- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- 1-915-1011/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03336-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- R. P., Baudžiamojo
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Pranešėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 39² str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 721 str.)
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kretingos rajone, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukūręs šeimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis AB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent:
2025-01-26 apie 15.02 val. Vilniuje, Sausio 13-osios g., ties pastatu Nr. 2, vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta ne mažesnė kaip 1,69 prom. alkoholio koncentracija.
Tokiais veiksmais R. P. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Kaltinamasis R. P. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino, paaiškino, kad jam pareikštuose kaltinimuose faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju įvykio dieną, t. y. sekmadienį, išgėrė 0,5 l trauktinės, niekur vykti neplanavo, tačiau vis tik nutarė nuvažiuoti į parduotuvę, kuri nuo namų yra netoli, apie 400–500 metrų, nusipirkti maisto produktų Alkoholį vartojo apie 2–3 valandos iki vairavimo. Atvažiavęs prie parduotuvės nuėjo į parduotuvę, nusipirko maisto, o grįžęs pamatė, kad prie jo automobilio jau yra asmuo, kuris nurodė, jog kaltinamasis atsitrenkė į jo priparkuotą automobilį. Atvykus policijos pareigūnams buvo nustatyta, kad jokie apgadinimai ne jo vairuotam, nei stovėjusiam automobiliui nebuvo padaryti, tačiau patikrinus jį alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas. Savo veiksmus vertina kritiškai, kaip pamoką tolimesniame gyvenime. Prašo teismo skirti jam laidavimą atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant laiduotojo sūnaus M. P. atsakomybėn. Su sūnumi bendrauja nuolat, kartu gyvena, santykiai labai geri, padeda vienas kitam darbuose, įsiklauso vienas į kitą, tariasi gyvenimiškai klausimais. Apie įvykį sūnui ir žmonai papasakojo tą pačią dieną, grįžęs iš parduotuvės.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis R. P. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:
2025-01-29 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju R. P. parodymai, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Įtarimą perskaitė, jo turinį ir esmę suprato. Vertėjas ir gynėjas nereikalingi. Psichiatrinėje ligoninėje ir nuo priklausomybių negydytas. Galvos traumų, dėl kurių galėjo sutrikti atmintis, neturėjo. 2025-01-26 dienos metu, maždaug pora valandų iki pirmojo pūtimo, būdamas namo kieme, vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė apie 0,5 l talpos trauktinės. Vėliau nusprendė nuvažiuoti iki parduotuvės apsipirkti. Atvažiavęs į aikštelę, pastatė automobilį ir nuėjo į parduotuvę. Jam atrodo, kad kai jis statė automobilį, priekyje jo kito automobilio nebuvo, nes tuo labiau jo vairuojamame automobilyje yra įrengti parkavimo atstumo jutikliai. Jam išėjus iš parduotuvės, ėjo link savo a/m. Prie jo priėjo jam nepažįstamas vyras, kuris pasakė, kad jis atsirėmė į jo a/m. Jis atsakė, kad negali būti. Tada tas vyras pasakė, kad jis yra neblaivus, ir pasakė, kad kvies policiją. Jis neneigė, kad yra neblaivus, ir kartu laukė atvykstančių pareigūnų. Kol laukė pareigūnų, jis dar to vyro paklausė, kokia jam žala padaryta iš jo pusės. Vyras pasakė, kad jokios. Apžiūrėjo abu a/m ir pamatė, kad abu a/m yra labai arti, bet ar buvo jie atsirėmę, negali pasakyti. Jau kai atvažiavo pareigūnai, dar žiūrėjo, kad jo a/m buvo tvarkingai priparkuotas ir net nepravažiavęs priekyje esančių žymėjimų. Kai atvyko pareigūnai, savo kaltės irgi neneigė. Supranta, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, ir dėl to tikrai labai gailisi (b. l. 106–107).
2025-01-26 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos E. R. parodymai, kad 2025-01-26 apie 14.45 val. kartu su savo draugu E. K. atvyko automobiliu „Audi“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) į parduotuvę „Maxima“, esančią Vilniuje, Sausio 13-osios 2. Jos draugas priparkavo automobilį ir nuėjo į minėtą parduotuvę, o ji tuo metu pasiliko laukti automobilyje. Jai sėdint automobilyje, šalia jos draugo automobilio pradėjo parkuotis kitas automobilis – „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Besiparkuojant šis automobilis atitrenkė į jos draugo automobilį. Priparkavus automobiliui iš jo išlipo vyras ir nuėjo į parduotuvę. Viskas įvyko labai greit ir ji iš pradžių nesuprato, kas vyksta. Kai vyras, kuris vairavo automobilį, išlipo ir nuėjo link parduotuvės, ji taip pat išlipo ir pastebėjo, kad apgadintas jos draugo automobilio priekinis bamperis. Ji iškart paskambino savo draugui ir informavo apie situaciją. Po skambučio jos draugas grįžo prie automobilio. Jam grįžus, prie automobilio „Chrysler“ priėjo ir jo vairuotojas. Bandant išsiaiškinti su vairuotoju, šis pasirodė galimai neblaivus, kadangi kalbėjo nerišliai, nesiorientavo aplinkoje, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas dar bandė ginčytis ir nurodė, kad tai jos draugas įvažiavo į jo automobilį, tačiau daugiau su tuo vyru nebendravo, kadangi asmuo, kaip minėjo, pasirodė neblaivus. Draugas iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Vairuotojas automobilyje buvo vienas, jokių keleivių su savimi neturėjo. Iki atvykstant policijos pareigūnams, vairuotojas niekur nebuvo pasišalinęs, alkoholio nevartojo (b. l. 45–48).
2025-01-26 policijos pareigūno V. L. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad dirbant kartu su vyriausiąja patrule G. K., 2025-01-26 apie 13.55 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog parduotuvės „Maxima“ aikštelėje, esančioje Vilniuje, Sausio 13-osios 2, ką tik įvyko eismo įvykis – susidūrė automobiliai. Atvykus nurodytu adresu, dirbant su minėtu iškvietimu ROIK: 012000050168, iš OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, jog reikia patikrinti dar vieną eismo įvykį, kuris buvo toje pačioje vietoje. Vienas iš vairuotojų galimai yra neblaivus. Eismo įvykyje dalyvavo automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas E. K., ir automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas R. P.. Patikrinus R. P. blaivumą, pirmu pūtimu nustatytas 1,80 prom. girtumas, o antru pūtimu – 1,72 prom. girtumas. R. P. apie įvykusią situaciją nieko neaiškino, kaltę, kad vairavo būdamas neblaivus, neigė. Įvykis įforminimui perduotas ekipažui V1763 (b. l. 37).
2025-01-26 policijos pareigūno E. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu L. L., 2025-01-26 iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, jog parduotuvės „Maxima“ aikštelėje susidūrė pranešėjo automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo ekipažas V1770, kuris buvo patikrinęs automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. P. girtumą ir nustatęs, kad pirmu pūtimu yra 1,80 prom. Tada R. P. buvo perimtas iš ekipažo V1770. Dėl asmens padaryto eismo įvykio buvo atlikti pirminiai veiksmai, supildytas EIIS ROIK: 07-25-9635866, užpildyti kiti procesiniai dokumentai, įskaitant priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą ir neblaivumo nustatymo aktą. Po to įvykis buvo perduotas ekipažui V1741 (b. l. 38).
2025-01-26 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame fiksuota, kad R. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Alkotesteriu 2025-01-26 15.02 val. nustatytas 1,80 prom. girtumas, o 15.22 val. – 1,72 prom. girtumas (b. l.52).
Matavimo alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0442 kvitai, patvirtinantys, kad R. P. iškvėptame ore pirmuoju tikrinimu 2025-01-26 15.02 val. nustatytas 1,80 prom. girtumas, o antruoju tikrinimu 15.22 val. – 1,72 prom. girtumas (b. l. 49–50).
Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0442 patikros sertifikatas, patvirtinantis, kad šis sertifikatas galioja iki 2025-07-21 (b. l. 51).
VĮ „Regitra“ išrašas, liudijantis, kad automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), savininku yra R. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 56).
VŠĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad 2025 m. vasario mėn. automobilio „Chrysler Grand Voyager“, 2005 metų laidos, vidutinė rinkos kaina – 2 930Eur (su PVM) (b. l. 58).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje esantys įrodymai iš esmės patvirtino R. P. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme R. P. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad nagrinėjamu atveju vairavo automobilį būdamas neblaivus, 2–3 valandas prieš vairavimą išgėrė trauktinės. Tai, jog R. P. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – paties kaltinamojo teismo posėdžio metu teikti parodymai, liudytojos E. R. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, matavimo alkotesteriu duomenys.
Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 p. nustatyta, kad policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Taigi, vadovaujantis aptartomis Taisyklių 4 p. nuostatomis, teisiškai reikšmingas yra tik vienas neblaivumo patikrinimas, kuriuo nustatoma mažiausia transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju R. P. neblaivumas, kaip ir numatyta Taisyklių 4 p., buvo tikrintas 2 kartus, mažiausia jos iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija tikrinimo metu – 1,72 prom. Be to, iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0442 patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale virš 1 prom. yra lygi 1,7 proc. (b. l. 51). Ši matavimo paklaida vertintina R. P. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 1,69 prom. (1,72 prom. – 1,7 proc. ? 1,69 prom.) etilo alkoholio koncentracija. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia R. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. P. nagrinėjamu atveju vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta ne mažesnė kaip 1,69 prom. etilo alkoholio koncentracija ir tokiais veiksmais įvykdė BK 2811 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Visi R. P. įvykdyto nusikaltimo požymiai yra numatyti BK 281¹ str. 1 d. nedarant blanketinės nuorodos į kitų teisės aktų pažeidimus. Todėl jam pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų nurodytą kaip perteklinę aplinkybę, susijusią su Kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimu.
Dėl R. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme buvo gautas kaltinamojo R. P. sūnaus M. P. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jo atsakomybėn, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis teismo posėdžio metu taip pat prašė jo atžvilgiu taikyti laidavimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant sūnaus M. P. atsakomybėn.
BK 40 str. (nuo 2025-02-03 įsigaliojusios redakcijos) 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 4 d.). Šio str. 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, sąlygos, nurodant, kad asmuo gali būti atleistas pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1, 2 ir 4 d. nurodytų sąlygų visumai.
R. P. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 str. 3 d. laikytinas nesunkiu (BK 40 str. 1 d.).
R. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs, todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga.
Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 str. 2 d. 3 p. nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 str. nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).
Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad per paskutinius 5 metus R. P. administracine tvarka buvo baustas 2 kartus už nusiengimus, kurie nelaikytini šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos. Teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų.
Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokia savo nusikalstamos veikos pavojingumą, o jo įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagristai manyti, kad R. P. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nusikalstamais veiksmais žala nebuvo padaryta. Todėl pripažintina, kad yra ir BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytos sąlygos.
Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Laiduotoja siekiantis būti M. P. teisme paaiškino, kad yra kaltinamojo sūnus, judviejų santykiai yra geri, pagarbūs, vienas kitam padeda; apie įvykį kaltinamasis jam pasipasakojo iš karto grįžęs namo. Nurodė, kad būdamas laiduotoju skirtų dar daugiau laiko tarpusavio bendravimui.
Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis pažymėtina, kad M. P. neteistas, per 5 pastaruosius metus administracine tvarka baustas tik vieną kartą už nešiurkštaus nusižengimo padarymą, paskirta bauda sumokėta. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. P. charakterizuojamas tik teigiamai, kaip nuoširdus, rūpestingas, įsiklausantis, (duomenys neskelbtini).
Iš R. P. ir M. P. teiktų paaiškinimų matyti, kad jų santykiai nuoširdūs, pagarbūs, grindžiami tarpusavio pagalba bei pasitikėjimu. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad M. P. yra ne tik kaltininkui artimas asmuo ir šeimos narys, bet vertas ir teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą ir reikalingą įtaką.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant M. P. atsakomybėn pagal laidavimą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas be užstato.
BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 7 metų (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).
Nagrinėjamu atveju R. P. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. O ir nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairavimo saugumas sukėlė įtarimų, parkavimosi metu buvo galimai kliudytas kitas stovėjęs automobilis. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 1 metų 6 mėnesių, tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo 2025-01-29 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo – taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ str. numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2022 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), registruotas kaltinamojo vardu ir priklauso jam nuosavybės teise (b. l. 56). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 3 d., taikydamas aptartą baudžiamojo poveikio priemonę gali konfiskuoti kaltininko vairuotą automobilį.
Vertinant ar nagrinėjamu atveju R. P. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Be to teisminėje praktikoje iš esmės nuosekliai laikomasi nuostatų, jog asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti aptartą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-222/2019, Nr. 2K-77-648/2019 ir kt.).
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad R. P. nagrinėjamu atveju padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2, 3 d. nuostatos ir konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam R. P. 2025-01-29 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.
2025-01-27 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. P. automobiliui „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Kompaktiniai diskai (2 vnt.), esantys vokuose, prisegtuose prie bylos galinio viršelio, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), įvykdžiusį Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo M. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti R. P. Baudžiamojo kodekso 68 str., 72 str. 2, 3 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir:
1) 1 metams 6 mėnesiam uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-01-29;
2) konfiskuoti automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini).
R. P. paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
R. P. priklausančiam automobiliui „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Kompaktinius diskus (2 vnt.), esančius vokuose, prisegtuose prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.
1) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
3) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.
Išaiškinti laiduotojui M. P., kad jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.