- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-817-513/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Anasta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Simis“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Anasta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Anasta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Simis“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Anasta“ 902,10 Eur skolą, 72,95 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei sumokėjus dalį skolos ieškovė patikslino reikalavimus ir prašė priteisti 502,10 Eur skolą, 36,55 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB „Anasta“ skolą pripažino, prašė mažinti sutartimi nustatytų 0,04 procento netesybų dydį iki protingų 0,02 procento dydžio netesybų už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant už paskutinius 6 mėnesius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Ieškovei iš atsakovės priteista 502,10 Eur skola, 36,55 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 656,82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė pagal šalių 2017 m. gruodžio 11 d. sudarytą klojinių / pastolių nuomos sutartį liko skolinga ieškovei 502,10 Eur bei 36,55 Eur delspinigių (ieškovės apskaičiuotų už 182 dienas). Ginčas dėl skolos dydžio bei dėl procesinių palūkanų nekilo. Teismas pažymėjo, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovės ieškovei priteistos ir įstatymo numatytos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
5. Teismas nustatė, jog Sutarties 3.9 punktu šalys susitarė dėl 0,04 procento dydžio delspinigių, ir pažymėjo, jog šalių teisė susitarti dėl netesybų, taip pat dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę.
6. Atsakovei prašant sumažinti sutartų delspinigių dydį teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo neabejotinai teigti, kad šalių sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis. Teismas pažymėjo, kad šalys klojinių / pastolių nuomos sutartį sudarė laisva valia, sutartis sudaryta 2017 m. gruodžio 11 d. (tai yra beveik prieš dvejus metus), duomenų, kad atsakovė UAB „Anasta“ po sutarties sudarymo būtų pareiškusi pretenzijas dėl delspinigių dydžio, nėra, abi sutarties šalys yra verslo subjektai, kurie sudarant sutartį turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, todėl teismas negali iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir minimalių nuostolių kompensavimo, nes būtų paneigti protingos, sąžiningos verslo praktikos reikalavimai. Teismas nurodė, jog netesybos skatina sandorio šalis vykdyti įsipareigojimus dėl sutarto atsiskaitymo, tačiau atsakovė su ieškove visiškai neatsiskaitė, dalį skolos sumokėjo tik sužinojusi, kad ieškovė ruošiasi pareikšti ieškinį, ieškovė iki šiol patiria nuostolių, nes jai priklausančiomis lėšomis, reikalingomis vykdyti ūkinę veiklą, naudojasi atsakovė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Anasta“ (apeliantė) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netesybų ir sumažinti jas iki protingo dydžio – 0,02 procento už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. priteistinas netesybas sumažinti iki 18,28 Eur.
8. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos argumentus. Pažymi, jog CK 6.71 straipsnyje įtvirtintos netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teisėmis ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, o teismas gali šalių nustatytas netesybas už prievolių nevykdymą arba netinkamą įvykdymą sumažinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais ir tvarka bei vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, t. y. jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Mano, kad sutartimi nustatytos 0,04 proc. netesybos turėtų būti mažinamos, nes prievolė yra iš dalies įvykdyta (sumokėta beveik pusė prašomos priteisti sumos) ir yra pagrindas prašyti teismo pašalinti esminę šalių nelygybę sumažinant priteistinus delspinigius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteistos netesybos, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose.
13. CK 6.71 straipsnyje apibrėžta netesybų samprata. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nagrinėjamu atveju 2017 m. gruodžio 11 d. sudarytą klojinių / pastolių nuomos sutarties 3.9 punktu šalys susitarė, jog nuomininkui uždelsus mokėjimus nuomotojas turi teisę reikalauti mokėti 0,04 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Apeliantė argumentuoja, jog sutartyje nustatyta delspinigių suma akivaizdžiai per didelė ir neprotinga, be to, ji iš dalies įvykdė savo prievolę, todėl yra pagrindas sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Apeliantės argumentai pripažintini nepagrįstais.
14. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba jos mažinamos tada, kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).
15. 2017 m. gruodžio 11 d. klojinių / pastolių nuomos sutartimi ieškovė įsipareigojo laikinai už užmokestį duoti valdyti klojinius / pastolius, o atsakovė įsipareigojo sumokėti nuomos mokestį per dvidešimt dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos ir sutartyje nustatytus 0,04 procento delspinigius, jei mokėjimas bus uždelstas (Sutarties 3.1, 3.4, 3.9 punktai). Ieškovė klojinius / pastolius atsakovei išnuomojo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 18 d. ir 2018 m. birželio 29 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras: Nr. SIM11500 – 116,35 Eur sumai ir Nr. SIM11613 – 103,24 Eur, 2018 m. liepos 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SIM11727 – 314,43 Eur, 2018 m. liepos 31 d. PVM sąskaitas faktūras: Nr. SIM11836 – 399,47 Eur sumai ir Nr. SIM118337 – 19,06 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SIM11980 – 49,55 Eur sumai, bendra suma 1 002,10 Eur. Iš šios sumos atsakovė 100 Eur sumokėjo 2019 m. spalio 17 d., o, ieškovei 2019 m. spalio 23 d. pareiškus ieškinį, atsakovė dar sumokėjo 100 Eur 2019 m. lapkričio 19 d., 2019 m. gruodžio 5 d. – 200 Eur, 2020 m. sausio 10 d. – 100 Eur. Taigi, iš dalies atsakovė prievolę įvykdė uždelsusi atsiskaityti beveik pusantrų metų ir tik po to, kai ieškovė pareiškė ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė geranoriškai iš dalies įvykdė savo prievolę pagal nuomos sutartį. Pažymėtina, jog atsakovė neginčija skolos, su ja sutinka, tačiau jos nesumoka ir su ieškove neatsiskaito, priešingai, siekdama uždelsti atsiskaitymą ir teismo sprendimo vykdymą, padavė apeliacinį skundą dėl delspinigių, ginčijama suma itin mažareikšmė ir sudaro 18,28 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir tinkamu.
16. Pažymėtina, jog ieškovės apskaičiuota delspinigių suma sudaro tik 7,28 proc. skolos sumos, įvertinus šios nutarties priėmimo datą atsakovė neatsiskaito su ieškove jau beveik dvejus metus, t. y. be teisinio pagrindo naudojasi ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, dėl to ieškovė akivaizdžiai patiria nuostolių, nes jai priklausančių pinigų negali panaudoti savo ūkinėje komercinėje veikloje, abi šalys yra verslininkės, taigi, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad šalių sutartimi sulygtų delspinigių dydis po 0,04 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną yra per didelis ar kad tarp šalių egzistuoja esminė nelygybė, kaip nepagrįstai teigia apeliantė. Atsakovei sutarties sąlygos buvo žinomos ir aiškios, nenorėdama mokėti delspinigių, savo prievoles pagal sutartį ji turėjo įvykdyti tinkamai ir laiku, o to nepadariusi turi prisiimti savo pačios elgesio neigiamas teisines pasekmes.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sumažinus delspinigių dydį nebūtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti ieškovės interesai ir pranašumą nepagrįstai įgytų atsakovė, kuri nevykdo savo prievolių.
18. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.