Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. B. ir A. Ž., trečiasis asmuo M. B., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo į nepilnametį vaiką, nepilnamečiam vaikui nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai.

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašo:

1. Neterminuotai apriboti motinos valdžią E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu;

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriais reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovės nurodytais argumentais:

II. Atsakovų argumentai.

III. Trečiojo asmens argumentai ir liudytojų paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai E. B. ir A. Ž. yra nepilnamečio E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 10). Apie atsakovų šeimoje esančias problemas, ieškovui žinoma jau nuo 2013 m. sausio 9 d., kai gavo iš Kaišiadorių rajono policijos komisariato pranešimą dėl atsakovės E. B. girtavimo, jai buvo nustatytas 2,37 promilių girtumas, vaikas perduotas tėvui atsakovui A. Ž. (e. b. l. 13). 2013 m. balandžio 3 d. atsakovei vėlgi buvo nustatytas 2,30 promilių girtumas, mažametis sūnus E. Ž. buvo perduotas atsakovės sesers priežiūrai, vėliau grąžintas šeimai (e. b. l. 14). 2016 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais ieškovė iš Kaišiadorių miesto seniūnijos ir nepilnamečio vaiko lankomo darželio gavo informaciją, kad atsakovai girtauja, negeba pasirūpinti vaiku bei atvedamas vaikas dažnai būna nešvarus, neprižiūrėtas (e. b. l. 17–18). Dėl girtavimo ir negebėjimo pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, atsakovės E. B. šeima Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 10 d. įsakymu buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (e. b. l. 19). 2017 m. gegužės 19 d. atsakovei E. B. buvo nustatytas 3,33 promilių girtumas, o atsakovui A. Ž. – 1,72 promilių girtumas, todėl nepilnametis E. Ž. buvo laikinai paimtas iš šeimos (e. b. l. 20). Grąžintas tėvams 2017 m. gegužės 24 d. (e. b. l. 24). 2017 m. liepos 8 d. nepilnametis vaikas laikinai vėl buvo paimtas iš atsakovų šeimos, kadangi atsakovai buvo neblaivūs, E. B. nustatytas 1,74 promilės girtumas, A. Ž. – 2,17 promilių girtumas, jie elgėsi neadekvačiai, vaikas perduotas tetai (e. b. l. 25). Vaikas grąžintas tėvams 2017 m. liepos 10 d. (e. b. l. 26 ). 2017 m. liepos 24 d. nepilnametis E. Ž. laikinai paimtas iš šeimos, kadangi atsakovei nustatytas 3,02 promilių girtumas, vaikas laikinai apgyvendintas pas brolį M. B. (e. b. l. 29). Vaikas atsakovei grąžintas 2017 m. liepos 26 d. (e. b. l. 26). 2018 m. kovo 3 d. vaikas vėl paimtas iš šeimos, kadangi atsakovai buvo neblaivūs, t. y. E. B. nustatytas 2,36 promilės girtumas, A. Ž. – 1,79 promilių girtumas, nepasiėmė vaiko iš darželio (e. b. l. 34). Vaikas atsakovams grąžintas 2018 m. kovo 5 d. (e. b. l. 42). 2019 m. sausio 12 d. nustačius nepilnamečiui vaikui E. Ž. pirmą grėsmės lygį jis buvo paimtas iš nesaugios aplinkos, kadangi E. B. nustatytas 3,38 promilių girtumas, A. Ž. – 2,77 promilių girtumas, atsakovė elgėsi agresyviai (e. b. l. 44–45). Nepilnametis vaikas atsakovei grąžintas 2019 m. sausio 14 d. (e. b. l. 46).

2019 m. sausio 22 d. atsakovai vėl buvo rasti neblaivūs, t. y. E. B. buvo nustatytas 2,37 promilių girtumas, A. Ž. – 2,42 promilių girtumas, jie elgėsi neadekvačiai, atsakovė buvo agresyvi, todėl vaikas paimtas iš šeimos ir jis laikinai apgyvendintas su broliu M. B. (e. b. l. 47–48). Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5793-840/2019 leido paimti mažametį E. Ž. iš jo tėvų E. B. ir A. Ž. (e. b. l. 51–54). Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V1E-143 „Dėl laikinosios globos nustatymo be tėvų globos likusiam vaikui E. Ž.“ E. Ž. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir kartu su juo nustatyta laikinosios globos vieta (e. b. l. 55). Iš 2019 m. vasario 5 d. ieškovo mobiliosios komandos išvados ir rekomendacijos dėl darbo su atsakovais matyti, kad atsakovai yra nemotyvuoti keisti savo gyvenimo būdo, nelinkę priimti siūlomą specialistų pagalbą, pateiktos rekomendacijos kaip keisti esamą situaciją (e. b. l. 76–79). 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. birželio 12 d. parengti pagalbos planai atsakovų šeimai (e. b. l. 80–102).

Kadangi atsakovai E. B. ir A. Ž. vengia atlikti tėvų pareigas savo mažamečio vaiko atžvilgiu, vaiku nesirūpina nesant jokių pateisinamų priežasčių ir nėra pagrindo tikėtis, kad esama situacija gali keistis, todėl ieškovas prašo atsakovams E. B. ir A. Ž. neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų mažamečio sūnaus E. Ž. atžvilgiu.

V. Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalyje), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Ieškovas prašo atsakovams E. B. ir A. Ž. neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų mažamečio sūnaus E. Ž. atžvilgiu. Atsakovai teismo posėdžio metu sutiko su ieškiniu, prieštaravimų nepareiškė.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo paimtas vaikas, yra alkoholio vartojimas dėl kurio kyla sekančios problemos – vaiko nepriežiūra, jo patiriamas psichologinis smurtas, matant girtaujančius tėvus, negebėjimas pasirūpinti vaiku, materialinio išlaikymo neteikimas, atsakovų psichologinės ir emocinės problemos, atsakovų agresijos protrūkiai, esant neblaiviems tiek tarp savęs, tiek socialinių darbuotojų atžvilgiu. Iš atsakovų jų nepilnametis vaikas E. Ž. buvo laikinai paimtas penkis kartus, t. y. 2017 m. gegužės 19 d., 2017 m. liepos 8 d., 2017 m. liepos 24 d., 2018 m. kovo 3 d. ir 2019 m. sausio 12 d. Atsakovei E. B. vis teigiant, kad ji gydysis nuo priklausomybės alkoholiui, vyks pas psichologą bei imsis kitų veiksmų keisti gyvenimo būdą (e. b. l. 23, 28, 31, 40), vaikas buvo grąžinamas. Nors socialiniai darbuotojai dėjo pastangas, kad atsakovai keistų savo gyvenimo būdą, tačiau realių veiksmų atsakovai nesiėmė nesistengė keisti savo gyvenimo būdo. Atsakovai buvo konsultuoti Respublikinio priklausomybės ligų centro specialistų, jiems nupirkti rekomenduoti vaistai, tačiau atsakovai nesilaikė rekomendacijų, nors buvo suderintas laikas ir transportas, tačiau į dalį konsultacijų atsakovai net nenuvyko (e. b. l. 49). Atsakovai tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimuose dalyvavo tik kartą, anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimų nelankė, nepriėmė specialistų pagalbos. Atsakovė yra linkusi sutikti su tiekiama pagalba tik žodžiais, tačiau realių veiksmų nesiima, o atsakovas visai nebendradarbiauja su specialistais (e. b. l. 76–79).

Po atsakovų vaiko paėmimo iš šeimos, tik atsakovas A. Ž. dalyvavo viename iš trijų posėdžių sprendžiant dėl pagalbos plano dėl E. B. ir A. Ž. šeimai, t. y. 2019 m. vasario 6 d., atsakovė nedalyvavo nei viename. Minimame posėdyje A. Ž. atsisakė specialistų pagalbos, tvirtino, kad pats gali susitvarkyti su nesaikingo alkoholio vartojimo problema. 2019 m. vasario 6 d. pagalbos šeimai plane buvo numatyti problemų sprendimo būdai dėl alkoholizmo, tėvystės įgūdžių stokos, nedarbo. Tačiau atsakovai nepasinaudojo teikiama pagalba, nevyko į priklausomybės ligų centrą, psichologo konsultacijai, nelankė anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės, bei pozityviosios tėvystės užsiėmimų, paminėtina ir tai, kad atsakovė atsisakė jai siūlomo darbo, todėl ji buvo išbraukta iš darbo ieškančių asmenų sąrašo Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 90). 2019 m. birželio 12 d. vykusiame posėdyje taip pat užfiksuota, kad šeimoje nėra jokių pokyčių. Atsakovai nevykdo plane numatytų priemonių, nesprendžia priklausomybės nuo alkoholio problemos, buvo rasti neblaivūs (e. b. l. 97).

Atsakovai per 8 mėnesių laikotarpį, kurį vaikas yra paimtas iš šeimos neprisidėjo nei kiek prie savo vaiko išlaikymo. Faktiškai buvo su juo susitikę tik kelis kartus, atsakovas nurodė, kad paskutinį kartą matė, kai vaikas baigė darželį, pavasarį. O atsakovė praeitą penktadienį. Duomenų, kad atsakovams būtų trukdoma susitikti su nepilnamečiu vaiku, nenustatyta. Patys atsakovai neišreiškė noro su vaiku susitikti, nesiėmė dėl to jokių aktyvių veiksmų. Tokie atsakovų veiksmai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, nors ir žodžiais teigia norintys, kad vaikas augtų su jais, neteikia jam išlaikymo, nesirūpina juo. Pakankamų ir svarbių priežasčių, kurios neleistų atsakovams E. B. ir A. Ž. įgyvendinti savo tėvų pareigų, teismas nenustatė. Duomenų, kad atsakovai būtų suinteresuoti keisti esamą padėtį ir siektų patys rūpintis savo nepilnamečiu vaiku E. Ž. asmeniškai, nėra. Teismas, išklausęs ieškovo atstovės, atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, išanalizavęs byloje pateiktus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai E. B. ir A. Ž. neatlieka tėvų pareigų savo nepilnamečiam vaikui E. Ž., visiškai nesirūpina savo vaiku, jo neišlaiko, neauklėja, juo nesidomi, yra abejingi jo poreikiams, daro žalingą įtaką vaikui savo neveikimu, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir jo psichologinei būklei savo žalingais įpročiais – girtavimu, atsakovai yra nusišalinę nuo tėvų pareigų ir tokio elgesio nekeičia, nesiekia susigražinti savo vaiko.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, jo neaugina, neauklėja, neprižiūri, neišlaiko, neatlieka tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, nekeičia gyvenimo būdo, dėl ko nepilnametis vaikas auga atskirtas nuo tėvų ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, teismas daro išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovams neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, atsakovams E. B. ir A. Ž. neterminuotai apribotina tėvų valdžia į vaiką – sūnų E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)

Apribojus atsakovams tėvų valdžią neterminuotai, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, ir be jų atskiro sutikimo nepilnametis vaikas gali būti įvaikintas. Tačiau atsakovams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jeigu įrodoma, kad atsakovai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

VI. Dėl nepilnamečio vaiko nuolatinio globėjo (rūpintojo), turto administratoriaus skyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu turi skirti vaikui globą ar rūpybą ir nustatyti jų gyvenamąją vietą (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). CK 3.248 straipsnyje išdėstyti vaiko globos tikslai ir uždaviniai, o būtent, sudaryti vaikui sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. CK 3.271 straipsnis numato, kad vaiko globėjas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis institucijomis. Globėjas, priimdamas pareigą globoti vaiką, tampa vaiko atstovu pagal įstatymą (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, 3.272 straipsnio 1 dalis), todėl privalo sudaryti tokias sąlygas, kokių reikia vaiko fizinei, dvasinei, protinei, dorovinei ir socialinei raidai (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globotinio pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V1E-143 „Dėl laikinosios globos nustatymo be tėvų globos likusiam vaikui E. Ž.“ E. Ž. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir kartu su juo nustatyta laikinosios globos vieta (e. b. l. 55). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečiu vaiku pageidautų rūpintis kiti vaiko artimieji giminaičiai ar kiti fiziniai asmenys (CK 3.261 straipsnis). M. B. sutinka ir toliau globoti atsakovų vaiką, savo brolį, E. Ž.. M. B. jau daugiau nei 8 mėnesiai globoja, išlaiko ir auklėja šį nepilnametį vaiką. Jo ryšiai su broliu labai artimi. Jis nėra teistas, yra baustas administracine tvarka (nusižengimai padaryti vairuojant transporto priemonę), tačiau padaryti nusižengimai neleidžia abejoti M. B. galėjimu būti globėju. M. B. sveikatos būklė leidžia jam būti globėju ir rūpintoju (e b. l. 67). M. B. šeimos buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos gyventi nepilnamečiam vaikui, jis gyvena atskirame name kartu su senele, esančiame adresu ­– (duomenys neskelbtini), vaikas turi savo atskirą lovą ir privačią erdvę (e. b. l. 73–75). M. B. yra išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir pripažintas tinkamu asmeniu globoti (rūpintis) nepilnametį vaiką – savo brolį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nepilnamečio E. Ž. nuolatiniu globėju bei jo turto administratoriumi skirtinas M. B. ir šio nepilnamečio vaiko – E. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su globėju M. B. (CK 3.265 straipsnio 1 dalies 3 punktas). M. B. skirtinas E. Ž. turto administratoriumi, kadangi ateityje gali atsirasti ir turto priklausančio šiam nepilnamečiam vaikui ir tą turtą bus būtiną tvarkyti.

Globėjui (rūpintojui) išaiškintina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 504 straipsnio 4 dalis), kad globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su artimaisiais vaikui giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnis). Vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai). Globėjui išaiškintina įstatymų numatyta atsakomybė pagal CK 3.273 straipsnį.

VII. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, jiems išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią atsakovams išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovų privalo būti priteistas.

Pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA – 555,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2006 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013 ir kitos).

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010 ir kitos).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų E. B. ir A. Ž. materialinį išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui E. Ž. iš kiekvieno po 200 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nors šalys neteikė įrodymų kokie yra vaiko poreikiai ir koks išlaikymo dydis per mėnesi yra reikalingas, patenkinti šiuos poreikius, tačiau akivaizdu, kad atsakovų sūnui E. Ž. pradėjus lankyti mokyklą išaugo jo poreikiai, tiek maisto, tiek aprangos, avalinės, mokymosi priemonių ir kt. Būtinos lėšos skirti sveikatai, laisvalaikiui, lavinimui, tinkamam augti sąlygų sukūrimui. Akivaizdu, kad vaikui augant, jo poreikiai keičiasi, auga, išlaidos, įvertinus nuolat augančias maisto produktų, kitų prekių, paslaugų kainas, didėja. Duomenų, kad E. Ž. turėtų specialių poreikių byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes spręstina, kad nurodyta suma t. y. 400 Eur, yra reali ir būtina vaikui išlaikyti. Ieškovo nurodyta suma, t. y. po 200 Eur iš kiekvieno iš tėvų vaikui mokama kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, reikalinga vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir pragyvenimo lygio didėjimą, yra reali, protinga ir nėra aiškiai per didelė.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovai A. Ž. ir E. B. nedirba (e. b. l. 106, 109). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas A. Ž. dirba pavienius darbus. Atsakovas A. Ž. registruotas Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 110). Nors atsakovė E. B. teigia, kad jau yra registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau į bylą tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis atsakovai darbingi, t. y. šioje institucijos duomenų apie atsakovus nėra (e. b. l. 108, 111). Nors atsakovas teigia, kad jam yra daryta operacija ir todėl jis nėra šiuo metu darbingas, tačiau neteikė jokių įrodymų patvirtinančius tokias aplinkybes. Todėl nėra pagrindo sutikti, kad atsakovai yra nedarbingi. Nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Pažymėtina, kad atsakovai, būdami darbingi, turi stengtis susirasti darbą ir gauti pajamas iš darbinės veiklos ir tokiu būdu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris patenkintų jų nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovai nededa jokių pastangų susirasti nuolatinio darbo, tačiau toks atsakovų neveikimas negali pažeisti nepilnamečio vaiko interesų ir negali būti pagrindu sumažinti prašomo priteisti išlaikymo dydžio, be to, patys atsakovai neginčijo prašomo priteisti išlaikymo dydžio sumos. Atsakovai nepateikė jokių kitokių duomenų apie savo turtinę padėtį ir pajamas. Spręstina, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis – po 200 Eur iš kiekvieno atsakovo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra pagrįsta ir jo mažinti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, iš abiejų atsakovų priteistinas ieškovo reikalaujamo dydžio – po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas iš motinos ir tėvo nepilnamečiam vaikui E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y 2019 m. rugpjūčio 6 d., iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaiko globėjas M. B. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šioje byloje yra susidariusios procesinių dokumentu įteikimo ir siuntimo išlaidos valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-7 įsakymo Nr. 1R—261/1K-355 „Dėl Minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, šioje byloje yra susidariusios 11,38 Eur dydžio išlaidos dėl procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo. Ieškinį tenkinus visiškai, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovų E. B. ir A. Ž. lygiomis dalimis, nes jie nėra atleisti nuo tokių išlaidų sumokėjimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 282, 406-407 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Skirti E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su nuolatiniu globėju M. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct), mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct), mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti globėją M. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) turto administratoriumi paskirti globėją M. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,69 Eur (penkių eurų 69 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,69 Eur (penkių eurų 69 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.