Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovei M. J., jos atstovui advokatui Elmarui Urbonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. patikslintą ieškinį atsakovei M. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė advokatė papildomai paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį šalys sudarė tik žodinę nuomos sutartį. Atsakovė nuo pat pradžių nemokėjo nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių. Ieškovė sudarinėjo mokėjimo grafikus, juos perrašinėjo, tačiau atsakovė nemokėjo. Pirmą skolos raštelį pasirašė 2017 m. vasario mėnesį. Skola susidarė už nesumokėtus komunalinius mokesčius ir nuomos mokestį. Atsakovė nesumokėjo skolos, tačiau liko gyventi. Gyveno metus laikos. Rudenį pasirašė kitą raštelį. Atsakovė išsikraustė 2017 m. lapkričio mėnesį. Ji paliko sugadintus baldus, sudaužytą dušo kabiną, reikėjo atlikti remontą. Atsakovės patalpos buvo šildomos kietu kuru. Elektros energijai skaičiuoti atsakovė turėjo atskirą skaitiklį. Susidarius skolai surašydavo raštelį. Vėlesnė skola neapimdavo ankstesnio skolos raštelio, tai būdavo atskira skolos suma.

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad atsikraustė kaip ir nurodyta rugpjūčio mėnesį. Pradėjo nemokėti sausio, vasario mėnesiais. Antras aukštas buvo šildomas kietu kuru, kuris yra rūsyje. Patekimas prie krosnies buvo apribotas, kadangi reikėdavo patekti pro kito nuomininko patalpas. Vanduo buvo šildomas elektra. Kadangi tiek vandenį tiek ir patalpas šildė elektra, sąskaitos už elektros energiją buvo labai didelės, susidarė įsiskolinimas. Tada ir pasirašė pirmą skolos raštelį. Iki liepos mėnesio tvarkingai mokėjo, dengdavo skolą. Rudenį buvo labai drėgna, patalpos buvo supeliję, kadangi gyveno su mažu vaiku, nusprendė išsikraustyti. Suskaičiavo galutinę sumą, pasirašė skolos raštelį, brolis ir ji pati nešė pinigus, atidavė visą skolą grynais. Butą paliko tvarkingą. Paliko savo sofą, mikrobangų krosnelę, televizorių. Nesudarė rašytinės sutarties, nes nuomotoja nenorėjo. Skolos raštelių nepasiėmė. Duodama pinigus grynais, raštelių nepaėmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas.

Išnagrinėjus bylą, išklausius ieškovės, atsakovės paaiškinimų ir susipažinus su šalių pateiktais procesiniais dokumentais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Civilinis kodeksas numato, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomota ½ dalis ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y. namo antras aukštas (el. b. l. 79–80). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis) bei privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.493 straipsnio 1 dalis). Sutinkamai su CK 6.576 straipsniu, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Šalys sutarė ir byloje nėra ginčo, kad buvo sutarta, jog atsakovė mokės 270 Eur nuomos mokestį už mėnesį. Ieškovė teigia, kad atsakovė laiku neatsiskaitė už jai išnuomotą patalpą, nemokėjo mokesčių, todėl 2017 m. vasario 28 d. surašytas skolos raštelis, iš kurio turinio matyti, kad M. J. įsipareigoja L. S. sumokėti 878 Eur skolą iki 2017 m. kovo 20 d. (el. b. l. 5). Kitas skolos raštelis surašytas nenurodant jo datos, tačiau iš jo turinio matyti, kad M. J. įsipareigoja sumokėti 1023 Eur skolą iki 2017 m. spalio 31 d. Atsakovė teigia, kad išmokėjo skolą pagal šiuos raštelius, pilnai atsiskaitė už patalpas, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikė visiškai jokių įrodymų. Atsiliepime nurodė, kad jos teiginius galėtų pagrįsti liudytojai, tačiau šia įrodinėjimo priemone taip pat nepasinaudojo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (skolos raštelius, pateiktus mokėjimo kvitus), ieškinyje aiškiai nurodytą skolų detalizaciją (nuomos mokestis, komunaliniai patarnavimai), šalių paaiškinimus, atmeta kaip visiškai nepagrįstą pagrindinį atsakovės argumentą, kuriuo ji grindžia nesutikimą su ieškiniu, kad ji sumokėjo pagal pateiktus skolos raštelius, todėl ieškovei yra neskolinga. Atsakovė savo argumentui pagrįsti nepridėjo jokių įrodymų, o tik deklaratyviais teiginiais neigė ieškovės pateiktus įrodymus, todėl labiau tikėtina, kad atsakovė paliko patalpas nepilnai už jas atsiskaičiusi ir liko skolinga ieškovei skolos rašteliuose nurodytas sumas. Atmestinas atsakovės argumentas, kad antrasis skolos raštelis dengia pirmąjį. Įvertinus skolų sumų detalizaciją, šalių paaiškinimus, labiau tikėtina, kad tai buvo atskiros skolos už nurodytus laikotarpius. Juolab, kad atsakovė savo ranka rašydama antrąjį skolos raštelį nenurodė, kad ji padengė įsiskolinimą pagal pirmąjį, nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovei, kaip teigia, sumokėjo visus įsiskolinimus. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovė neįrodė, jog atsiskaitė tiek pagal pirmąjį tiek ir pagal antrąjį skolos raštelius, 1901,00 Eur skola priteistina iš atsakovės ieškovei.

Pažymėtina, kad prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos palūkanos. Tai vadinamos „procesinės“ palūkanos, kurių dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstu ir iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, t. y. 31,99 Eur palūkanos pagal pirmąjį skolos raštelį, skaičiuotų už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 21 d. iki pradinio ieškinio pateikimo teismui (2017 m. gruodžio 11 d.) ir 5,75 Eur palūkanos pagal antrąjį skolos raštelį, skaičiuotų už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki pradinio ieškinio pateikimo teismui (2017 m. gruodžio 11 d.) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovei M. J. buvo teikiama 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuriuo ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (el. b. l. 65–66). Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl teismui priėmus sprendimą ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir teisinės pagalbos išlaidas) turi atlyginti atsakovė.

Ieškovė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal pateiktus dokumentus, ieškovė patyrė viso 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų už advokato teikiamas paslaugas (ieškinio parengimas, pasirengimas teismo posėdžiams, atstovavimas teisme (2018 m. kovo 19 d. parengiamasis teismo posėdis, 2018 m. balandžio 26 d., 2018 m. birželio 12 d., 2018 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžiai)) (el. b. l. 15, 22, 67–69). Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismui nekelia abejonių, jos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovei. Ieškovė byloje taip pat patyrė 44 Eur žyminio mokesčio mokėjimo išlaidas už ieškinį nagrinėtiną ginčo teisenos tvarka. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 400,00 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 44,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

Šioje civilinėje byloje Valstybė patyrė 228,67 Eur teisinės pagalbos išlaidų, teiktų atsakovei (el. b. l. 113), tačiau ieškinį tenkinus, valstybės patirtos išlaidos nepriteistinos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1901,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų vieno euro 00 ct) skolą, 31,99 Eur (trisdešimt vieno euro 99 ct) palūkanas, 5,75 Eur (penkių eurų 75 ct) palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (1938,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 44,00 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.