- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-25
- Bylos Nr.
- e2-217-1104/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01373-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Ieškovas
- T. A.-Š.
- Atsakovas
- Ž. Š.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė, Drąsutis Tauras Narmontas
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. A.-Š. ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovės T. A.-Š. ir atsakovo Ž. Š. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukmergės r. teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 157, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamoji vieta yra su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo Ž. Š. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki nepilnamečio vaiko A. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir skirti šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ieškovę T. A.-Š.; 4) nustatyti, kad atsakovas Ž. Š. su nepilnamečiu vaiku A. Š. po santuokos nutraukimo bendrauja bendru abiejų tėvų sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, poreikius ir norus, nenustatant konkretaus susitikimų laiko ir grafiko; 5) priteisti iš atsakovo Ž. Š. nepilnamečiam vaikui A. Š. išlaikymo įsiskolinimą – 5 400 Eur; 6) po santuokos nutraukimo atsakovui Ž. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (įsigijimo data: 2022 m. gegužės 27 d.) (turto vertė: 5 000 Eur); 7) nustatyti, kad ieškovei T. A.-Š. po santuokos nutraukimo lieka pavardė – A.-Š., o atsakovui Ž. Š. – Š.; 8) priteisti iš atsakovo Ž. Š. ieškovės T. A.-Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad T. A.-Š. (toliau – ir ieškovė) ir Ž. Š. (toliau – ir atsakovas) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Ukmergės r. teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 157. Sutuoktiniams santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė nepilnametis vaikas A. Š.. Ieškovė su atsakovu santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda ir dabartiniu metu bendri šeimyniniai interesai šalių nesieja – ieškovė su atsakovu jau seniai nebe kartu, net gyvena atskirose šalyse, nei viena iš šalių bendro gyvenimo ateityje taip pat nemato, todėl ieškovė, siekdamas kuo racionaliau išspręsti susidariusią padėtį, santuoką prašo nutraukti dėl mišrios abiejų sutuoktinių kaltės, manydama, kad pastangos išsaugoti santuoką nebuvo sėkmingos, o pokalbiai ir mėginimai spręsti šeimos problemas nebuvo pakankamai rezultatyvus, todėl ieškovė vertina, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi ir pasibaigusi dėl mišrios abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo atveju, ieškovės vertinimu, santuokos iširimą sąlygojo charakterių nesuderinamumas, skirtingas darbo ir poilsio laiko organizavimas, pernelyg menkos abiejų sutuoktinių pastangos, kuriant bendrą sutuoktinių gyvenimą kartu, dėl kurių bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomu.
3. Nurodė, kad sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką – A. Š., kurio gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo ieškiniu prašoma nustatyti su ieškove. Ieškovė mano, jog šalių nepilnametis vaikas po santuokos nutraukimo turėtų likti su ieškove. Ieškove nurodo, kad ir dabar, sutuoktiniams konfliktuojant, būtent ieškovė rūpinasi šalių nepilnamečiu vaiku, teikia išlaikymą, atsakovas nepilnamečiu vaiku nesirūpina, jo nelanko. Ieškovė teismo prašo šalių nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove bei iš atsakovo priteisti išlaikymą. Nepilnamečio vaiko A. Š. būtinų poreikių patenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 700 Eur: išlaidos maistui – 270 Eur; drabužiai, avalynė – 100 Eur; būsto išlaidos – 100 Eur; asmens priežiūros, higieninės, buities prekės – 20 Eur; laisvalaikis, pramogos – 40 Eur; lavinimo priemonės, papildomas ugdymas – 40 Eur; vaistai, vitaminai – 20 Eur; atostogos – 40 Eur; transporto ir kitos išlaidos – 40 Eur; kitos būtinos išlaidos – 30 Eur. Šie nurodyti nepilnamečio vaiko poreikiai bei jų tenkinimui skirtos išlaidos yra bendrieji, būtiniausieji vaiko poreikiai, fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, stiprinti bei atstatyti sveikatą. Nepilnamečio vaiko mamos skaičiavimais faktiškai vaiko poreikių patenkinimui tenka ir didesnė suma nei įmanoma apibrėžti tokiu paskaičiavimu, kadangi dažnai atsiranda nenumatytų išlaidų, kurias apibrėžti kaip kiekvieną mėnesį tenkanti suma yra sunku. Ieškovei tenka kasdieninė nepilnamečio vaiko priežiūra, kurią sunku įvertinti pinigais, tačiau į tai taip pat turi būti atsižvelgiama nustatant vaikui reikalingo išlaikymo dydį. Ieškovė nurodo, kad jau daugiau kaip metus (17 mėnesių) atsakovas neišlaikė nepilnamečio vaiko A. Š.. Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovas ne tik, kad neišlaiko nepilnamečio vaiko, bet ir su vaiku nesimato, su juo nebendrauja, nesidomi juo kaip asmenybe ar vaiko ugdymu. Taip pat ieškovė neturi informacijos apie tai, ką šiuo metu veikia atsakovas ir kokios jo pajamos yra, todėl šiuos duomenis prašo išreikalauti iš atsakovo. Pažymi, kad teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo minimalus orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra 840 Eur (633 Eur atskaičius mokesčius). Šiuo atveju ieškovė prašo išlaikymo, kuris yra mažesnis už orientacinį teismų praktikos vidurkį ir yra būtinas tik patiems būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovė prašo priteisti šalių nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kadangi atsakovas jau daugiau kaip metus (18 mėnesių) neteikia išlaikymo nepilnamečiui, išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius 18 mėnesių yra 5 400 Eur (300 Eur x 18 mėn.). Šį išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo.
4. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad atsižvelgdama į tai, jog šalių nepilnametis vaikas lieka gyventi būtent su ieškove, tačiau ieškovė, tuo atveju, jeigu atsakovas norėtų, nedraustų atsakovui ir nepilnamečiui vaikui bendrauti, todėl ieškovė teismo prašo nustatyti, jog atsakovas gali laisvai matytis ir bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku šalių susitarimu. Ieškovė teismo prašo nenustatyti konkrečios atsakovo bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu vaiku.
5. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškovė neturi informacijos apie tai, ar atsakovas kokių nors kreditorių turi. Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, jog atsakovas turi kreditorių, apie kuriuos ieškovė nežino, ieškovė prašo teismo nustatyti, kad atsakovas, po santuokos nutraukimo įsipareigojimus kreditoriams vykdytų asmeniškai. Atsakovas santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto, tačiau turtas įgytas paveldėjimo sutarties pagrindu, o toks turtas nėra dalinamas. Šalys dalintino nekilnojamojo turto, kurį būto įgijusios santuokos metu, neturi, tačiau santuokos metu buvo įgyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), (įsigijimo data: 2022 m. gegužės 27 d.) (turto vertė: 5 000 Eur). Ieškovė teismo prašo, jog po santuokos nutraukimo, nurodyta transporto priemonė atitektų atsakovui. Kompensacijos už atsakovui atitenkantį turtą ieškovė nereikalauja. Ieškovė nurodo, kad abi pusės yra darbingo amžiaus, todėl pretenzijoms dėl vienas kito išlaikymo nėra pagrindo. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti pavardę – A., atsakovo pavardė po santuokos nutraukimo – Š. (1 t., el. b. l. 1-11).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas su ja ir vaiku nebegyvena nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Paaiškino, kad jau prieš tai jie nebesutarė, todėl priėmė sprendimą gyventi atskirai. Buvo susitarę, kad atsakovas mokės po 190 svarų sterlingų kas mėnesį, taip pat atsakovas pasiimdavo vaiką savaitgaliui, tačiau nutrūko po kurio laiko pasiėmimas, o kai atsakovas 2020 metais neteko motinos ir išvažiavo į Lietuvą, nuo tada nustojo ir išlaikymą teikti, ir mažiau bendrauja su vaiku nei iki tol. Patvirtino, kad dėl abiejų kaltės nutrūko santykiai. Paaiškino, kad įsiskolinimas paskaičiuotas jau atėmus pervestus atsakovo pinigus, kadangi viską sąžiningai žymėjosi. Įsiskolinimas skaičiuotas po 190 svarų sterlingų. Supranta, kad atsakovas turi savo gyvenimą ir neatsiliepia kai skambina vaikas, tačiau po to net ir neperskambina. Vaikui buvo labai sunku, kai tėvas išvažiavo į Lietuvą, daug kalbėdavo apie tėvą, šiuo metu yra susitaikęs su situacija. Paaiškino, kad Jungtinėje Karalystėje gauna apie 87 svarus į mėnesį už vaiką. Sutiktų įsiskolinimo sumą išdėstyti, pridedant prie išlaikymo po dalį įsiskolinimo. Nurodė, kad specialių poreikių vaikas neturi. Paaiškino, kad gyvai paskutinį kartą atsakovas su sūnumi bendravo daugiau nei prieš metus, 2022 m. gruodžio mėnesį, buvo Šv. Kalėdų – Kūčių laikotarpis, buvo ji grįžusi į Lietuvą ir paprašė atsakovo pabūti su vaiku kelias dienas. Iš esmės vaikas su tėvu bendraudavo tik telefonu, tačiau ne dažnai, daugiausiai du kartus per mėnesį. Patvirtino, kad atsakovas yra mokėjęs išlaikymą 2020 metais rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, 2021 metais mokėjo sausio, vasario, balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais, 2022 metais vieną kartą pervedė balandžio mėnesį 176 svarus sterlingus. Vaikas lanko du būrelius, kurie kainuoja, taip pat ir nuvežimas/parvežimas, kitos neplanuotos išlaidos – į mokyklą, draugų gimtadienį, vitaminai. Šiuo metu dirba pilnu etatu, uždirba apie 2 000 svarų per mėnesį, tačiau moka nuomą 800 svarų, taip pat kainuoja kelionės į darbą bei komunaliniai mokesčiai, todėl lieka „į rankas“ apie 1 000 svarų sterlingų. Nurodė, kad įsiskolinimas skaičiuojamas už 11 mėnesių iki mediacijos, kadangi 2022 metais buvo tik vienas mokėjimas, po to kai buvo pritaikytos laikinosios, mokėjo tris mėnesius.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė palaiko ieškinį. Patikslino, kad yra 18 mėnesių įsiskolinimas, skaičiuojamas po 300 Eur į mėnesį. Atsakovas pripažino, kad 18 mėnesių neteikė išlaikymo. Ieškovė paaiškino vaiko patiriamas išlaidas, viso apie 700 Eur per mėnesį, kadangi gauna iš valstybės paramą, lygiomis dalimis apie 300 Eur tektų kiekvienam iš tėvų. Priežasčių, kad nukrypti nuo lygių dalių principo nėra – atsakovas sveikas, darbingo amžiaus, turi galimybę susirasti darbą, įsigijęs yra gerą automobilį, manytina, kad jo turtinė padėtis nėra tokia bloga. Atsakovas paaiškino, kad 18 mėn. neteikė išlaikymo, nes turėjo skolų, kurias norėjo grąžinti, teikdamas prioritetą kitiems asmenims, o ne savo vaiko išlaikymui. Atsakovo siūlomas 230 Eur išlaikymas neatitiktų net minimaliausių vaiko poreikių, dėl ko ieškovei tektų didesnė išlaikymo dalis. Dėl 190 svarų išlaikymo buvo susitarta dar 2019 metais, o konkretaus 230 Eur išlaikymo susitarimo nebuvo, pažymint, kad atsakovas remiasi suma, kurios pats nemokėjo sūnui. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovas Ž. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutarė su ieškove ir jis išsikraustė. Pasiimdavo vaiką, tačiau grįžus į Lietuvą jam sunkiau bendrauti su vaiku, bendraudavo ne tik telefonu, bet ir per kompiuterį - žaisdavo bendrus kompiuterinius žaidimus. Nesutinka su 300 Eur, kadangi buvo sutarę dėl mažesnės sumos. Galėtų mokėti po 230 Eur. Buvo susitarę mokėti po 190 svarų, nors siųsdavo ir daugiau, po 240-250, todėl nesutinka, kad ieškovė skaičiuoja įsiskolinimą po 300 Eur. Sutinka, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, kad į Lietuvą atvyko 2020 m. gegužės mėnesį. Paaiškino, kad registruotas darbo biržoje, iki vasaros planuoja Lietuvoje dirbti. Paaiškino, kad invalidumo neturi, išsilavinimas vidurinis. Neginčija, kad gali būti įsiskolinimas už 18 mėnesių, tačiau skaičiuoja įsiskolinimą po 190 svarų. Patvirtino, kad 2023 metas buvo Norvegijoje, dirbo, buvo, kad du mėnesius dirbdavo, vieną mėnesį namuose buvo, per du mėnesius gaudavo 5 000-6 000, turėjo daug skolų, atidavė skolas, ir pačiam pragyventi reikėjo. 2022 metais dirbo (duomenys neskelbtini), gaudavo apie 800 Eur „į rankas“. Mano, kad automobilio rinkos vertė apie 2 500 Eur, moka už telefoną, kompiuterį. Kitų išlaikytinių neturi. Patvirtino, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja. Patvirtino, kad sutinka bendrauti su sūnumi.
10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad prašo vertinti atsakovo turtinę padėtį, kadangi jo gaunamos pajamos nėra didelės. Turimo nekilnojamojo turto dalys yra labai mažos ir vertė turto nėra didelė. Prašo įvertinti atsakovo turtinę padėtį sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo. Nurodė, kad ieškovė pati pripažino, kad buvo susitarimas, kad išlaikymas bus teikiamas po 190 svarų, vėliau šalys tarėsi dėl 230 Eur išlaikymo teikimo. Nurodė, kad nepagrįsta teigti, kad atsakovas nerodė intencijos prisidėti prie išlaikymo, kadangi pati ieškovė nurodė, kad tam tikrais mėnesiais mokėjo atsakovas išlaikymo. Mano, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti skaičiuojamas po 190 svarų, t. y. 3 400 Eur būtų sąžininga suma. Mano, kad ši suma galėtų būti išdėstyta dalimis, sumokant per protingą laikotarpį. Tai pat nurodė, kad atsakovas sutinka mokėti išlaikymą po 230 Eur kas mėnesį. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad atsakovas galėtų bendrauti pagal tėvų galimybes bei vaiko poreikius. Nurodė, kad nevertina atsakovo automobilio kaip prabangaus. Dėl kitų reikalavimų atsakovas prieštaravimų nereiškia. Bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės neprašo atlyginti.
11. Į bylą pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) išvada, kurioje nurodoma, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis, ieškovė ir atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką: sūnų A. Š., gimusį (duomenys neskelbtini). Nei ieškovė, nei atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Pažymėtina, kad šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Po 2018 m. liepos 1 d. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus negauta, atvejo vadyba šeimai netaikoma. Ieškovė savo ieškinyje prašo nustatyti nepilnamečio vaiko: sūnaus A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja. Ieškovė nurodo, kad ji jau kuris laikas gyvena su vaiku, juo rūpinasi ir išlaiko. Siekiant pateikti teismui išvadą ir išsiaiškinti kitas reikšmingas aplinkybes buvo apsilankyta atsakovo gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini) (2023 m. rugpjūčio 9 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas reg. Nr. 3ŠTA-174). Buvo nustatyta, kad atsakovas vienas gyvena jam, tėvui ir sesei priklausančiame name. Gyvenamojo namo plotas apie 45 kv. metrai. Name yra du kambariai, vienas kambarys pereinamas, virtuvėlė, koridorius ir dušo kabina su tualetu. Bute yra daliniai patogumai, centralizuotai tiekiamas šaltas vanduo, šalinamos nuotekos. Karštas vanduo ruošiamas boileriu, namas apšildomas pečiumi kietuoju kuru. Kambariuose yra visi baldai, gyvenimo sąlygos geros. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Tarnybos specialisto vertinimu sudarytos sąlygos nepilnamečiui gyventi, žaisti, lavintis ir ugdytis. Ž. Š. nuomonė buvo išklausyta telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugpjūčio 3 d. 14.30 val. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina atsakovas neprieštarauja, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo sutinka mokėti po 230 Eur, prašoma išlaikymo suma 300 Eur. Ž. Š. nesutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes išlaikymą teikė daiktais, vaikas svečiuodavosi jo namuose. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą svarbios yra ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarnyba, įvertinusi, kad nepilnametis A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), jau kuris laikas gyvena su motina, tarp jų yra užsimezgęs glaudus emocinis ryšys ir išklausiusi Ž. Š. nuomonę, vertina, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina T. A.-Š. geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir jų nepažeistų. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti nepilnamečio vaiko A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur. Šiai dienai vaiko išlaikymui reikalinga 700 Eur suma. Iš kiekvieno tėvų vaiko išlaikymui tenkanti suma yra 350 Eur. Vaikui faktiškai prašomo išlaikymo dydis yra mažesnis už vaiko poreikius. Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Abu tėvai (nepriklausomai nuo to ar gyvena santuokoje, ar skyrium) yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas gyvenimo sąlygas augti bei tobulėti, kad vaiko poreikiai būtų tenkinami kasdien. Visais atvejais yra svarbu, kad nebūtų apsiribota vien tik vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Patikrinus Tarnybai prieinamų registrų duomenys, SODRA duomenų bazės registre duomenų apie Ž. Š. nėra. Užimtumo tarnyboje Ž. Š. neregistruotas. Tarnyba neturi duomenų apie ieškovės ir atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas. Pagal Gyventojų registro-duomenų bazės išrašo informacija T. A.-Š. ir A. Š. 2017 m. birželio 14 d. gyvenamąją vietą deklaravo Jungtinėje Karalystėje. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, tiek ieškovei, tiek atsakovui, nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Tarnybos vertinimu atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jo poreikių tenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos ieškovei. Nepilnamečio A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustačius su motina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Tarnybos nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo. Tarnyba neprieštarauja, kad T. A.-Š., kaip nepilnamečio vaiko motina bei įstatyminis atstovas, priteistas lėšas naudotų uzufrukto teise. Savo ieškinyje ieškovė nepateikia siūlomos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos ir prašo nenustatyti konkrečios bendravimo tvarkos. Tarnyba, atsižvelgusi į vaiko amžių, į kitas byloje nurodytas aplinkybes vertina, kad nesant ginčo tarp šalių tokia bendravimo su vaiku tvarka yra galima, bet esant ginčui tarp šalių, manytina, kad turi būti nustatyta konkreti ir vykdymui aiški vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimo tvarka. Konkreti bendravimo su vaiku tvarka leistų užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo ritmo stabilumą ir ateityje išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Pažymėtina ir tai, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina galės kreiptis ateityje (1 t., el. b. l. 44-49).
Žemesnės instancijos teismas
12. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas, teismo posėdžio metu, iš esmės atkartojo į bylą pateiktą išvadą. Papildomai nurodė, kad atsakovas turi visas galimybes susirasti tinkamą ir gerai apmokamą darbą, kad prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių klausimai.
ieškinys tenkintinas visiškai
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei
14. Byloje nustatyta, kad šalys Ukmergės rajono teisės ir Civilinės metrikacijos skyriuje santuoką įregistravo 2013 m. rugpjūčio 10 d. (akto įrašo Nr. 157) (el. b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, kad jų santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra, todėl teismas pripažįsta, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
15. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
16. Ieškovė ieškinyje po santuokos nutraukimo prašė palikti jai sutuoktine pavardę – „A.-Š.“, o atsakovui palikti pavardę „Š.“. CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė papildomai, jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, pateikė prašymą palikti jai ikisantuokinę pavardę „A.“, šis ieškovės prašymas tenkintinas, ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – „A.“. Atsakovui paliktina jo turima pavardė – „Š.“.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
17. Teismui nutraukiant santuoką vienas iš privalomai spręstinų klausimų yra sutuoktinių bendro turto padalijimas, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija yra svarbi, kai sutuoktiniai nesutaria dėl konkretaus turto priskyrimo bendrajai jungtinei ar asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei. Pažymėtina, kad kiekvienas iš sutuoktinių gali įstatymo nustatyta tvarka ginčyti minėtą įstatyme įtvirtintą prezumpciją (LAT 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019).
18. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (įsigijimo data: 2022 m. gegužės 27 d.) (el. b. l. 18). Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), 2 žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 20). Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra (el. b. l. 17, 19). Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog nekilnojamasis turtas atsakovo įgytas paveldėjimo teisės pagrindu, šis nekilnojamasis turtas nėra dalintinas CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė neprieštaraujanti, kad santuokos metu įgyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), liktų asmeninės atsakovo nuosavybės teise ir ieškovė neprašo kompensacijos už atsakovui tenkančią turto dalį, šis reikalavimas tenkintinas, atsakovui asmeninės nuosavybės teise paliekant transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo
19. Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina, ieškove T. A.-Š.. Institucijos raštu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad Institucija, įvertinusi A. Š. gyvenimo su motina sąlygas, atsižvelgdama į glaudų emocinį ryšį tarp mamos ir nepilnamečio vaiko, į aplinkybę, kad abi šalys neprieštarauja pateiktam reikalavimui, vertina, kad nepilnamečio A. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su motina T. A.-Š., geriausiai atitiktų vaiko interesus ir jų nepažeistų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir atsakovo nepilnamečio vaiko A. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, ieškove T. A.-Š.. Kadangi ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje nekyla, teismas plačiau apie vaiko gyvenamosios vietos nustatymą nepasisako.
20. Ieškovė ieškinyje neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai formuluojamoje praktikoje nurodoma, kad prašant nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kartu turi būti aptartas ir skyrium nuo vaiko liekančio gyventi vieno iš tėvų bendravimo tvarka (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023, 27 punktas). Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos, tačiau tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.
21. Kaip minėta, nors ieškovė, taip pat ir atsakovas neprašo nustatyti konkrečios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, teismas, remdamasis naujausia kasacinio teismo praktika sprendžia, kad turi būti nustatyta tokia atsakovo Ž. Š. ir nepilnamečio A. Š. bendravimo tvarka: Ž. Š. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. Š. neribotai nuotoliniu būdu (telefonu, per kompiuterį) atsižvelgiant į vaiko užimtumą; Ž. Š. turi teisę su sūnumi praleisti pusę (1/2 dalį) visų sūnaus ugdymo įstaigos nustatytų vasaros atostogų bei visų ugdymo įstaigos nustatytų kitų mokyklinių atostogų laiko Lietuvoje ar Jungtinėje Karalystėje, pasiimdamas vaiką A. Š. iš jo gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną ir pristatydamas A. Š. į jo gyvenamąją vietą pasibaigus nustatytam bendravimo laikui, paskutinę bendravimo dieną. Konkrečią kalendorinę vaiko paėmimo dieną Ž. Š. suderina su T. A.-Š. prieš vieną mėnesį laiko iki bendravimo pradžios. T. A.-Š. Ž. Š. privalo iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius, informuoti elektroniniu paštu, apie numatomas A. Š. ugdymo įstaigos atostogas. Nepilnamečio vaiko A. Š. kelionės išlaidos iš/į Jungtinę Karalystę dengiamos paeiliui kiekvieno iš tėvų, t. y. vienų atostogų išlaidos dengiamos tėvo Ž. Š., kitų atostogų kelionės išlaidos dengiamos motinos T. A.-Š. ir t. t. Teismo vertinimu, nustatoma bendravimo tvarka yra priimtina ir nepažeidžianti nei nepilnamečio A. Š., nei atsakovo Ž. Š. teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina, kad šalys, bendru sutarimu, gali nusistatyti ir kitokią (platesnę) bendravimo su nepilnamečiu A. Š. bendravimo tvarką.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
22. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą po 300 Eur iki sūnaus pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant uzufrukto teise pinigines lėšas tvarkyti ieškovei. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas nereguliariai prisideda prie jų sūnaus išlaikymo, ką patvirtina ir į bylą pridėti susirašinėjimai su atsakovu (el. b. l. 134-155), be to, ir atsakovas neneigė aplinkybės, kad neteikė reguliaraus išlaikymo sūnui. Paaiškino, kad jos gaunamas pajamas sudaro apie 2 000 svarų į rankas, tačiau padengus būsto nuomos ir komunalines paslaugas, lieka maždaug apie 1 000 svarų. Taip pat nurodė, kad gauna apie 87 svarus per mėnesį už vaiką.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas.
Žemesnės instancijos teismas
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), formuodamas teismų praktiką bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, yra išaiškinęs, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 19 p.). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 20 p.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 20 p.). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 20 p.).
26. Ieškovė vaiko A. Š. poreikius išdėsto teismui pateiktame ieškinyje (šio sprendimo 3 punktas). Ieškovė nurodo, kad per mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingą sumą sudaro lėšos: išlaidos maistui – 270 Eur; drabužiai, avalynė – 100 Eur; būsto išlaidos – 100 Eur; asmens priežiūros, higieninės, buities prekės – 20 Eur; laisvalaikis, pramogos – 40 Eur; lavinimo priemonės, papildomas ugdymas – 40 Eur; vaistai, vitaminai – 20 Eur; atostogos – 40 Eur; transporto ir kitos išlaidos – 40 Eur; kitos būtinos išlaidos – 30 Eur. Vaiko poreikiams būtina skirti 700 Eur per mėnesį, ir kadangi, kaip nurodė teismo posėdžio metu, apie 87 svarus ieškovė gauna iš Jungtinės Karalystės už vaiką, todėl dalina 600 Eur sumą, kas sudaro po 300 Eur iš kiekvieno tėvo. Ieškinyje išdėstyti vaiko tiek būtinieji, tiek laisvalaikio poreikiai.
27. Įvertinęs pateiktas išlaidas, teismas daro išvadą, kad dalis jų yra protingos ir pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kitą dalį, nors ir nepagrįstą rašytiniais įrodymais, teismas vertina taip pat protingomis išlaidomis: išlaidos drabužiams ir avalynei yra protingos (vaikas auga, drabužius tenka dažniau nei įprastai keisti), išlaidos higienos priemonėms, buities apyvokos daiktams, taip pat yra pagrįstos ir protingos, nes tokio amžiaus vaikui būtinos jo poreikių tenkinimui, išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms taip pat pripažintinos protingomis, nes, kaip pabrėžiama LAT teismų praktikoje, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 20 p.). Teismas, įvertinęs ieškinyje pateiktą vaiko poreikių sąrašą, daro išvadą, kad jie yra pagrįsti ir reikalingi visapusiškam vaiko vystymuisi.
28. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, priteisiamas išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 21 p.). Bylos duomenimis, kaip minėta, nustatyta, kad ieškovė dirba Jungtinėje Karalystėje, jos gaunamas pajamas sudaro apie 2 000 svarų, ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (el. b. l. 17, 19). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 128), iš Sodros gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką (el. b. l. 180-182), turi nekilnojamojo turto (el. b. l. 163-178), atsakovas kitų išlaikytinių neturi (el. b. l. 60), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenų bazėje nėra duomenų apie atsakovą (el. b. l. 58). Nors, kaip teigia pats atsakovas, jo finansinė padėtis nėra stabili, jis neturi šiuo metu darbo, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, dėl ko atsakovas, būdamas sveikas, darbinio amžiaus, negalėtų imtis visų priemonių susirasti gerai apmokamo darbo, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas, kaip nepilnamečio vaiko tėvas, privalo prisidėti prie savo vaiko išlaikymo.
29. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (žr., pavyzdžiui, LAT 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 40 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga nustatyta 924 Eur (apie 708 Eur į rankas, priklausomai nuo kaupimo pensijų fonduose ir taikomo NPD). Iš atsakovo priteistina 300 Eur išlaikymo suma neviršija net ½ minimalios mėnesinės algos, gaunamos į rankas, dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo vaiko A. Š. išlaikymui priteistina 300 Eur išlaikymo suma kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
30. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (LAT 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, LAT 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, LAT 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
31. Ieškovė teigia, kad atsakovas daugiau kaip metus laiko (18 mėnesių) reguliariai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, taip pat paaiškino, kad prašoma priteisti įsiskolinimo suma yra jau atėmus tuos atsakovo mokėjimus, kuriuos jis, per nurodytą laikotarpį, yra atlikęs. Išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovė apskaičiuoja atsižvelgiant į prašomą priteisti mėnesinę 300 Eur sumą. Ieškovė nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja už 18 mėnesių laikotarpį po 300 Eur per mėnesį, 18 mėn. x 300 Eur, viso įsiskolinimas 5 400 Eur. Pažymėtina, kad nors atsakovas ir atsakovo atstovė pažymėjo, jog ieškovė su atsakovu buvo susitarę dėl mažesnės išlaikymo sumos mokėjimo, atsakovas pats pripažino, kad net ir to susitarimo reguliariai ir pilna apimtimi nevykdė, todėl teismo vertinimu negali remtis nurodytomis aplinkybėmis.
32. Kadangi ieškovė nenurodė kitokių vaiko poreikių, nei pateikti ieškinyje, o nors atsakovas nesutiko su ieškiniu ir prašomu priteisti skolos įsiskolinimu, teismas detaliau vaiko poreikių ir išlaikymo, kuris turėjo būti teikiamas laikotarpiu, už kurį, pasak ieškovės, susidarė įsiskolinimas, dydžio nevertina. Atsižvelgiant į šio sprendimo 27 punkte nurodytą aiškinimą, teismas sprendžia, kad atsakovas turėjo teikti išlaikymą vaikui A. Š. po 300 Eur.
33. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytas laikotarpis, už kurį prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, yra teisingas ir pagrįstas. Remiantis išdėstytu, iš atsakovo priteistinas 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 18 mėnesius (CK 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovės T. A.-Š. reikalavimai patenkinti visiškai.
35. Patenkinus ieškovės T. A.-Š. ieškinio reikalavimu visiškai, iš Ž. Š. T. A.-Š. naudai priteistina 110 Eur žyminio mokesčio suma bei 750 Eur atstovavimo išlaidos (el. b. l. 35, 104-108), viso 860 Eur.
36. Teismas šioje civilinėje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
37. Teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo Ž. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 300 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270, 385 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, 3.192, 3.194 ir 3.200 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovės T. A.-Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 157), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei T. A.-Š. palikti ikisantuokinę pavardę – ,,A.“, atsakovui Ž. Š. palikti pavardę – „Š.“.
Priteisti iš atsakovo Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki A. Š. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti nepilnamečio A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje su ieškove T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamečiu A. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), sekančiai:
- Ž. Š. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. Š. neribotai nuotoliniu būdu (telefonu, per kompiuterį) atsižvelgiant į vaiko užimtumą;
- Ž. Š. turi teisę su sūnumi praleisti pusę (1/2 dalį) visų sūnaus ugdymo įstaigos nustatytų vasaros atostogų bei visu ugdymo įstaigos nustatytu kitų mokyklinių atostogų laiko Lietuvoje ar Jungtinėje Karalystėje, pasiimdamas vaiką A. Š. iš jo gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną ir pristatydamas A. Š. į jo gyvenamąją vietą pasibaigus nustatytam bendravimo laikui, paskutinę bendravimo dieną. Konkrečią kalendorinę vaiko paėmimo dieną Ž. Š. suderina su T. A. prieš vieną mėnesį laiko iki bendravimo pradžios. T. A. Ž. Š. privalo iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius, informuoti elektroniniu paštu, apie numatomas A. Š. ugdymo įstaigos atostogas. Nepilnamečio vaiko A. Š. kelionės išlaidos iš/į Jungtinę Karalystę dengiamos paeiliui kiekvieno iš tėvų, t. y. vienų atostogų išlaidos dengiamos tėvo Ž. Š., sekančių atostogų kelionės išlaidos dengiamos motinos T. A. ir t. t.
Atsakovui Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei T. A.-Š. iš atsakovo Ž. Š. 860 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikiną išlaikymą iš atsakovo Ž. Š. nepilnamečiui vaikui A. Š. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendimui įsiteisėju, panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.