Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1181-653/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-28
Bylos Nr.
2S-1181-653/2015
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17314-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Pareiškėjas
D. D.-U., J. U., S. P., A. Z., T. Z.
Ieškovas
UAB „Gabijos investicijos“
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1181-653/2015Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17314-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.2.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų pareiškėjų D. D.-U., J. U., S. P., A. Z. ir T. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-6626-845/15 pagal ieškovo UAB „Gabijos investicijos“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos dėl Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai D. D.-U., J. U., S. P., A. Z. ir T. Z. kreipėsi į teismą prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2037-803/2013, užbaigtoje Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutartimi, kuria patvirtinta tarp ieškovo UAB „Gabijos investicijos“, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudaryta taikos sutartis (civ. bylos Nr. 2A-172-567/2014). Pareiškėjai prašė procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nurodė, jog teismų sprendimai pažeidžia žemės sklypų savininkų: D. D.-U., J. U., S. P. ir A. Z. bei T. Z. teises, nes šie asmenys nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą ir neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės. Pasak pareiškėjų, teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nes šalys pasirašydamos 2014 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartį, ja nusistatė teises ir pareigas ne tik žemės sklypuose, kuriuose buvo savavališkai pastatyti inžinieriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, ir surašytas Reikalavimas Nr.RLT-100121102-00004, bet ir kituose žemės sklypuose, tarp jų ir D. D.-U., J. U., I. M. ir S. P. priklausančiame žemės sklype bei A. Z., T. Z., T. – Ch. priklausančiuose žemės sklypuose.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nesutiko ir nurodė, jog procesas galėtų būti atnaujintas tik nustačius pareiškėjų subjektinių teisių pažeidimą. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1933-866/2012 nustatė atlygintiną servitutą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 paliko galioti šią pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, tačiau perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, kad būtų nustatytas atlyginimo už servitutą dydis. Atitinkamai kitoje byloje buvo nustatytas servitutas naudotis ir A. Z., T. Z. ir T. C. priklausančiais žemės sklypais.

UAB „Gabijos investicijos“ nesutiko su pareiškėjų pareiškimu ir prašė jo netenkinti. Pažymėjo, jog taikos sutarties sudarymo metu pareiškėjų nurodomuose žemės sklypuose buvo nustatyti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti servitutai, suteikiantys teisę juose tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas Pasak UAB „Gabijos investicijos“, terminas pareiškimui dėl proceso atnaujino paduoti turi būti skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, t. y. nuo 2014-09-15. Taigi, pareiškėjai praleido 3 mėnesių terminą ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti jų pareiškimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjai yra žemės sklypų, minimų teismo patvirtintoje taikos sutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014, savininkai nepatvirtina, kad teismas nusprendė dėl pareiškėjų materialinių teisių ir pareigų. Pareiškėjams priklausantys žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), nėra taikos sutarties objektas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjų D. D.-U., J. U., S. P., A. Z. ir T. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pateiktas nepraleidus įstatyme numatyto termino. Pažymėjo, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis (ekstraordinarinis), nes teismo priimtų sprendimų (nutarčių, nutarimų) stabilumas ir galutinumas reikalauja, kad teismo išspręsti ginčai be pagrindo nebūtų atnaujinti ir palikti prieš procesą buvusioje ginčo padėtyje. Pareiškėjai prašė atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, motyvuodami, kad 2014-09-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje yra nurodyti pareiškėjams bendrosios nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypai). Teismas nustatė, kad pareiškėjų nurodomuose žemės sklypuose jau buvo nustatyti teismų sprendimais servitutai, suteikiantys teisę juose tiesti susisiekimo komunikacijas ir inžinerinius tinklus. Vadinasi inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų tiesimo per pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus be sklypo savininkų sutikimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kuriais buvo nustatyti servitutai. Nei civilinėje byloje Nr. 2-2037-803/2013, nei Vilniaus apygardos teismui 2014-09-15 nutartimi tvirtinat taikos sutartį, nebuvo sprendžiamas žemės sklypuose nustatytų servitutų turinio keitimo klausimas, todėl nurodyti teismų sprendimai neturėjo įtakos pareiškėjų teisių apimties į žemės sklypų dalis. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas ir išanalizavęs bei įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutarties turinį, teismas nenustatė, jog ja buvo pakeistos ar panaikintos pareiškėjų materialinės teisės, taip pat nenustatė, jog šia nutartimi buvo nustatytos pareigos pareiškėjams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjai D. D. – U., J. U., S. P., A. Z., T. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės –atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2037-803/2013.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad taikos sutarties šalys susitarė, o Vilniaus apygardos teismas patvirtino taikos sutartį, tai yra nusprendė dėl inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, kurie buvo pastatyti pažeidžiant pareiškėjų nuosavybės teises dar iki servitutų nustatymų, pareiškėjams priklausančiose žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), dalyse, nors teismai nagrinėję civilines bylas yra priėmę sprendimus pašalinti neteisėtos/savavališkos inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos padarinius arba nagrinėja bylas dėl tų statinių statybos teisėtumo. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių bylos nagrinėjimui aplinkybių, susijusių su kitais vykstančiais teisminiais ginčais dėl savavališkos statybos darbų.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Gabijos investicijos“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrista teise ar įstatymo saugoma interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagristu jo dalyvavimo ?taką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai: (i) teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto j bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų; (ii) teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Pareiškėjai atskirajame skunde nenurodo teisinių argumentų ir nepaaiškina, kaip vardijami teismuose nagrinėjami ginčai patvirtina ir pagrindžia pareiškėjų teisę reikalauti atnaujinti procesą byloje. Pareiškėjai taip pat neįrodo, kad jų teisės byloje patvirtinta taikos sutartimi yra suvaržomos daugiau, nei tai nustato servitutų turinys. Todėl, konstatavus servitutų galiojimą ir nenustačius, jog pareiškėjų teisės byloje patvirtinta taikos sutartimi yra suvaržomos daugiau, nei tai nustato servitutų turinys, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo panaikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti pareiškėjų prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjai nepateikia jokių argumentų, kurie paneigtų nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjai neįrodė, kad taikos sutartis pažeistų jų teises ar keistų teisių apimtį. Pareiškėjų teiginys, kad dėl susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių statinių vyksta kiti teismų procesai, kurie nėra pasibaigę įsiteisėjusiais teismų sprendimais, niekaip nepagrindžia, kad civilinė byla Nr. 2-2037-803/2013 yra atnaujintina. Pripažintina, kad taikos sutartis gali turėti įtakos šiems teismų procesams, tačiau jos sudarymas neturi įtakos pareiškėjų materialinėms teisėms ir jų apimčiai. Aplinkybe, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014, kuria teismas paliko galioti žemesnių instancijų teismų nustatytą servitutą, bet nusprendė, kad servitutas turi būti atlygintinas, įsigaliojo vėliau negu buvo sudaryta taikos sutartis, jokios įtakos taikos sutarties teisėtumui neturi. Pareiškėjai nurodo, kad pirmos instancijos teismas neįvertino, kad ginčo statiniai yra pastatyti prie pareiškėjams priklausančių žemes sklypų, pažeidžiant minimalius atstumus iki jų ribos, tačiau šis pažeidimas taip pat buvo pašalintas nustačius servitutus žemės sklypuose. Akcentuotina, kad teismams suteikus teisę statyti ginčo statinius žemės sklypuose, taip pat yra suteikta teisė statyti šiuos statinius prie žemės sklypų dalių, kuriose nustatyti servitutai, ribos be atskiro žemės sklypų savininkų sutikimo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, todėl proceso atnaujinimo klausimas, tuo atveju, kai prašymas teikiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nėra ir negali būti nagrinėjamas visais įmanomais proceso atnaujinimo pagrindais. Pirmos instancijos teismas teisingai ėmė domėn tai, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai yra žemės sklypų, minimų teismo patvirtintoje taikos sutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014, savininkai, nepatvirtina, kad teismas nusprendė dėl pareiškėjų materialinių teisių ir pareigų. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. patvirtintoje taikos sutartyje pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai nurodomi tiek, kiek susiję su šiuose sklypuose nustatytais servitutais statybos darbams vykdyti. Pareiškėjai, ne tik neįrodo, kad teismas procesiniu sprendimu nusprendė dėl jų (pareiškėjų) teisių ir pareigų, bet pareiškime kelia materialinės teisės normų netinkamo taikymo klausimą, visiškai nesiedami prašymo atnaujinti procesą pagrindo (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) su procesinio sprendimo įtaka pareiškėjų teisėms ir pareigoms. Pareiškėjai, formaliai nurodę, kad prašymas atnaujinti procesą teikiamas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, prašymą toliau motyvuoja netinkamu materialinės teisės normų, reguliuojančių statybų, teritorijų planavimo dokumento įgyvendinimo, daiktinės teisės teisinius santykius, taikymu, tačiau šie motyvai niekaip nesisieja su pareiškėjų teisėmis ir pareigomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjams: J. U. – 514/10000 dalyje, D. D. – U. – 1507/10000 dalyje, S. P. – 1653/10000 dalyje, nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro numeris – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjoms A. Z. – 2400/14000 dalyje, T. Z. – 7000/14000 dalyje, nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro numeris – (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypas, kurio kadastro numeris – (duomenys neskelbtini)atitinkamai 1000/6000 ir 3000/6000 dalyse(t.3 b.l. 10-16). Šie pareiškėjams priklausantys žemės sklypai buvo nurodyti Vilniaus apygardos teismo 2014-09-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014 patvirtintoje taikos sutartyje (t. 2, b.l. 220-224). Pareiškėjams priklausantys žemės sklypai nurodyti prie taikos sutartyje apibrėžtos sąvokos – „Teritorija“.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad byloje nagrinėjamas klausimas, ar yra pagrindas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-2037-803/2013 nagrinėjimą pareiškėjų nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti, sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-403/2008; 2008-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-499/2008 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

Bylos duomenimis pareiškėjams priklausantiems žemės sklypams buvo nustatyti servitutai (t. 1, b.l. 132-148, t.3, b.l. 93-101), kurie šiuo metu yra galiojantys, nepanaikinti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų tiesimo per pareiškėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus be sklypo savininkų sutikimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais, kuriais buvo nustatyti servitutai.

Vadovaujantis pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo instituto normų taikymo ir atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimą, pagrindo konstatuoti, kad 2014-09-15 nutartyje tiesiogiai ar netiesiogiai pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą pareiškėjų teisių ar pareigų nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien formalus pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų nurodymas nutartyje nesudaro pagrindo teigti, kad tai turėjo įtakos pareiškėjų materialinėms teisėms ir pareigoms. Kadangi pareiškėjai neįrodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-2037-803/2013 priimti teismų sprendimai ar nutartys turėjo įtakos jų materialinėms teisėms ar pareigoms, konstatuotina, kad pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą nėra, nesant būtinų sąlygų visumai.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį nepakeistą

Teisėja Jelena Šiškina