Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1966-917/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-12-22
Bylos Nr.
1-1966-917/2016
Teisminio proceso Nr.
01-1-67774-15-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Nukentėjusysis
R. G.
Kaltinamasis
E. G.
Advokatai
Simas Tokarčakas, Kęstutis Pužauskas
Kategorijos
  • 1.2.25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1966-917/2016Teisminio proceso Nr. 01-1-67774-15-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1; 1.1.6.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant Sandrai Poškienei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,nukentėjusiajam R. G. ir jo atstovui advokatui Simui Tokarčakui,kaltinamajam E. G. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. G., gim. (duomenys neskelbtini),a.k. (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, neteistas, deklaruota ir gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2015 m. gruodžio 8 d. apie 06.30 val. vairuodamas vilkiką Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba BURG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus tuo, kad įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos nedavė kelio iš kairės pusės juo važiuojančiam automobiliui O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam R. G. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio O. Z. vairuotojas R. G., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sugadintos transporto priemonės.

Šiais savo veiksmais E. G. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. G. kaltę pripažino visiškai, sutiko su visomis kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis ir jų neginčijo, parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu nepripažinau kaltės, nes dvejojo. Pirma ši avarija buvojam kaip vairuotojo. Teisme yra pirmą kartą. Stažas įvykio metu su vilkiku buvo 2-3 mėn. Buvo patirties stoka. Kaltinamajame akte teisingai nurodyta vieta, laikas, vilkikas, nieko neginčija. Įvykio rytą pradėjo darbą, iš garažo (aikštelės) išvažinėjo vilkiku, reikėjo važiuoti išsikrauti. Anksčiau tą rytą pradėjo darbą, išvažiuodamas iš vienos pusės praleido automobilius, o iš kitos pusės nepastebėjo. Nepastebėjo automobilio, ir todėl įvyko avarija. Jis susidūrė su O. Z.. Buvo ankstus rytas 6-7 val. buvo tamsu, dulksna, tik nuo gatvės apšvietimo šviesos kiek buvo, kaip vairuotojui regimumo laukas buvo sumažėjęs. Transporto priemonių tuo metu nebuvo daug gatvėje. Kai įvyko avarija, tada jau susidarė mašinų spūstis, pradėjo visi ruoštis į mokyklą, į darbus. Kai pastebėjo, kad įvyko avarija, jis sustojo, išlipo pažiūrėti, ar tam žmogui viskas gerai. Žmogus buvo su sąmone, šnekėjo. Kaltinamasis buvo blaivus įvykio metu. Policijai skambino jis pats, bet policijoje pasakė, kad kažkas paskambino iš namo, esančio priešais įvykio vietą. Policija atvažiavo, subraižė schemą, užfiksavo eismo įvykį. Tai pirmas auto įvykis per visą jo kaip vairuotojo stažą. Iš to įvykio padarė išvadas, jau geriau lėčiau važiuoti ir palaukti, bet saugiau važiuoti. Gailisi dėl įvykio. Nukentėjusiojo atsiprašė, šis jam atleido.

Kaltinamajam E. G. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. G. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, foto nuotraukomis, apžiūros protokolu, foto lentelėmis nustatyta, kad įvykio vieta ir laikas yra 2015 m. gruodžio 98 d. apie 06.30 val., kur susidūrė vilkikas Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba BURG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), su automobiliui O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b.l. 5-18, 34-44);

-liudytojo A. Ž. parodymais nustatyta, kad 2015-12-08 nuo 06.00 val. pradėjo darbą su savo kolega vyr. patruliu G. T., radijo šaukiniu „453“. Patruliavimo maršrutas buvo Žaliakalnio PK teritorija, joje dirbo tik jie. Apie 06.40 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. yra galimai įskaitinis eismo įvykis. Apie 06.47 val. atvyko į įvykio vietą, esančią Ašigalio g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vietoje buvo automobilis O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vilkikas Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba BC 944, kurie stovėjo (duomenys neskelbtini) g. priekiu link (duomenys neskelbtini) pr. Automobilis O. Z. buvo gale vilkiko. Prie automobilių vaikščiojo, kaip vėliau prisistatė, vilkiko vairuotojas E. G., eismo įvykio liudininkas M. S. ir galimai O. Z. vairavęs R. G.. Įvykio vietoje taip pat jau buvo gelbėtojų automobilis ir medikai, kas juos kvietė nežino. R. G. iš karto atpažino, kadangi tai jo būrio kolega su kuriuo kartu dirbo. Jis žinojo, kad jis turi automobilį O. Z. ir įvykio vietoje suprato, kad tai jo automobilis. Priėjo prie R. G. ir paklausė ar jis vairavo Opel automobilį, jis atsakė, kad nevairavo, o kas vairavo nežino. Nuo R. G. sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kaktos srityje matėsi kraujosrūvos. Paklausus, kur susižalojo kaktą, jis atsakė, kad buvo nugriuvęs. Eismo įvykio vietoje buvęs liudininkas M. S. rodydamas į R. G., pasakė, kad minėtas asmuo bandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos prieš jiems atvažiuojant ir jis jį pagavo bei laukė atvykstant pareigūnų. Su minėtu liudininku toliau bendravo jo kolega G. T., o jis nuėjo, patraukė savo tarnybinį automobilį, kadangi jis trukdė pravažiuoti kitam transportui. Grįžęs paklausė G. T., ką jam pasakė liudininkas, vilkiko vairuotojas bei įvykio vietoje buvęs kažkoks meistras, kuris vilkikams reguliavo kaip išvažiuoti iš aikštelės. G. T. jam pasakė, kad vilkiko vairuotojas tiksliai nežino kas vairavo automobilį Opel. Po to jis priėjo prie vilkiko vairuotojo E. G. pasitikslinti įvykio aplinkybes. Tuomet E. G. parodė į R. G. ir pasakė, kad šis asmuo vairavo automobilį Opel, kadangi įvykus eismo įvykiui E. G. buvo priėjęs prie automobilio ir matė jį sukniubusį ant vairo. Išaiškėjus daugiau aplinkybių, kad O. Z. galimai vairavo jų kolega R. G., jis būdamas lauke prie eismo įvykio vietos apie 07.10 val. priėjo prie jo ir pasiūlė du kartus pasitikrinti blaivumą, o jis abu kartus kategoriškai atsisakė tai padaryti. Paaiškino, kad atsisakymas tikrintis blaivumą gali būti prilygintas sunkiam girtumui. Jis nežino ar kas nors girdėjo, kaip jis siūlė R. G. tikrintis blaivumą, o jis atsisakė, kadangi eismo įvykio vietoje buvo šurmulys. R. G. į tarnybinį automobilį nesodino, kadangi jis blogai jautėsi ir jam buvo silpna, tada jis jam dar kartą pasiūlė med. pagalbą, bet jis atsisakė. Jokių požymių, kad R. G. pasišalins iš eismo įvykio vietos nebuvo, tuo labiau kad jo asmenybė buvo aiški ir jis jį gerai pažinojo. Apie 07.20 val. nuėjo į tarnybinį automobilį ir radijo ryšio pagalba Kauno apskr. VPK budėtojui pranešė, kad į (duomenys neskelbtini) gatvę Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųstų Kelių policijos ekipažą įforminti eismo įvykį, bet budėtojas nieko neatsakė. Matydamas, kad gali kilti interesų konfliktas ir psichologiškai nenorėdamas forminti savo kolegos apie 07.25 val. paskambino į Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių ir pasakė, kad atvažiuotų jų ekipažas įforminti eismo įvykio, nes eismo įvykyje dalyvauja pareigūno automobilis (R. G. pokalbio metu vaikščiojo prie automobilių). Kelių policijos pareigūnai pasiteiravo ar yra sužalotų asmenų, pasakė, kad greitosios atsisakė, nors sužalojimai matėsi. Koks pareigūnas dalyvauja Kelių policijos pareigūnams neminėjo. Kelių policijos pareigūnai atsisakė vykti į eismo įvykio vietą, kadangi sužalotų asmenų nėra ir liepė eismo įvykį įforminti jam. Dar kartą pakeltu tonu pasakė, kad vyktų jie, bet jie atsisakė. Sėdėdamas tarnybiniame automobilyje ir visų pokalbių metu jis vis dar R. G. matė vaikščiojant įvykio vietoje. Vėliau jis išlipo iš automobilio ir ruošėsi eiti matuoti, t.y. sudaryti eismo įvykio vietos plano ir tuo metu prie jo priėjo G. T. ir pasakė, kad eismo įvykio vietoje R. G. jau nemato. Pokalbių metu prie jo niekas nebuvo priėjęs ir jo neinformavo, kad bando pasišalinti įtariamas vairuotojas R. G., nors įvykio vietoje buvo vilkiko vairuotojas ir atsakingas už vilkikų transportą asmuo. Jis dar papildomai apžiūrėjo įvykio vietą, kad įsitikinti, kad R. G. jau tikrai nėra. Įsitikinęs, kad jo tikrai nėra jis jam skambino į mobilų telefoną, tačiau jis neatsiliepė. Tada apie 07.30 val. pradėjo braižyti eismo įvykio schemą, kadangi buvo didelės spūstys ir eismo įvykio vietos negalėjo apvažiuoti troleibusai. Nubraižius eismo įvykio schemą apie 07.58 val. paskambino į Patrulių rinktinės budėtojų dalį ir paklausė, kas yra atsakingas, budėtojas jam atsakė, kad atsakingas už rytinę pamainą specialistas S. K. ir pakvietė jį prie telefono. Pokalbio metu S. K. paprašė kuo skubiau atvykti į eismo įvykio vietą. Dėl ko jis jį kvietė, telefonu nesakė, bet kvietė tam, kad pranešti kas dalyvauja eismo įvykyje. Telefonu nesakė, kadangi neturėjo laiko kalbėti ir norėjo baigti įforminti eismo įvykį. Ar minėjo, kad eismo įvykyje dalyvauja pareigūnas, nepamena. Apie 08.10 val. į įvykio vietą atvyko S. K. ir jis jam paaiškino visas eismo įvykio aplinkybes, kad eismo įvykyje galimai dalyvavo jų pareigūnas R. G., kuris du kartus atsisakė tikrintis blaivumą ir iš eismo įvykio vietos kažkuriuo metu pasišalino. Atvykus S. K. įvykio vietoje jau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, kuris po eismo įvykių nutransportuoja automobilius. Kokiu momentu jis atsiranda įvykio vietoje jis neatkreipė dėmesio. Prieš tai jis per radijo ryšį patrulių rinktinės budėtojui pasakė, kad iškviestų ratukus į įvykio vietą. Jis pasitikslino kur ir kokiam automobiliui reikia ratukų ir tuomet jam atsakė, kad ratukai jau turėtų būti vietoje. Tada jis apsidairęs pamatė, kad ratukai vietoje. Vairuotojui pasakė, kad automobilį Opel reikia uždaryti į saugomą aikštelę ir kad nieko pašalinių prie jo neprileistų. Įforminus eismo įvykį visą medžiagą atvežė į Kelių policijos valdybą (duomenys neskelbtini). Liudininko M. S. duomenis užsirašė kolega G. T.. Kiek žino, daugiau įvykio vietoje liudytojų nebuvo, nors žmonių įvykio vietoje buvo labai daug. Iš R. G. artimųjų įvykio vietoje jis nieko nematė, o ir pažįsta iš matymo tik žmoną. Jei kas ir būtų buvę jis nežinotų, kadangi nieko daugiau nepažįsta. Ar R. G. kalbėjo ką nors su vilkiko vairuotoju jis nežino, kadangi nematė. Prie jo jie kartu nekalbėjo.(1 t., b.l.94-97);

-liudytojo G. T. parodymais nustatyta, kad 2015-12-08 06.00 val. pradėjo darbą Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinėje su vyriausiuoju patruliu A. Ž.. Patruliavimo maršrutas buvo Žaliakalnio PK teritorija. Jame dirbo jų vienas ekipažas. Apie 06.40 val. iš Kauno VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. yra galimai įskaitinis eismo įvykis, todėl nedelsiant vyko nurodytu adresu. Įvykio vietoje buvo apie 06.47 val. Atvykus rado dvi transporto priemones, viena iš jų vilkikas, kitas automobilis O. Z.. Įvykio vietoje vaikščiojo trys vyriškiai, kuris vienas iš jų prisistatė, kad yra vilkiko vairuotojas E. G., o kitas liudininkas M. S., kuris iš karto tuo pačiu metu nurodė į trečią vyriški, sakydamas, kad čia tas, kurį pagavo, pagal kito liudininko nurodytas žymes, kuris bandė pasišalinti. Liudininkas buvo iš greta esančio namo. Jis nurodė, kad vyriškio, kuriam matėsi, kad sužalota kakta (kraujavo), šlubavo. Jis tuo metu Kaune buvo tik pradėjęs dirbti, galėjo būti apie 1 mėnesį, todėl jis darbuotojų tuo metu dar nepažinojo. Vėliau jau kolegai paduodant dokumentus A. Ž. paklausė „ ar pažįsti kas čia toks“, jis atsakė, kad nepažįsta, tuomet jis pasakė, kad yra „jų kolega, dirbantis jų būryje“. Kai jie atvyko į įvykio vietą joje jau buvo ir medikai, ir gelbėtojai. Minėtą vyriškį jis jau vedė pasodinti į tarnybinį automobilį, tačiau pamatęs, kad jis yra sužalotas, perdavė jį medikams. Tuomet jis nuėjo pakalbėti su minėtu liudininku S. ir netrukus iš greta esančios aikštelės išėjęs žmogus pasakė, kad reikia atlaisvinti išvažiavimą, kadangi vilkikai turi išvykti į reisą, o jau buvo susidariusi transporto priemonių spūstis ir sustoję daug troleibusų, todėl G. T. nuėjo reguliuoti eismą, o kolega tuo metu pildė dokumentus ir per radijo ryšį bendravo su kolegomis. Matė, kad, kaip vėliau sužinojo R. G. medikų pagalbos atsisakė ir tada jis atėjo prie jų tarnybinio automobilio. Jis vaikščiojo įvykio vietoje, buvo nuėjęs prie vilkiko, žiūrėjo, kas jam apgadinta. Tik atvykęs jis pamatė pas R. G. dokumentus, todėl juos paėmęs atidavė kolegai. Matė, kad visi dokumentai buvo R. G. vardu. Tik atvykus R. G. iš karto paprašė prisidegti cigaretę, todėl jam užsirūkius jis nejuto, ar nuo jo sklido alkoholio kvapas, o ir specialiai neuostė, kadangi manė, kad viskas išaiškės įvykio forminimo metu. Eismo įvykio aplinkybes paaiškino vilkiko vairuotojas, su R. G. apie eismo įvykio aplinkybes nekalbėjo. Jau atliekant eismo įvykio matavimus jis pastebėjo, kad įvykio vietoje nėra R. G., tuomet jis A. Ž. dar paklausė, kur R. G., jis atsakė, „taip išeina, kad pabėgo“. Negali pasakyti ar tuo metu įvykio vietoje dar buvo gelbėtojų automobilis, medikai tai tikrai jau buvo išvažiavę. Jis reguliavo eismą, o A. Ž., kaip suprato ir kaip būna visada, braižė įvykio schemą, o po to kviečia jį, kad padėtų atlikti matavimus, taip buvo ir šį kartą, bet kodėl viskas vyko taip ilgai pasakyti negali. Jis tarnyboje tiek dirbdamas Vilniuje, tiek dabar atėjęs į Kauną eismo įvykių schemų savarankiškai nėra sudarinėjęs ir jų reikalavimų – nežino. Kada ir kokiomis aplinkybėmis A. Ž. siūlė R. G. pasitikrinti blaivumą jis nežino, kadangi negirdėjo, bet A. Ž. jam sakė, kad siūlė. Sudarę eismo įvykio vietos schemą, automobilis Opel ratukų pagalbą buvo nutransportuotas į saugomą aikštelę. Apie tai, kad įvykyje dalyvauja pareigūnas, kiek žino A. Ž. informavo visus asmenis kam priklauso. Jis pats negirdėjo, bet jis jam taip sakė. Suforminus įvykį vyko į Kelių policijos valdybą. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali. (1 t.,b.l.103-105);

-liudytojo M. S. parodymais nustatyta, kad 2015-12-08 apie 6 val. ryte jau buvo darbe, t.y. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. pradžioje kur yra aptverta teritorija ir joje laiko krovininius automobilius. Ryte ruošėsi išvykai į reisą ir su sargais gėrė kavą, o tuo metu iš teritorijos išvažiavo krovininis automobilis, kurio vairuotoją pažįsta tik iš matymo, jo vardo ir pavardės nežino, kadangi jis neseniai pradėjęs dirbti. Sėdint pastate matosi (duomenys neskelbtini) gatvė ir pastebėjo, kad stovi keli troleibusai, o jam netrukus reiks išvažiuoti, todėl suprato, kad dėl kažko susidarė spūstis ir jie negali pravažiuoti, tuo metu kaip tik atėjo kitas vairuotojas ir pasakė, kad įvykęs eismo įvykis su vienu iš jų krovininių automobilių. Jis iš karto suprato, kad tai gali būti tas pats automobilis kuris prieš tai išvažiavo, kadangi daugiau niekas prieš tai neišvažiavo. Iš karto ėjo žiūrėti kas įvyko. Jis ėjo kartu su M., kuris ir pasakė apie eismo įvykį. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Atėjęs į įvykio vietą pamatė tą patį prieš tai iš teritorijos išvažiavusį automobilį ir vairuotoją, kuris kaip tik vaikščiojo lauke ir kalbėjo telefonu. Tuomet jis nuėjo prie automobilio O. Z., kuris matėsi, kad sudaužytas, todėl suprato, kad eismo įvykis įvyko būtent su šiomis transporto priemonėmis. Automobilis buvo tuščias. Netrukus iš šalia esančio namo gyventojas kažką šaukė, o kadangi jis neišgirdo, todėl nuėjo arčiau jo. Žmogus pasakė, kad iš lengvojo automobilio vairuotojas pabėgo ir jį gaudykite. Jis nurodė kuria kryptimi vairuotojas nuėjo ir kaip buvo apsirengęs. Tuomet jis pradėjo eiti link troleibusų depo. Prieš tai dar pasakė M., kad jis bėgtų iš kitos pusės kiemais. Tik užbėgus už namo kampo pastebėjo minėtą vyrą, jis ramiai ėjo šaligatviu tarp namų. Jis jam sušaukė ir pribėgęs paėmė už rankos, kad jis nepabėgtų. Tuo pat metu iš karto paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad sulaikė neblaivų vairuotoją. Operatorė pasakė, kad apie šį įvykį žino ir pasitikslino ar yra sužeistų žmonių. Žmogus jam siūlė imti kažkokius dokumentus, bet jis nieko neėmė ir nesigilino, kas tai per dokumentai, jjis jam pasakė viską susidėk ir einame į įvykio vietą. Žmogus nieko nesipriešino, prašė, kad nevesčiau už rankos, sakė, kad niekur nepabėgs. Apie tai ar jis vairavo automobilį ir ar jis padarė eismo įvykį su juo nekalbėjo. Taip pat nebuvo kalbos ir apie tai, kodėl bėgo. Gal kažką žodžiais ir persimetė, tačiau nedaug. Atėjus į įvykio vietą joje jau buvo du gelbėtojų automobiliai ir medikų automobilis. Policijos pareigūnų dar nebuvo. Kad žmogus yra neblaivus suprato iš jo elgesio ir kalbos, kuri buvo nerišli. Kvapo nejuto, kadangi arti nestovėjo, o ir specialiai jo neuostė. Jiems sugrįžus jis iš karto kažkodėl nuėjo prie gelbėtojų, kurį vedėsi į šoną pasikalbėti. Medikai siūlė pagalbą, tačiau jis atsisakė, nors matėsi, kad galva praskelta, kraujuoja. Pačio eismo įvykio kilimo aplinkybių nematė. Dar esant įvykio vietoje girdėjau kai kažkas kalbėjo, kad įvykio vietoje buvo atvykęs automobilio Opel vairuotojo brolis, kuris klausė kokie nuostoliai yra padaryti krovininiam automobiliui ir jam buvo parodyta, kad sugadintas tik ratas. Ar jis krovininio automobilio vairuotojui siūlė atlyginti padarytą žalą jis negirdėjo ir nežino. Jis žmonių nepažįsta, todėl negali pasakyti kuris iš jų buvo brolis.(1 t., b.l.100-102);

-liudytojo T. K. parodymais nustatyta, kad 2015 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos pasakyti negali, bet tai buvo praeita savaitė, (apklausa 2015-12-14) buvo namuose (duomenys neskelbtini). Buto visi langai išeina į (duomenys neskelbtini) gatvę, t.y. abiejų kambarių ir virtuvės. Jis dar miegojo, bet buvo atsikėlusi jo draugė ir netrukus ji atėjo į kambarį ir pasakė, kad išgirdo garsą ir pamatė gatvėje avariją, todėl pakėlė jį. Tuo metu galėjo būti apie 06.30 val. Jis iš smalsumo nuėjo prie virtuvės lango. Jo namas eina visai šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, gali būti apie 20-30 metrų atstumu, todėl aiškiai mato kas darosi važiuojamojoje dalyje. Jis aiškiai įmatė automobilių valstybinius numerius, aišku dabar jis jų neprisimins. Pažiūrėjęs per langą iš karto pamatė automobilį O. Z. ir už vairo sėdėjo vyriškis. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje priekiu link (duomenys neskelbtini) pr. Automobilio salone buvo įjungtas apšvietimas. Tuo pat metu matė, kad priekyje minėto automobilio maždaug už 30-50 metrų atstumu, taip pat priekiu link (duomenys neskelbtini) pr., stovėjo vilkikas ir tuo metu kaip tik nuo jo ėjo vyriškis su „darbine“ oranžine striuke su atšvaitais, todėl suprato, kad tai buvo vilkiko vairuotojas, kuris ėjo prie automobilio O. Z.. Jam priėjus prie vairuotojo durelių jos atsidarė, tačiau ar jis pats jas atsidarė, ar atidarė vairuotojas nežino. Ar tarp jų įvyko pokalbis nežino, kadangi negirdėjo, tačiau vilkiko vairuotojas aiškiai pamatęs Zafiros vairuotoją ir T. K. mano, kad tikrai supratęs, kad jis yra neblaivus, nuėjo atgal link savo vilkiko. Tuo metu suverkė jo namuose buvęs sūnus, todėl jis pasitraukė nuo lango. Praėjus maždaug apie minutei ar dviem jis sugrįžo atgal prie to pačio virtuvės lango. Dabar matė, kad prie automobilio O. Z. maždaug apie 1-2 metrus atstumu dešiniojo galinio automobilio kampo stoviniavo vyriškis ir taip suprato, kad tai buvo automobilio Opel vairuotojas, kadangi tuo metu už automobilio vairo jau nieko nebuvo, o gatvėje taip pat žmonių pašalinių daugiau nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad kaip tik tuo metu nuo vilkiko kabinos link automobilio Opel ateidinėjo vilkiko vairuotojas, kuris jau rankose laikė telefoną. Jis matė, kad Opel vairuotojas jau buvo nuėjęs gana toli patvoriais, o vilkiko vairuotojas to matyti negalėjo ir jis priėjęs prie Opelio matė, kad rankomis skėsčiojo, tai suprato, kad jis pasimetė, kad automobilis jau tuščias. T. K. tai pamatęs atsidarė virtuvės langą ir šaukė vilkiko vairuotojui, nurodydamas, kur nuėjo automobilio Opel vairuotojas ir pridūrė, kad jam atrodo, kad jis yra neblaivus. Iš karto vilkiko vairuotojas nelabai išgirdo ką sakė, todėl jis perėjo gatvę ir atėjo arčiau jo namo, jis jam tą patį pakartojo ir jis patvirtino, kad jis tokius įtarimus taip pat turi. Tuomet jis iš karto pradėjo kažkam skambinti. Tuo momentu T. K. vėl atsitraukė nuo lango, kadangi nuėjo pas kambaryje buvusius vaikus. Praėjus kelioms minutėms jis jau nuėjo į balkoną, pažiūrėti kuria kryptimi pasišalino (jo numanomas) Opel vairuotojas, kadangi iš balkono geriau matyti. Jis tuo metu jau buvo nuėjęs iki įvažiavimo į „Švarą“. Jis perėjo į kitą gatvės pusę, prisidegė cigaretę ir lyg niekur nieko kita puse ateidinėjo į įvykio vietą, tačiau priėjęs įvykio vietą jis tik dirstelėjo į savo automobilį, bet nesustodamas nueina toliau link troleibusų depo. Jam tik praėjus, tai galėjo būti nuėjęs nuo automobilio O. Z. apie 100 metrų atstumu jis dar kartą sušaukė įvykio vietoje buvusiam vairuotojui ir dar kitiems dviems vyriškiams, kad „va ką tik praėjo vairuotojas“. Jie dar kartą pasitikslino „ar tikrai“ ir jam patvirtinus, kad taip tai tas pats asmuo, kuris pasišalino nuo automobilio O. Z., tuomet dviese nubėgo į jo nurodytą pusę. Vilkiko vairuotojas liko įvykio vietoje. Praėjus maždaug 5 minutėms pamatė, kad minėti vyriškiai grįžta į įvykio vietą ir jiems per vidurį eina tas pats prieš tai jo matytas asmuo. Du minėti vyriškiai mano, kad buvo vilkiko vairuotojo pažįstami ir jie galėjo būti, kad atėjo iš priešais namą esančios vilkikų aikštelės. Netrukus į įvykio vietą atvyko du gelbėtojų automobiliai, paskui juos greitosios med. pagalbos automobilis. Jis tuomet nuėjo ruošti vaikus į darželį, todėl kažkiek galėjo nematyti. Matė, kad medikai iš viso galima sakyti tik išlipę iš automobilio pastovėjo ir išvažiavo atgal. Ar jie bendravo su Opel automobilio vairuotoju - nematė. Su gelbėtojais Opel vairuotojas matė, kad bendravo, kadangi matė, kad jie kartu buvo nuėję prie automobilio Opel priekio. Beruošdamas vaikus jis vis kartas nuo karto žvilgterėdavo per langą ir pamatė, kad į įvykio vietą atvyko vienas policijos pareigūnų automobilis, įsidėmėjo numerį 1747. Tuo metu jo dėmesys daugiau jau buvo sutelktas į vaikus, kadangi pagalvojo, jau įvykio vietoje yra policijos pareigūnai tai viską užfiksuos. Matė, kad jo tariamas Opel automobilio vairuotojas visą tą laiką vaikščiojo labai laisvai, bendravo su policijos pareigūnais, vilkiko vairuotoju, buvo nuėjęs pas save į automobilį. Jam pasirodė labai keista, kad prieš tai beveik pasišalinęs asmuo ir sulaikytas pašalinių žmonių taip laisvai vaikšto įvykio vietoje, todėl jis iš karto paskambino pagalbos telefonu 112 ir bendraudamas su operatore pasakė, kad skambina dėl įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriame dalyvauja galimai neblaivus vairuotojas. Operatorė patvirtino, kad tokią informaciją turi, tuomet jis pasakė, kad labai keistas policijos pareigūnų elgesys, kurie kalba mobiliais telefonais, kažką derina, bet neduoda atsipūsti galimai neblaiviam automobilio Opel vairuotojui. Jis matė, kad automobilio O. Z. vairuotojas daugiau bendravo su policijos pareigūnais, o vilkiko vairuotojas stovėjo nuošaliau. Vėliau gatvėje pradėjo daugėti transporto priemonių, todėl pareigūnai kartas nuo karto pareguliuodavo eismą. Visą tai jis matė su pertraukomis, kadangi kaip minėjo ruošė į darželį vaikus. Praėjus maždaug apie pusvalandžiui, tikslaus laiko pasakyti negali, pamatė, kad minėtas automobilio Opel vairuotojas ramiai praėjo pro gelbėtojų automobilį ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) pr., ir į tai niekas nekreipia dėmesio. Tada jis su vaikais jau išėjo į kiemą, kadangi jau buvo laikas vesti į mokyklą, ir darželį, ir iš karto su vaikais nuėjo prie vilkiko vairuotojo ir paklausė ar iš tikrųjų buvo girtas. Dėl girtumo jokio atsakymo nesulaukė, o tik įvykio vietoje šalia vilkiko vairuotojo stovėjęs pagyvenęs asmuo pasakė, kad „jo jau nėra“. Tai suprato, kad kalba ėjo apie tą patį vairuotoją. Tuomet jis išvedė vaikus į darželį ir mokyklą. Užtruko apie pusvalandį. Sugrįžęs jau rado įvykio vietoje dar vieną policijos pareigūnų automobilį ir tralą ant kurio jau buvo užkeltas automobilis O. Z.. Tralas stovėjo ant įvažiavimo į vilkikų aikštelę. Tie patys pareigūnai bendravo su kitu į įvykio vietą atvykusiu pareigūnu. Po to jie parūkė, pasidairė ir pradėjo matuoti šaligatvį, perėjo per kelią, bet tuo metu Opel jau buvo ant tralo. Opel automobilio vairuotojas buvo apsirengęs šviesiomis kelnėmis, striukė taip pat šviesi, ant dešiniojo peties persimetęs rudos spalvos rankinę. Pats žmogus buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 170 cm. ūgio, trumpai kirptų šviesių plaukų. Vairuotojo veido nematė ir iš veido tikrai nepažintų, bet iš atskirų minėtų detalių, eisenos, tikrai pažintų. (1t., b.l. 87-90);

-liudytojos D. V. parodymais nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. dirba GMP ir jos darbo vieta yra Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. Dirba paromis. 2015-12-08 anksti ryte žino, kad buvo kažkokiame iškvietime ir važiuojant tarnybiniu automobiliu per radijo ryšį gavo pranešimą, kad Kaune, Ašigalio g. yra eismo įvykis ir nukentėjęs žmogus. Atvykus minėtu adresu rado vyriškį kuriam buvo sužalota galva – kaktoje pakraujavusi žaizda. Jis vaikščiojo įvykio vietoje. Iš jo elgesio, kalbos, nervavimosi, rūkymo pagalvojo, kad jis gali būti neblaivus, tačiau su juo pasikalbėti ilgiau nepavyko, kadangi jis nenustovėjo vietoje, blaškėsi, ėjo tai prie gaisrininkų, tai prie policijos pareigūnų. Paklausus jo anketinių duomenų iš karto jis jų nesakė, sakydamas, kad jam nieko nereikia ir atsisakinėjo pasirašyti. Taip pat jis atsisakė, kad būtų apžiūrimas. Dar kartą pasiūlius važiuoti į gydymo įstaigą jis vis tiek atsisakė ir po to pasirašė, kad atsisako vykti. Viskas vyko lauke ir jis buvo per atstumą nuo jos, todėl tikrai jokio alkoholio kvapo nejuto, o tik kaip minėjo iš jo elgesio galėjo tai pagalvoti.(1 t., b.l.106-107);

-liudytojo R. V. parodymais nustatyta, kad 2015-12-08 Kauno apskr. VPK kelių policijos Eismo įvykių registravimo skyriuje pradėjo darbą naktinėje pamainoje nuo 20 val. Apie 21 val. į budėtojų dalį Imuniteto skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. B. pristatė pil. R. G.. Tik atėjęs į darbą sužinojo, kad anksti ryte buvo eismo įvykis, kuriame dalyvavo minėtas pareigūnas, todėl buvo perspėta, kad bet kokiu metu jį gali atvežti. Atvežus R. G. iš karto pažino, kad tai yra Patrulių rinktinės pareigūnas. Netrukus į eismo įvykių registravimo skyrių atvyko ir Kelių policijos viršininkas D. Č.. Jis nežino ar viršininkui kas nors informavo apie tai, kad į budėtojų dalį pristatytas R. G. ar jis atvažiavo atsitiktinai, žinojo, kad R. G. turi būti patikrintas blaivumas, todėl jam davė atsipūsti į alkotesterį. Alkotesteris parodė 0,37 promiles. R. G. buvo neblaivus ir matė, kad jam sužalota dešinė ranka, jis ją prilaikė kaire ranka, todėl jam pačiam rašyti paaiškinimo nesakė, o apklausė pats. Apklausa vyko 104 kabinete. Apklausoje dalyvavo ir Kelių policijos viršininkas D. Č.. Ar daugiau iš pašalinių žmonių apklausos metu buvo kabinete neprisimena. R. G. klausimus uždavinėjo abu ir į juos gana nuosekliai atsakinėjo R. G.. Jis viską nuosekliai pasakojo iki įvykstant eismo įvykiui ir kas vyko po. Pačio eismo įvykio aplinkybių jis smulkiai nurodyti negalėjo, kai ko neprisiminė. R. V. viską paaiškinime rašė, tai ką sakė pats R. G.. Nieko paaiškinime nėra parašyta, ką būtų sakęs viršininkas D. Č.. Jis aplamai nieko neliepė papildomai rašyti R. G. apklausoje. Po apklausos paaiškinimą padavė R. G., kad jis pasiskaitytų ir pasirašytų. Ar jis viską perskaitė ar pasirašė neskaitęs, šiuo metu neprisimena. R. G. pasakymas, kad viską rašė iš viršininko D. Č. žodžių ir kad jis nieko nepasakojo yra netiesa. Taip pat yra netiesa, kad jam duodant pasirašyti paaiškinimą buvo kažkas uždengta. Kadangi matėsi, kad R. G. yra sužalotas, todėl viršininko nurodymu kartu su juo R. G. tarnybiniu automobiliu vežė į Kauno klinikinę ligoninę, Laisvės al. 17. (1 t., b.l.182-183);

-nukentėjusiojo R. G. parodymais nustatyta, kad 2015-12-08 apie 06 val. ryte vairavo sau priklausantį automobilį O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo Kaune, (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr. Buvo tamsus paros metas, važiavimo sąlygos prastos, kadangi buvo rūkas. Ar tuo metu gatvės apšvietimas buvo įjungtas, šiuo metu neprisimena. Važiuojant minėta kryptimi apie 40 km/h greičiu ir jau esant visai netoli prie dešinėje pusėje esančio išvažiavimo iš teritorijos staiga pamatė į pagrindinį kelią įvažinėjantį vilkiką, kuris suko į dešinę pusę. Tai pamatęs iš karto kiek dar spėjo stabdė, tačiau dėl per mažo atstumo ir slidžios kelio dangos susidūrimo išvengti nepavyko ir priekiniu dešiniu kampu trenkėsi į krovininio automobilio priekabos galinę kairę dalį. Prieš tai bandydamas išvengti susidūrimo dar kažkiek pasuko kairiau galvodamas, kad šitaip išeis apvažiuoti iš kairės pusės. Kas vyko toliau neprisimena, kadangi smūgio metu stipriai susitrenkė galvą. Po įvykusio eismo įvykio atsimena tik nuotrupas. Stipriai atminties sutrikimai kamavo dar kelias dienas po įvykio, o ir vėliau dar išliko atminties sutrikimai, todėl neatsimena tam tikrų aplinkybių vykusių iš karto po eismo įvykio ir keletas dienas po jų. Pirmas prisiminimas po eismo įvykio yra kai nepažįstamas vyras ar vyrai pasakė, kad pateko į eismo įvykį. Tai sužinojęs iš karto nuėjo į eismo įvykio vietą, kurią tie vyrai parodė, nes sunkiai orentavosi aplinkoje ir dėl patirtos galvos traumos nieko neprisimena. Žino, kad į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iš karto pažino, kadangi tai buvo jo būrio kolegos A. Ž. ir G. T.. Su pastaraisiais žino, kad kalbėjo, tačiau kaip minėjo dėl galvos traumos tiksliai neprisimena ką kalbėjo. Žino tikrai, kad nei jam, nei vilkiko vairuotojui tikrintis blaivumo niekas nesiūlė. Iš tarnybinio automobilio net nebuvo ištrauktas lagaminėlis su įranga skirta patikrinti blaivumą. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Kolegoms pateikė visus reikiamus dokumentus. Paaiškino aplinkybes apie eismo įvykį, kurias tuo metu prisiminė ir išsikvietė automobilį, kuris skirtas transporto priemonėms nutransportuoti po eismo įvykių. Eismo įvykio vietoje buvo labai ilgai, t. y. apie 30 -40 min., o gal ir daugiau, bei laukė kol kolegos įformins eismo įvykį. Kadangi stiprėjo galvos skausmas, jautėsi labai prastai, buvo sutrikusi koordinacija, paklausė kolegų ar daugiau nieko nereikia ir ar gali važiuoti namo. Kolegos turėjo jo kontaktus ir jei būtų kažko prireikę būtų informavę, todėl išleido namo. Būnant namie pastebėjo, kad tinsta dešinės rankos mažasis pirštas, suprato, kad tai sužalojimas patirtas eismo įvykio metu, kadangi iki eismo įvykio pirštas buvo sveikas. Tos pačios dienos vakarą, kelintą valandą tiksliai pasakyti negali, į mobilų telefoną paskambino 5 – o būrio kolega M. G. ir paprašė išeiti į kiemą pasikalbėti, kokia tema nenurodė, po skambučio iš karto išėjo į kiemą. Tik išėjus pamatė, kad su M. G. kartu stovi 2 pareigūnai iš imuniteto skyriaus. Jie liepė sėstis į tarnybinį neženklintą automobilį ir sakė, kad reikia važiuoti pakalbėti dėl įvykusio eismo įvykio. Atsisėdus atvažiavo į Kelių policijos valdybą, nuvedė į pirmame aukšte esantį kažkokį kabinetą. Kabinete buvo Kelių policijos valdybos pareigūnai R. V. ir valdybos viršininkas D. Č.. Pasisodino ir iš karto pasakė, kad pradžiai reikia pakalbėti ne protokolui. Vėliau valdybos viršininkas D. Č. kažką diktavo R. V., o šis užrašinėjo, tačiau jis nesigilino ką jie rašė, kadangi kaip minėjo jautė stiprius galvos skausmus ir ne viską tiksliai prisimena, jie praktiškai nieko neklausė, jis tik trumpai papasakojo apie įvykusį eismo įvykį, o R. V., kiek dabar supranta, dokumentus užpildė pagal valdybos viršininko paaiškinimus, o ne pagal jo. Prastai jautėsi ir norėjo greičiau važiuoti namo, bei pasitikėdamas kolegomis, jam pateiktus dokumentus pasirašė neskaitydamas. Dokumentus pasirašyti pateikė valdybos viršininkas D. Č. taip, kad nematytų surašyto teksto ir pirštu rodė vietą kur turi pasirašyti, dokumentų kopijos negavo. Tuo pačiu metu D. Č. liepė R. V. atnešti alkotesterį, kad šis patikrintų blaivumą. Jis nesuprato, kam viso to reikia, jeigu po eismo įvykio praėję daugiau kaip 15 valandų. Prieš pučiant alkotesterį valdybos viršininkui D. Č. pasakė, kad namuose prieš pat jį išvežant išgėrė butelį alaus. Po visko, mano, kad pastebėję, jog yra sužalotas ir sunkiai orentuojasi aplinkoje, jie nuvežė į Kauno klinikinę ligoninę, kur priėmimo skyriuje ir nustatė minėto piršto lūžimą bei iš karto sugipsavo. Vėliau gydėsi toje pačioje ligoninėje tik kitame skyriuje. Galvos traumą ir piršto lūžimą patyrė minėto eismo įvykio metu. Jis nežino dėl kokių priežasčių R. V. parašė, kad eismo įvykio metu nesusižalojo, o susižalojo namuose, tai tikrai šios aplinkybės yra neteisingos ir taip nesakė. Nori pažymėti, kad vilkiko vairuotojui pretenzijų neturi, jo atžvilgiu civilinio ieškinio nereiškia ir jam pageidaujant galėtų susitaikyti.(1 t., b.l.177-179);

-specialisto išvadoja Nr. 11-1469(16) nurodyta, kad vilkiko Volvo FH 12, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe BURG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. G. veiksmai-iš šalia esančios teritorijos įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) g., nedavė kelio jam iš kairės apie 80m atstumu artėjusiam automobiliui O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) -buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. G. veiksmai- atsiradus kliūčiai, kurią vairuotojas turėjo galimybę pastebėti, savalaikiai nelėtino greičio, kad išvengti atsitrenkimo, kada vairuotojas tokią galimybę turėjo-buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio įvykio kilimu (1 t., b.l.169-175);

-teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad R. G. nustatyta: nubrozdinimai kaktos dešinėje, kraujosruva dešinės plaštakos V piršto srityje, dešinės plaštakos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, nubrozdinimai dešinio kelio, dešinės čiurnos srityje, sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b.l.32-33);

-teismo medicinos specialisto išvada Nr.G1568/2016 nustatyta, kad R. G. nustatyta nubrozdinimai kaktos dešinėje, kraujosruva, nubrozdinimas dešinės plaštakos V piršto srityje, dešinės plaštakos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, nubrozdinimai dešinio kelio srityje, dešinės čiurnos iš vidinės pusės. Sužalojimų padarymo laikas: sužalojimų aprašymas medicininiuose dokumentuose, parinkta gydymo taktika rodo, kad jie galėjo būti padaryti praėjus neilgam laiko tarpui iki kreipimosi į gydymo įstaigą. Dešinės plaštakos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžis galėjo būti padarytas ir eismo įvykio metu. Sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu.(1 t., b.l. 165);

Aukščiau ištirtais įrodymais, juos įvertinus BPK 20 str. tvarka, neginčijamai nustatyta, jog kaltinime išdėstytos aplinkybės pasitvirtino, t.y. kaltinime nurodomu laiku ir vietoje E. G., vairuodamas vilkiką Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba BURG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus tuo, kad įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos nedavė kelio iš kairės pusės juo važiuojančiam automobiliui O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam R. G. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio O. Z. vairuotojas R. G., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sugadintos transporto priemonės. E. G. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp E. G. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs R. G. paaiškino, kad kaltinamasis jo atsiprašė, jis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Prokurorė dėl susitaikymo neprieštaravo.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 d. numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. BK 38 str. 2 d. nustatyti apribojimai tik subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. BK nėra kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. – nei pagal padarytas veikas, nei pagal padarinius.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. taikymas yra galimas tik nustačius visų straipsnio 1 d. nurodytų sąlygų visumą. Tačiau, net ir nustačius BK 38 str. 1 d. numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas neprivalo nuosprendyje nurodyti motyvų, kodėl netaiko BK 38 str., tačiau privalo visais atvejais motyvuoti šios normos taikymą ir nurodyti argumentus, kodėl yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (LAT 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2006).

Spręsdamas E. G. baudžiamosios atsakomybės ribas teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis atsiprašymą priėmė ir jokių pretenzijų E. G. nereiškė, pateiktą žodinį prašymą dėl bylos nutraukimo, taip pat į teisiamojo posėdžio metu prokurorės išreikštą prašymą teisme atleisti E. G. nuo baudžiamosios jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Kaltinamasis E. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, civilinio ieškinio nėra, nukentėję kaltinamajam jokių kitų pretenzijų nereiškia.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. 1. 118-122); psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 117), narkologinio gydymo įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 118); atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas nuoširdus gailėjimasis ir prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką, sunkinančių aplinkybių - nenustatyta, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau E. G. nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmenimi – R. G., baudžiamąją bylą nutraukiant.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis E. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu, veiką jis padarė būdamas blaivus. Kaltinamasis nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 102 punkte nustatytos nuostatos, ir šis pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusio patirtais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis nebuvo teistas, jis Kelių eismo taisykles pažeidžia retai. Eismo įvykį, už kurį jis yra teisiamas, sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, teisiamas pirmą kartą, dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir šis darbas yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, dėl ko konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD, esantys byloje (1 t., b.l. 37., 111. ), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam nepaskirta kardomoji priemonė.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

E. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmenimi - R. G., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti E. G., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu E. G. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Meškauskienė