- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2-412-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00138-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. (V. M.) ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: atnaujinti terminą ieškiniui pateikti ir 30 dienų terminą kreiptis į teismą po Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) priimto sprendimo; panaikinti 2020 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr. 56-152; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti ieškovui 100 000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas patirtą neturtinę žalą kildina iš netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) dvi dienas gydžius ieškovą jam netinkančiais vaistais, dėl kurių ieškovas patyrė žalą sveikatai. Nurodo, kad dėl gydymo paskirtais vaistais ieškovui po keleto metų išsivystė psichikos liga – šizofrenija, kuri pasireiškia nesančių balsų girdėjimo haliucinacijomis.
3. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas priimtas 2020 m. rugsėjo 30 d. Po šio sprendimo priėmimo ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, tačiau šis 2020 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą ir nurodė kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. 2020 m. lapkričio 23 d. ieškovas su pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, tačiau šis teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti skundą kaip neteismingą administraciniam teismui ir nurodė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. V. M. 2021 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos. 2021 m. gruodžio 29 d. antrinė teisinė pagalba buvo suteikta ir surašytas ieškinys teismui. Taigi, V. M. visą laiką po sprendimo priėmimo elgėsi aktyviai, pateikdavo ieškinius, prašymus į teismus. Teismai jo ieškinius ir prašymus atmesdavo ir tuomet V. M. kreipėsi antrinės teisinės pagalbos, kuri buvo suteikta. Visos šios priežastys yra svarbios ir nepriklausančios nuo V. M. valios, dėl to procesinis terminas turi būti atnaujintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti ir atsisakė priimti ieškovo V. M. (V. M.) ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
5. Teismas nurodė, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 30 d., ieškovas ieškinį teismui pateikė 2022 m. kovo 9 d. Ieškovas nenurodo kada sužinojo apie priimtą Komisijos sprendimą, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo 2020 m. spalio 14 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir šiame ieškinyje jau yra minimas Komisijos sprendimas. Taigi, 2020 m. spalio 14 d. ieškovui neabejotinai buvo žinoma apie Komisijos sprendimą. Nesant jokių kitokių duomenų, teismas termino pradžią skaičiavo nuo 2020 m. spalio 14 d. Kadangi ieškovas ieškinį pateikė 2022 m. kovo 9 d., teismas pripažino, jog ieškinys yra pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 25 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą.
Šalies argumentai
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas po Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties priėmimo į teismą su ieškiniu, kurio priėmimo klausimas sprendžiamas šia nutartimi, kreipėsi daugiau nei po metų ir trijų mėnesių. Kaip matyti iš prie ieškinio pridedamo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, ieškovas su prašymu suteikti jam teisinę pagalbą į tarnybą kreipėsi 2021 m. spalio 19 d., t. y. praėjus daugiau kaip 10 mėnesių po Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutarties priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas taip pat konstatavo, kad po paskutinės teismo nutarties priėmimo ieškovas nepateisinamai ilgai nesiėmė jokių veiksmų. Aplinkybė, kad ieškovas savarankiškai nesugebėjo tinkamai surašyti teismui teiktino procesinio dokumento, atsižvelgiant į itin ilgą laiko tarpą, per kurį nebuvo imtasi jokių veiksmų, negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą atnaujinti procesinį terminą. Kokios objektyvios kliūtys ieškovui sutrukdė anksčiau kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo, nėra nurodoma. Teismas pažymėjo, kad asmeniui tinkamai nesirūpinant savo teisių įgyvendinimu, jam tenka patirti neigiamas to pasekmes. Ieškinio nepateikimas per įstatyme nustatytą mėnesio terminą, nesant jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, vertintinas kaip netinkamas rūpinimasis šia procesine teise. Ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių sutrukdžiusių savalaikiai pateikti ieškinį teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį; atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo; ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos Kauno apygardos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas dėl vaikystėje patirtos smegenų traumos yra iš dalies neįgalus, jam kartais pasitaiko klausos haliucinacijų, girdi galvoje balsus. Jam yra nustatytas 70 proc. netektas darbingumas, diagnozė - (duomenys neskelbtini). Dėl psichinės negalios ieškovo mąstymas tampa neaiškus, nenuoseklus ir miglotas. Todėl iš tokio asmens negalima reikalauti elgesio atitinkančio psichiškai sveiko asmens elgesį vertinant, ar jo veiksmus galima pripažinti tinkamais atnaujinti praleistą terminą, numatytą PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje.
8.2. Teismui atsisakius atnaujinti minimą terminą, ieškovui buvo atimta galimybė išdėstyti savo argumentus ir įrodinėti aplinkybes dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Dėl savo psichinės sveikatos būklės ieškovas iš esmės negalėjo laiku kreiptis į Komisiją.
8.3. Po Komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo priėmimo ieškovas su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui, nutartyje nurodė, jog ieškovas turi kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. 2020 m. lapkričio 23 d. V. M. su pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir teismą prašė panaikinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 56-152, priteisti neturtinę žalą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teismas 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi paaiškino, kad ieškovo reikalavimai yra teismingi bendros kompetencijos teismams. Po to ieškovas 2021 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos. 2021 m. gruodžio 29 d. antrinė teisinė pagalba buvo suteikta ir surašytas ieškinys teismui. Taigi, ieškovas visą laiką po Komisijos sprendimo priėmimo elgėsi aktyviai. Visos šios priežastys yra laikytinos svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo ieškovo valios ir procesinis terminas turi būti atnaujintas.
8.4. Ieškovas, turėdamas psichinę negalią, elgėsi taip, kaip sugebėjo norėdamas pateikti ieškinį teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Po paskutinės teismo nutarties priėmimo ieškovas jautė didelę nuoskaudą bei kitas frustracijas, jam buvo nemaloni įtempta psichinė būsena, kurią sukėlė, ieškovo nuomone, objektyviai neįveikiami sunkumai, jis prarado pasitikėjimą savimi dėl to, kad teismai nenori priimti jiems pateiktų ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismams nepriimant ieškovo pateiktų ieškinių, ieškovas nuolat jausdavo frustracijas. Teismas skundžiama nutartimi netenkinęs ieškovo prašymo atnaujinti terminą bylos esmės neatskleidė, t. y. nesiaiškino, kad ieškovas turi psichinę negalią ir negali veikti lygiai taip, kaip asmuo neturintis negalios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti V. M. ieškinį Lietuvos valstybei, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas atskirojo skundo ribose.
11. Apeliantas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nevertino, jog ieškovas savo teises pareikšti ieškinį bandė įgyvendinti ne kartą, tačiau teismai atsisakydavo ieškinius priimti. Be to, dėl ieškovo psichinės negalios jis negali veikti lygiai taip, kaip asmuo neturintis negalios.
12. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
14. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti ieškinį šiais pagrindais: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
15. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas atsisakė atnaujinti terminą ieškiniui pateikti ir dėl to atsisakė priimti ieškovo V. M. (V. M.) ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ex officio nepatikrino, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą.
16. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip nurodo pats ieškovas, jis turi psichinę negalią, kas, ieškovo teigimu, sutrukdė jam laiku pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą. Be to, patikrinus registrų informaciją, nustatyta, kad ieškovas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. Registro duomenimis ieškovo civilinis veiksnumas apribotas (duomenys neskelbtini). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartimi ribotai veiksniam ieškovui nustatyta rūpyba ir jo rūpintoja paskirta motina R. M., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-15952-1044/2022, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus iniciatyva yra sprendžiamas klausimas dėl kito rūpintojo ieškovui paskyrimo. Taigi, šiuo atveju nustatyta, kad ieškovas yra teismo pripažintas ribotai veiksniu, o naujas rūpintojas jam dar nepaskirtas, kas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti priimti ieškovo teikiamą ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
17. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su nurodytu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad, jei ieškovas neįrodo, jog turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019; kt.).
18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).
19. Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė ieškinio priėmimo klausimus reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė termino atnaujinimo klausimą jau ieškinio priėmimo stadijoje (neišnagrinėjus bylos iš esmės). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį skundžiamoje nutartyje nurodytu pagrindu, kadangi civilinio proceso normose nenustatyta teismui teisės nutraukti bylą praleidus / neatnaujinus ieškinio pateikimo teismui terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-320-370/2022). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priežastis, dėl kurių buvo praleistas PTŽSAĮ įtvirtintas terminas, įvertinti galėjo tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, todėl nukrypo ir nuo šiuo klausimu suformuluotos teismų praktikos.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nustatytomis aplinkybėmis netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo institutą, tačiau, nustačius, kad ieškinys pateiktas ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens, todėl negalėjo būti teismo priimtas būtent šiuo pagrindu, apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškovo tinkamu (netinkamu) teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu, o, panaikinęs pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria atsisakyta atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, kitą nutarties dalį palieka iš esmės nepakeista, kadangi pripažintina, jog egzistavo kitas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį pakeisti - panaikinti nutarties dalį, kurioje atsisakyta ieškovui atnaujinti terminą ieškiniui pateikti; kitoje dalyje, kurioje atsisakyta priimti ieškovo V. M. (V. M.) ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, nutartį palikti nepakeistą.