- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e2-320-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01328-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- E. N.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Centro poliklinika“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. N. – Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti ieškinio pateikimo terminą, civilinėje byloje Nr. e2-1242-852/2022 pagal ieškovės E. N. – Z. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Centro poliklinika“ dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. N. – Z. (toliau – ir ieškovė) 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Centro poliklinika“ 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Nurodė, kad su šeimos gydytojos siuntimu 2018 m. lapkričio 14 d. ji kreipėsi į atsakovės darbuotoją (otorinolaringologą) dėl klausos sutrikimo. Atsakovės otorinolaringologė P. K., atlikusi ieškovės apžiūrą, nenustatė jokių klausos sutrikimų, nors ieškovė skundėsi sutrikusia klausa. Gydytoja nesidomėjo, kodėl galėjo atsirasti sutrikimai, su niekuo nesikonsultavo, pakartotinės konsultacijos nepaskyrė. Tačiau ieškovė po dviejų metų suprato, kad praktiškai negirdi viena ausimi. Ieškovė pakartotinai 2020 m. su šeimos gydytojos siuntimu kreipėsi į atsakovę, kurios darbuotoja (otorinolaringologė P. K.) vėl atliko apžiūrą ir tyrimus ir nenustatė klausos sutrikimo priežasčių. Ieškovei nesutinkant atlikta konsultacija ir pareikalavus gydytoja išdavė siuntimą į Santaros konsultacinę polikliniką. Santaros klinikų otorinolaringologė D. V., 2020 m. liepos 9 d. apžiūrėjusi ieškovę, nustatė diagnozę – dešinės ausies garsą suvokiančios sistemos pakenkimas, dešinės ausies neurosensorinis prikurtimas. Paskyrus MRT buvo nustatyta 3 cm vestibiulinė neurinoma (navikas), kuri 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo išoperuota VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose daktaro U. K., tačiau po atliktos sudėtingos operacijos ieškovei klausa visiškai nebuvo atkurta. Santaros klinikose 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. spalio 4 d. atlikus tyrimus, buvo nustatytas dešinės ausies kurtumas (111,66 dB. Kurtumas nustatomas audiogramai rodant >90 dB). Nustatytas vestibulinis neuronitas (vestibuliarinio aparato pažeidimas, galvos svaigimas). Be to, atsakovės neurologė R. Š. nustatė pooperacinius pakitimus, galbūt neurinomos recidyvą bei epi-traukulinį aktyvumą. Ieškovės vertinimu, dėl ieškovei padarytos neturtinės žalos, t. y. tinkamai neatliktos ligos diagnozės, turėjusios įtakos ne tik ieškovės sveikatos būklei, ligos gydymui (gydymo būdui) ir pasekmėms, yra atsakinga atsakovė, kurios gydytoja P. K. nevykdė gydytojo pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą.
3. Ieškovė dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija), kuri 2021 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 56-27 netenkino jos prašymo dėl žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
4. Ieškovė taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju Komisijos sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2021 m. kovo 13 d., tačiau ieškovė per Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 25 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą į teismą su ieškiniu dėl ginčo išsprendimo iš esmės nesikreipė.
5. Ieškovės vertinimu, egzistuoja svarbios ir pateisinamos priežastys, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujintas. Nurodė, kad įvertinusi aplinkybę, jog bylinėjimasis su atsakove pareikalaus tiek piniginių lėšų, tiek laiko, ir svarbiausia sveikatos, ji nors nesutiko su Komisijos sprendimu ir Komisijai teikto specialisto išvadomis, Komisijos sprendimo per nustatytą 30 dienų terminą neginčijo. Tačiau, praėjus nedideliam laiko tarpui, ieškovei Santaros klinikose 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. spalio 4 d. buvo atlikti tyrimai, kurių pagrindu ieškovei buvo diagnozuotas visiškas dešinės ausies kurtumas bei nustatytas vestibulinis neuronitas (vestibuliarinio aparato pažeidimas, galvos svaigimas). Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės yra susijusios su Komisijos sprendimu, kuriame Komisija nepagrįstai konstatavo, kad gydytoja tinkamai atliko savo pareigas. Iš ją gydančių gydytojų aiškinimų ji suprato, jog tokias sveikatos būklės pasekmes lėmė per vėlai nustatyta diagnozė . Taip pat 2021 m. spalio 13 d. ieškovei buvo diagnozuotas Sars-cov-2 virusas. Ieškovės nuomone, šios priežastys sudaro pagrindą atnaujinti terminą ieškiniui dėl Komisijos sprendimo paduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 4 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atnaujinti ieškinio pateikimo terminą ir civilinę bylą nutraukė.
7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios ieškinio pateikimo termino eigos metu (laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 11 d. iki 2021 m. kovo 13 d.), būtų trukdžiusios pateikti ieškinį. Taip pat teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su jos liga, nėra reikšmingos praleisto procesinio termino atnaujinimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartį ir atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė terminą apskųsti Komisijos 2021 m. vasario 11 d. sprendimą, praleido dėl svarbių priežasčių – dėl sveikatos būklės.
9. Atsakovė su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė atskirajame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios būtų galėjusios riboti ieškovės galimybes kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, skundžiant komisijos sprendimą per 30 dienų terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti ieškinio pateikimo terminą ir nutraukta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes dėl praleisto termino pateikti ieškinį dėl Komisijos sprendimo (PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis), netenkino apeliantės prašymo atnaujinti ieškinio pateikimo terminą ir civilinę bylą nutraukė. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas objektyviai neįvertino PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ieškiniui pateikti aplinkybių, susijusių su apeliantės sveikata.
13. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento, teiktino teismui, įforminimu.
14. Šiuo konkrečiu atveju yra aktuali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalis, ir PTŽSAĮ 24 straipsnis, kuriuose nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, taip pat PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, jog pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, o teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Atskirai pažymėtina, kad teisės aktų redakcija ginčo aplinkybių kontekste iš esmės yra panaši, tik atsakomybės taikymo atveju spręstina pagal tuo metu galiojančias teisės normas (laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m.), t. y. atsakomybė šiuo atveju yra taikytina sveikatos priežiūros įstaigai, suteikusiai galbūt nekokybiškas paslaugas pacientei (apeliantei).
15. Šių nuostatų sisteminis aiškinimas sudaro prielaidas išvadai, kad kreipimuisi į Komisiją dėl pažeistų teisių ir žalos atlyginimo taikytinas tiek bendrasis CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, tiek ir specialiajame įstatyme nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, tačiau ikiteisminio ginčo sprendimas asmenims sukelia atitinkamas teises ir pareigas, o nagrinėjamu atveju pareiškėjui nesutikus su išspręstu klausimu, tai jis gali perkelti nustatyta tvarka į teismą, t. y. per PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą kreiptis į teismą su ieškinio dėl žalos atlyginimo ginčo išsprendimo.
16. Bylos duomenimis nustatyta ir byloje dėl to ginčo nėra, kad apeliantė kreipėsi į Komisiją nepraleidusi nustatyto trejų metų termino, tačiau ieškinį teismui dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės padavė pasibaigus įstatyme nustatytam 30 dienų terminui. Tačiau šis terminas nėra naikinamasis ir teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, pažeistoji teisė turi būti ginama, o terminas atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad antrajai ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senaties praleidimo padarinius, teismas turi apsvarstyti galimybę atnaujinti praleistą terminą savo paties iniciatyva, t. y. net ir nesant atitinkamo ieškovo prašymo.
17. Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant dėl termino atnaujinimo priežasčių svarbos, būtina pirmiausia įvertinti tai, kad pirmosios instancijos teismas terminą vertino išskirtinai kaip procesinį, nors aiškiai nurodė nevienodą teisinę praktiką šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokia teismo išvada. Kad terminas teisiškai kvalifikuotinas kaip ieškinio senaties yra nuosekliai pasisakoma analogiško pobūdžio bylų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-299-611/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-249-330/2020). Tokio pobūdžio bylose, kaip šioje, siekiama ginti teisinę vertybę – sveikatą, kurios atitinkama būklė tiesiogiai priklauso ir nuo byloje analizuojamų sveikatos priežiūros paslaugų (ne)tinkamo suteikimo, ši vertybė yra prigimtinė ir absoliučiai saugotina, o jos gynimas yra prioritetinis. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad spręsdami dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos teismai, atsižvelgdami į šio instituto esmę ir paskirtį, privalo ne tik vertinti kiekvienos konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes, bet ir siekti, kad senaties taikymas nesudarytų sąlygų kaltiems asmenims išvengti atsakomybės ir žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
18. Sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą, svarbu vertinti ne tik nurodytų svarbių priežasčių terminui atnaujinti visetą, bet ir pačios prašymą atnaujinti procesą teikiančios šalies procesinio elgesio sąžiningumą, t. y. tiek objektyvųjį, tiek subjektyvųjį kriterijus, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1672-516/2018).
19. Bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su nurodytu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014).
20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).
21. Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties ir procesinio termino institutus reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė termino atnaujinimo klausimą neišnagrinėjus bylos iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio padavimo teismui terminas yra senaties terminas (CK 1.124 straipsnis) ir jis pagal bendras ieškinio senaties taikymo taisykles taikomas tik esant atsakovo prašymui (CK 1.126 straipsnio 1, 2 dalys), t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Civilinio proceso normose nenustatyta teismui teisės nutraukti bylą praleidus / neatnaujinus ieškinio pateikimo teismui terminą.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, objektyviai neįvertinęs byloje nustatytų faktinių ir procesinių aplinkybių, nepagrįstai šioje proceso stadijoje sprendė dėl galbūt praleisto ieškinio senaties atnaujinimo klausimą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui iš esmės.