Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties ir nutarta skundą grąžinti ieškovui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovui nustatė 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Remiantis bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė apeliantui 14 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Minėtoje nutartyje, kaip ir CPK 335 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, kad atskirąjį skundą dėl nutarties galima pateikti per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Taigi, nutartyje tiksliai ir aiškiai nurodyta nutarties apskundimo tvarka ir terminas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties patvirtinta kopija apeliantui buvo įteikta 2018 m. liepos 31 d., todėl paskutinė termino paduoti atskirąjį skundą diena buvo 2018 m. liepos 7 d. Apeliantas atskirąjį skundą pateikė pašto įstaigai 2018 m. rugpjūčio 13 d., tad akivaizdu, kad terminas paduoti atskirąjį buvo praleistas.

10. Apeliantas atskirajame skunde neginčija aplinkybės, kad praleido terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. paduoti, tačiau prašo terminą atnaujinti, grįsdamas šį prašymą svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Atskirajame skunde nurodoma, kad jis klaidingai suvokė pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodomus nutarties apskundimo terminus, kadangi joje buvo nurodytas 14 dienų terminas trūkumams pašalinti, todėl manęs, kad ir nutarties apskundimo terminas yra 14 dienų. Teismas nurodydamas du skirtingus terminus jį suklaidino. Taip pat nurodo, kad yra pablogėjusi jo sveikatos būklė.

11. Nors teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tačiau asmeniui, praleidusiam įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas galėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į trukmę, nustatytą konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti, įvertinti termino praleidimo trukmę ir pareiškėjo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti procesinį dokumentą, išnykimo ir kitus pareiškėjo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinių dokumentų pateikimo teismui terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių santykių stabilumą. Todėl jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2299/2013). Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, taip pat labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Kiekvienas civilinių teisinių santykių subjektas turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir šias teises įgyvendinti jam labiausiai priimtinu būdu. Sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292/2008). Taigi, sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą svarbu vertinti ne tik nurodytų svarbių priežasčių terminui atnaujinti visetą, bet ir pačios prašymą atnaujinti procesą teikiančios šalies procesinio elgesio sąžiningumą, t. y. tiek objektyvųjį, tiek subjektyvųjį kriterijus.

12. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad egzistavo svarbios priežastys dėl kurių apeliantas praleido terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutarties paduoti. Pažymėtina, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis, reikėtų pripažinti, jog terminas buvo praleistas dėl pablogėjusios apelianto sveikatos būklės, t. y. kad per terminą, kuomet turėjo būti paduotas atskirasis skundas (nuo 2018 m. rugpjūčio 1 iki 7 dienos) apelianto sveikatos būklė buvo pablogėjusi ir kad dėl šio pablogėjimo jis negalėjo paduoti atskirojo skundo.

13. Dėl apelianto suklaidinimo, kaip pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, pažymėtina, kad procesinių terminų trukmė ir jų skaičiavimo tvarka aiškiai apibrėžta įstatyme. Šiuo konkrečiu atveju – CPK 335 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai skundžiama nutartis, priimta rašytinio proceso tvarka (kaip buvo šiuo atveju), atskirasis skundas gali būti apduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Apeliantas turi teisinį išsilavinimą, yra ėjęs prokuroro, teisėjo pareigas, vertęsis advokato praktika, todėl jam turėtų būti žinomos esminės civilinio proceso taisyklės. Minėta (žr. nutarties 9 punktą), kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartyje šios nutarties apskundimo tvarka ir terminas buvo suformuluoti aiškiai, formuluotė atitinka CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo tvarką ir terminą. Ta aplinkybė, kad nutartyje nustatytas trūkumų šalinimo terminas (14 dienų) buvo ilgesnis negu nutarties apskundimo terminas (7 dienos) negali būti vertinama kaip apelianto klaidinimas, kadangi nutartyje aiškiai išskiriamas nutarties įvykdymo (trūkumų pašalinimo) terminas ir jos apskundimo terminas. Tokia formuluotė yra aiški, įprasta teismo procesiniuose dokumentuose ir negalėtų būti vertinama kaip klaidinanti bet kurį dalyvaujantį byloje asmenį, o ypač – teisinį išsilavinimą ir didelę teisinio darbo patirtį turintį bylos dalyvį. Nurodyti argumentai lemia, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, kadangi apelianto nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis.

14. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.