita bylos medžiaga: BIRT ataskaitų žiūrykle (b.l. 10); tarnybiniais pranešimais (b.l. 4-5); fotolentelėmis (b.l. 19-20); administracinių nusižengimo registro išrašu (b.l. 45-46); įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašu (b.l. 44); priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b.l.21); transporto priemonės duomenimis (b.l. 12); paaiškinimu (b.l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-14-511/2018, Nr. 2K-80-511/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-80-511/2018). Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-186-942/2018).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad šio nusikalstamo sudėtis yra formali, todėl baudžiamoji atsakomybė nustatyta už veikos padarymą: vairavimą apsvaigus, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingą pobūdį ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-136-699/2018).

Pažymėtina, kad kaltinamojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151-628/2018, Nr. 2K-67-699/2018).

Atsižvelgdamas į aukščiau formuojamą teismų praktiką ir apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus bei vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. Š. teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl jų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam V. Š. pareikštą kaltinimą.

(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir paaiškinęs, kad įvykio dieną, būdamas namuose gėrė alkoholinius gėrimus (alų, vyną) dviese su kaimynu. Kaimynui likus namuose, jis išvažiavo į parduotuvę automobiliu įsigyti dar vyno ir alaus. Parodė, kad atvažiavęs prie parduotuvės automobilį, kurį įsigijo prieš 4 metus, paliko prie garažų, netoli, apie 50 m, nuo parduotuvės, kadangi bijojęs, kad jo nepastebėtų ir kadangi buvo pastebėtas kaimynų, jam iškvietė pareigūnus. Paaiškino, kad jis neturėjo ir neturi vairuotojo pažymėjimo, taip vairuoja pirmą kartą. Tuo būdu V. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis, 2019 m. liepos 19 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 2, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, yra pensininkas.

V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą skirtinas areštas, kadangi atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę ir turtinę padėtį baudos jis sumokėti nesugebės.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. Š. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

(duomenys neskelbtini) buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 19 d. 20.32 val. iki 2019 m. liepos 20 d. 13.33 val. (1 para). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. Š. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti V. Š. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metų laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-14-511/2018). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. Š. tyčinio nusikaltimo padarymo metu vairavo automobilį O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra tretysis asmuo ir kuris nežinojo, kad bus daroma su jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone nusikalstama veika. Šios aplinkybės sudaro pagrindą iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės vertę. Byloje esančiais duomenimis matyti, kad minėtos transporto priemonės vidutinė vertė rinkoje be PVM yra 413 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma – 413 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 1,14 Eur. Šios išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš kaltinamojo V. Š..

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 19 d. 20.32 val. iki 2019 m. liepos 20 d. 13.33 val. (1 para).

Išaiškinti kaltinamajam, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, per 7 dienas privaloma atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metams uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš kaltinamojo V. Š. konfiskuoti transporto priemonės O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 413 Eur, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš V. Š. 1,14 Eur proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.