- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- 1-386-1155/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19762-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- E. J.
- Nukentėjusysis
- M. R.
- Advokatai
- Laureta Ulbienė, Žana Timaškova
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
nukentėjusiosios M. R. atstovei pagal įstatymą D. R., kuri yra ir civilinė ieškovė, ir M. R. įgaliotai atstovei advokatei Lauretai Ulbienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), paskutinius kartus teistas:
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždraudžiant turėti, naudoti, įsigyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taip pat uždraudžiant vartoti alkoholį (bausmė atlikta);
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – galutine 60 parų arešto bausme; įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 22 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. J., panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis, 2022 m. gegužės 25 d. apie 13.15 val., būdamas (duomenys neskelbtini), ėjo paskui nukentėjusiąją mažametę M. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), po to sugriebė jai už rankos, ją suspaudė, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą ir pasinaudodamas M. R. bejėgiškumu dėl mažametystės, dėl ko nukentėjusioji neturėjo galimybės priešintis, jai iš delno pagrobė pinigus – 0,20 Eur, tokiu būdu E. J. pagrobė svetimą, nepilnametės M. R. mamai D. R. priklausantį 0,20 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. J. nurodė, kad savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažįsta. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje ėjo namo. Su juo visi sveikinasi, visi jį pažįsta. Norėjo su nukentėjusiąja pasisveikinti. Pasisveikino, o ši pradėjo rėkti. Paėmė nukentėjusiąją už rankos, pasakė rusiškai „privet“ arba „zdarov“, o ši išsigando ir turbūt paleido tuos centus. Jis negalėjo net žinoti, kad nukentėjusioji turi centus.
Atsakydamas į klausimus parodė, kad jis visada su visais sveikinasi, būna – praeidamas ranka pamojuoja. Tą dieną buvo linksmas ir pasisveikino. Anksčiau su šia mergaite nesisveikino, nebendravo, nekalbėjo. Gyvena nuo mergaitės per (duomenys neskelbtini), mergaitė žinojo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) gyventojas. Suprato, kad nukentėjusioji yra vaikas, jos ūgis jam iki paties, ji buvo gal (duomenys neskelbtini) amžiaus. Prisimena, kad perėjo kelią, kad mergaitei pradėjus rėkti išėjo N. ir jam pasakė eiti namo. Prisimena tos dienos įvykius, kad norėjo su mergaite pasisveikinti, paėmė jai už rankos ir pasakė „privet“. Nežinojo, kad nukentėjusioji turi pinigų, jų neėmė, centų nematė. Neatgniaužė nukentėjusiosios rankos. Nukentėjusioji išsigando, pradėjo rėkti ir pametė pinigus. Nukentėjusioji jo išsigando tikriausiai dėl to, kad jis buvo girtas. Jam centai nereikalingi, jis ir taip turėjo pinigų. Jo ir sugyventinės G. L. biudžetas yra bendras, jam Užimtumo tarnyba perveda apie 150 Eur į kortelę, kortelę atidavė sugyventinei, o ji jam duoda pinigų, cigarečių nuperka, sumoka už elektrą. Būna, kad kaimynas pakviečia malkas sukapoti, tėvai bulvių atveža, patys kažką užsiaugina. Su alkoholio vartojimu problemų neturi. Gulėjo ligoninėje, kad atsikratytų priklausomybės alkoholiui, jau pora mėnesių jo nevartoja. Gyvena (duomenys neskelbtini), su kaimynais problemų neturi, bet negražu, jei girtas nugriūna. Tą dieną buvo apsivilkęs statybininko drabužiais. Iki susitikimo su mergaite buvo parduotuvėje, turėjo grynųjų pinigų, pirko degtinės, alaus ir cigarečių, liko grąžos, nuėjo į miškelį, ten išgėrė alkoholio, ėjo girtas, nešėsi rankoje maišelį su prekėmis. Su mergaite sveikinosi dešine ranka, nes kairė buvo užimta. Daugiau tą dieną niekur nebuvo užėjęs, bet (duomenys neskelbtini) dažnai užeidavo. Kai išgeria alkoholio, eina namo, įsijungia televizorių, guli, miega.
Parodė, kad jam yra žinoma apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. baudžiamąjį įsakymą, bet jame nurodytų įvykių (tų dienų) nelabai prisimena. Laikėsi paskirtos kardomosios priemonės, bet buvo tose vietose, nes ten gyvena jo tėvai, draugai, užeidavo pas sugyventinę pasiimti daiktų. Dabar alkoholio nevartoja apie tris mėnesius. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jis nieko blogo nepadarė, niekas nenukentėjo. Jis pasisveikino, kažką burbėjo.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. R. parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra. Dukra ėjo iš mokyklos, o ji jos laukė namuose, pradėjo rūpintis, kodėl dukra jai neskambina (dukra grįždama jai visada paskambina, kad įsileistų pro vartelius), kai paėmė telefoną, tuo metu jai dukra paskambino pati ir verkdama, isterijoje pasakė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Ji nubėgo pasitikslinti, kas čia vyksta. Dukra papasakojo, kad pakeliui namo ji pamatė ateinantį kaimyną, iš karto pradėjo jo vengti, kuo greičiau pasuko link namų vartelių, norėjo išsitraukti telefoną ir jai paskambinti. Parodė, kad jų šeimoje yra vengiama sveikintis su kaltinamuoju, nes jis vaikšto girtas, šūkalioja. Dukra tikrai niekada nenorėjo pasisveikinti su kaltinamuoju. Kai dukra buvo priėjusi prie namų vartelių, kaltinamasis priėjęs griebė jai už rankos ir išėmė centus. Dukra turėjo centų, nes pirko ledus ir liko grąžos. Įvyko rankos sugriebimas ir pinigų pasisavinimas. Dukra pradėjo rėkti, šauktis pagalbos. Šalia vyksta statybos darbai, vandentiekio nuotekų tvarkymas, buvo (duomenys neskelbtini) L. Išgirdę dukros kvietimą, pribėgo (duomenys neskelbtini), kuri nusivedė dukrą pas save, o (duomenys neskelbtini) nuvijo kaltinamąjį namo.
Atsakydama į klausimus parodė, kad apie įvykį girdėjo iš dukros, (duomenys neskelbtini) savininkės, (duomenys neskelbtini) T. Dukra pasakojo, kad pajuto sugriebimą už rankos iš nugaros ir pinigų pasisavinimą. Dukra stovėjo prie vartelių (veidu į vartelius), kad galėtų jai paskambinti, bet nespėjo išsitraukti telefono iš kuprinės, o kaltinamasis priėjo jai iš nugaros, sugriebė jai už rankos, atsuko ranką atgal. Dukra pasakojo kaltinamąjį pamačiusi iš toliau, vengdama susitikimo ėjo arčiau namų tvoros, nežiūrėjo į tą pusę, vengė akių kontakto, galvojo, kaip greičiau įeiti į namus. Dukra sakė girdėjusi kažkokius rusiškus žodžius, kurių nesuprato. (Duomenys neskelbtini) savininkė sakė išgirdusi šauksmus, jai atbėgus, kaltinamasis buvo prie dukros, atėjo (duomenys neskelbtini), paskatino kaltinamąjį eiti kuo greičiau namo, o verkiančią mergaitę (duomenys neskelbtini) savininkė parsivedė į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) savininkė ir (duomenys neskelbtini) atbėgo iš skirtingų vietų, (duomenys neskelbtini) savininkė šiek tiek iš kitos gatvės, o (duomenys neskelbtini) buvo arčiau, jis atbėgo nuo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) pasakojo, kad išgirdo mergaitę šaukiant, pribėgo ir nuvijo kaltinamąjį namo. (Duomenys neskelbtini) sakė iš toli taip pat girdėjusi šauksmus. Dažniausiai kaltinamasis yra girtas, garsiai šneka, triukšmauja. Jis dažnai šūkalioja netoli namų, jį girdi, mato pro langus, taip pat dažnai išgeriantį su draugais miškelyje. Dukra namo iš mokyklos grįžta pro miškelį, ji niekada nesijautė saugi ir iki įvykio. Praėjo nemažai laiko, dukra po įvykio jaučiasi truputį ramiau. Iš karto po įvykio buvo sudėtinga, kilo problemų su miegu, tekdavo parsivesti iš mokyklos. Po įvykio teko bendrauti su policija (vaikas matė tėvus bendraujančius su policija), vaikų teisėmis, reikėjo duoti parodymus visais šeimai, papasakoti apie šeimos gyvenimą. Civilinį ieškinį pareiškė, nes buvo sutrikdytas ramus šeimyninis gyvenimas, dukros vaikystė, paveikta psichologinė ir emocinė jauno vaiko būsena, kuris tiksi pagalbos iš suaugusiųjų, o ne būti užpultai. Į ekspertus, medikus, psichiatrus nesikreipė.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. L. parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis. Sugyventinis apie įvykį jai papasakojo tą pačią ar kitą dieną. Jų biudžetas yra bendras, dalijasi pinigais, jų visą laiką kažkiek yra. Ji sako sugyventiniui, kad paimtų ir daugiau pinigų, kad jei jis eitų į parduotuvės pusę ir jai pritrūktų produktų, kad jis jų nupirktų. Įvykio dieną sugyventinis turėjo pinigų, ėjo apsipirkti. Sugyventinis apie įvykį jai papasakojo taip, kad jis pasisveikino su mergaite, ir dėl to kilo problemų. Kaltinamąjį visi pažįsta, jis su visais sveikinasi, jis sakė, kad jei jis nepasisveikins, kiti galvos, kad jis išdidus. Sugyventinis gauna pajamų – 150 Eur iš Užimtumo tarnybos, dalį pinigų išgrynina ir laiko namuose, gauna pajamų kam nors padėdamas. Ji pati nedirba dėl sveikatos, bet jai padeda (duomenys neskelbtini). Sugyventinį tiek ji, tiek visi kiti apibūdintų tik pačiais geriausiais žodžiais, be galo darbštus, ne melagis, nekonfliktiškas, ji pati daugiau jį paprovokuoja ar pakelia toną. Ji su sugyventiniu gyvena jos namuose (duomenys neskelbtini), truputį ilgiau nei metus. Sugyventinis vartojo alkoholį kas kelintą dieną, tai jos netenkino, todėl jis gulėjo ligoninėje (duomenys neskelbtini) ir susitvarkė. Sugyventinis buvo labai susinervinęs dėl įvykio, kai jis po įvykio grįžo namo, ji buvo namuose. Jis kažkokius momentus prisiminė. Grįžęs sugyventinis buvo blaivus. Jei sugyventinis būna neblaivus, tai nelabai to matosi, bet iš jo pasakymo suprato, kad turėjo alkoholio.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja T. V. L. parodė, kad įvykis įvyko šiltą vasaros dieną. Ji dirbo šiltnamyje, išgirdo balsus – iš pradžių tylų mergaitės balsą ir kažkokį kitą balsą. Po to balsas pradėjo garsėti „palikite mane, nelieskite manęs“, taip pat išgirdo lyg ir vyrišką balsą. Kai balsas pradėjo garsėti „padėkite, gelbėkite“, ji išlėkė iš šiltnamio garso link. Jai pribėgus, stovėjo L. R. ir kažką sakė kaltinamajam, taip pat ji pamatė nubėgančią mergaitę (tuo metu nesuprato, kad tai kaimynės dukra).
Atsakydama į klausimus parodė, kad nuo įvykio vietos darbavosi apie 30 m atstumu. Vaiko balse girdėjo išgąstį, kad kažkas nuo to žmogaus atstotų. Susidarė įspūdis, kad kažkas kažką daro su vaiku, prie jo lenda. Iš pradžių balsas buvo tylus, lyg prašantis pasigailėjimo „atstokite nuo manęs“. Įvykis įvyko gatvėje, mergaitę matė jau nubėgančią, o kaltinamasis stovėjo „nieko, nieko, nieko“, buvo neadekvatus, neblaivus, svirduliavo, nesuvokė, kas atsitiko, kodėl čia visi subėgo. Sudėtinga atskirti, kada kaltinamasis blaivus ir kada neblaivus. Dažniausiai jis būna neblaivus. Neatkreipė dėmesio, ar kaltinamasis turėjo su savimi daiktų. L. R. kaltinamąjį drausmino, kažką šnekėjo, jis jai sakė, kad „aš vos išlaikiau rankas, kad nepradėčiau jo purtyti ir mušti“. Įvykio vietoje N. S. nematė. Ji pati pasiliko, kol išėjo mergaitės mama ir nubėgo jos ieškoti. Jeigu su kaltinamuoju nebendrauji, jis siūlo „ką seniai gavai?“ Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ši juos patvirtino.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vykdė darbus, kalbėjo telefonu ir išgirdo mergaitės riksmą. Atsisuko ir pamatė, kad kaltinamasis yra labai arti mergaitės. Pribėgo artyn, pradėjo aiškinti „ką tu čia darai?“ Gal jis ir atitraukė kaltinamąjį nuo mergaitės, ar jis pats nuo jos atšoko. Tada atėjo T. V. L. iš kitos pusės.
Atsakydamas į klausimus parodė, kad pamatė prie tvoros šaukiančią mergaitę. Kaltinamasis buvo gan arti, iki metro atstumu. Kai jis pradėjo šaukti, tuo momentu kaltinamasis nuo mergaitės atsitraukė. Jis buvo nuo įvykio vietos apie 30-40 m atstumu. Mergaitė ir kaltinamasis stovėjo vienas priešais kitą veidais. Mergaitė norėjo praeiti pro vartelius, bet varteliai buvo užrakinti. Fizinio kontakto tarp asmenų nematė. Kaltinamasis elgėsi neadekvačiai, buvo visiškai neblaivus (blaivaus šio asmens nėra matęs), su savimi turėjo alkoholio – maišelį, butelius, dar nugertą alaus butelį rankoje. Kaltinamasis nesiorientavo aplinkoje. Negirdėjo, ką kaltinamasis sakė mergaitei. Mergaitė šaukė „padėkite, gelbėkite“. Prieš tai mergaitės nematė, bet matė praeinantį kaltinamąjį. Toje vietoje varteliai yra giliau, tokia nedidelė niša, todėl buvo taip, kad mergaitė ir kaltinamasis stovėjo per daug arti vienas kito. Kaltinamasis skeryčiojosi. Nematė, kad kaltinamasis plėštų, stumtų. Kaltinamasis atšoko atgal, kai jis pradėjo šaukti „ką tu čia darai?“, tuomet tikriausiai mergaitė išsigandusi išbėgo. Kaltinamasis sakė „ką, ką, kas yra?“ Mergaitė buvo šoke, išsigandusi, verkė, šaukė taip, kad jis net iki 50 m atstumu girdėjo, o (duomenys neskelbtini) atbėgo iš savo namo.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. S. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną kaltinamasis atėjo pas ją (duomenys neskelbtini) visiškai girtas. Ji iš pradžių jo nepamatė. Jis sėdėjo ant laiptelių, nesiorientavo aplinkoje. Ji priėjo prie jo, pasakė „kelkis, eik namo“, jis bandė atsikelti, bet nesugebėjo. Po to atėjo (duomenys neskelbtini) žmonės, ji turėjo kaltinamąjį palikti, o kai grįžo, jis jau gulėjo, buvo „atsijungęs“. Po to jis svirduliuodamas atsistojo. Ji sudėjo į maišelį kaltinamojo turėtus du butelius alaus ir butelį degtinės ir pasakė „eik namo miegoti“. Kaltinamasis svirduliuodamas išėjo. Už kelių minučių ji išgirdo mergaitės balsą „padėkite, padėkite“. Ji suprato, kad tai kaltinamasis ėjo ir gal prigąsdino. Ji nubėgo, pamatė, kad mergaitė prie savo vartelių prisispaudusi, o kaltinamasis stovi netoli jos ir bando ją šnekinti. Ji pribėgo prie jų, pasakė „eik namo, negąsdink vaiko“. Kaltinamasis buvo visas „plaukiojantis“, nesuprato, ką ji kalba. Ji matė, kad vyrai iš toliau ateina. Ji pastūmė kaltinamąjį link namų, o mergaitei pasakė „nebijok, viskas gerai, jis nepiktybinis“, „einam (duomenys neskelbtini), paskambinsime mamai, atsigersi vandenuko“. Jos išėjo, o vyrai ėjo link kaltinamojo. Norėjo patraukti mergaitę nuo kaltinamojo, vaikas buvo labai išsigandęs. Su mergaite palaukė jos mamos, pašnekėjo.
Atsakydama į klausimus parodė, kad mergaitė buvo labai išsigandusi, prisispaudusi prie vartelių, vos ne į groteles įlindusi, o kaltinamasis stovėjo nuo jos per metrą, labai arti, todėl ji pastūmė kaltinamąjį, pasakė „pasitrauk, negąsdink vaiko, eik namo“. Mergaitė stovėjo veidu į kaltinamąjį, nugara į vartelius, o kaltinamasis šonu į mergaitę. Kaltinamasis kažką marmaliavo, žodžiai buvo nesuprantami. Jai buvo svarbiausia buvo paimti mergaitę iš vartelių, kad vaikas nebijotų, taip pat nustumti kaltinamąjį, kad neišgąsdintų vaiko. Matė ateinančius vyrus, bet buvo didelis atstumas. Ji pasiėmė mergaitę, ir jos išėjo. Ji paklausė mergaitės, kas nutiko. Mergaitė papasakojo, kad kaltinamasis ją išgąsdino, apie pinigus nieko nepasakojo. Mano, kad kaltinamasis nieko blogo nenorėjo – jis šnekina vaikus nieko blogo nenorėdamas, bet dėl jo girtumo nėra smagu ir malonu. Nemano, kad kaltinamasis galėjo paimti iš mergaitės pinigus, nes jei kaltinamasis iš jos pasiskolina pinigų, tai visą laiką grąžina, o jos vaikų padėti pinigai (1 Eur ar 2 Eur) niekada nebuvo dingę.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 30 d. apklaustas įtariamasis E. J. parodė, kad dėl pareikšto įtarimo nesutinka, nes nieko neprisimena. 2022 m. gegužės mėn., dienos ir laiko tiksliai neprisimena, buvo (duomenys neskelbtini) pas N. Pamena, kad tą dieną buvo stipriai neblaivus, ėjo namo (duomenys neskelbtini). Jis pamena, kad tikrai buvo neblaivus, tuo metu turėjo pinigų. Galėjo būti, kad eidamas namo svirduliavo ir gal nukrito, galimai nukrisdamas galėjo išgąsdinti mergaitę. Tačiau jis tiksliai negali pasakyti, kas įvyko tą dieną, nes, kaip minėjo, buvo stipriai neblaivus. Jokios mergaitės neprisimena, bet galėjo būti, kad eidamas nukrito, nes buvo neblaivus, galėjo kažką išgąsdinti. Tačiau jis tikrai iš jokios mergaitės neėmė jokių pinigų, pavogti nieko nenorėjo, išgąsdinti taip pat nenorėjo. Jis atvirkščiai visada turi savo pinigų ir visada duodavo pinigų ar maisto tiems, kas neturėjo. Buvo nupirkęs vaikams dėžę ledų ir jokių pinigų neėmė. Jis niekada nieko neima iš kitų, jis pats dovanodavo kitiems. Dėl šio įvykio nieko daugiau pasakyti negali, nes nieko neprisimena, tą dieną buvo stipriai neblaivus. Matė, kad buvo atvažiavusi policija, bet nesuprato dėl ko ir pas ką. (Duomenys neskelbtini) darbuotojos N. klausė, dėl ko buvo atvažiavusi policija, ji jam sakė, kad jis išgąsdino mergaitę būdamas neblaivus, tačiau jis šito nepamena (b. l. 94‑97).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 28 d. papildomai apklaustas įtariamasis E. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną buvo stipriai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, ėjo namo, griuvinėjo. Tą dieną buvo išgėręs daug alkoholio. Pamena, kad buvo priėjęs prie mergaitės pasisveikinti. Priėjo prie mergaitės, paėmė jai už rankos norėdamas pasisveikinti. Tačiau jis pinigų neėmė, galimai mergaitė pinigus pametė. Nieko blogo nenorėjo. Jis turėjo savo pinigų. Kaip ir minėjo, tą dieną buvo stipriai neblaivus, visko neprisimena, tačiau jis visiškai nepripažįsta savo kaltės (b. l. 108–109).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 30 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nukentėjusioji M. R. parodė, kad kalbės apie tą įvykį, kuris įvyko kažkada šiais metais, prieš vasaros atostogas. Ji ėjo iš mokyklos, nuėjo iki kioskelio, nusipirko ledų, liko 20 centų grąžos. Ėjo namo, perėjo per perėją, buvo jau arti namų. Pamatė, kad iš kitos gatvės, prie kaimyno, ėjo tas vyras. Jai jis nepatiko, nes jis dažniausiai būna girtas. Pradėjo sparčiau eiti link namų. Jis pradėjo kažką sakyti, ji nesuprato, manė, kad jis su savimi kalba. Priėjo prie jos ir ji tada suprato, kad jis kalba su ja. Išsigando. Buvo prie vartelių, jis priėjo, pagriebė jos ranką, kurioje buvo 20 centų, ir išgriebė centus iš rankos (nukentėjusioji rodo kaip). Ji tiesiog pradėjo rėkti, jai buvo baisu, išsigando. Atėjo toks vyras, kuris kažką darė, nes ten tvarko kelią. Atėjo tas vienas iš darbininkų, pasakė, kad tas vyras eitų. Po kelių sekundžių, gal minutės, atėjo moteris (duomenys neskelbtini), irgi pasakė, kad tas vyras eitų. Moteris nusivedė ją (duomenys neskelbtini), davė popieriaus nusišluostyti ašaras. Paskambino mamai, viską pasakė. Mama atėjo, pasiėmė ją namo. To vyro daugiau ten nematė. Buvo nemalonu, kai paėmė centus ir suspaudė ranką, nes jo rankos nešvarios. Spaudė delną prie riešo (rodo vietą, už kurios vyras buvo suėmęs). Paskui delnas atrodė gerai, žalos nepadarė, tiesiog suspaudė. Verkė, nes buvo baisu, nesitikėjo. Šaukė pagalbos, norėjo, kad jį greičiau patrauktų nuo jos. Įvykis vyko gana trumpai, gal 2 min., gal 3 min. Tą dieną tas vyras buvo labai girtas, nes vaikščiojo vos negriūdamas. Kalbėjo rusiškai. Kai išgirsta, kad rusiškai kalba, supranta, kad tai rusų kalba, o jis dar kalbėjo kažką nesuprantamai, vebleno. Po įvykio, kai išeina iš namų, dairosi, būna išsigandusi. Kai pamato panašų vyrą į tą, išsigąsta, ir kai praeina, tik tada apsiramina. Kai pamatė vyrą, jis ėjo į tą pusę, kaip visada jis eina. Suprato, kad eina link jos, buvo apie 10 m atstumas. Ji greitai ėjo prie namų, norėjo paskambinti mamai, jau traukė telefoną, bet nespėjo, vyras jau buvo prie jos priėjęs. Kai vyras paėmė 20 centų, suspaudė juos rankoje, kur jie po to dėjosi, nežino. Jis juos suspaudė rankoje. Gal jie iškrito. Buvo viena 20 centų moneta. Moteris (duomenys neskelbtini) nusivedė ją (duomenys neskelbtini), kai grįžo po 5 min., to vyro nebebuvo. Kai moteris ją vedėsi, vyras liko prie namų vartelių. Kai vyras priėjo prie jos, jis kažką sakė rusiškai. Lyg ir sakė „zdarova“, tai lietuviškai „labas“. Lietuviškai nieko nesakė. Nežino, ar vyras matė, kad ji turi centus rankoje. Jis paėmė ranką ir ją suspaudė, gal jis norėjo pamatyti, ką turi rankoje. Kai suspaudė ranką, jautė baimę, spaudimą ir kaip iškrenta centai. Neskaudėjo. Kaip vyras buvo apsirengęs, neprisimena, nelabai kreipė į tai dėmesį. Priėjo vyras nuo statybų ir moteris (duomenys neskelbtini). Buvo dar statybininkų, kurie dirbo. Po įvykio atėjo ir (duomenys neskelbtini) – ji buvo prie namo vartelių, kai ėjo namo su mama po įvykio. Nuo vyro ją išsivedė moteris (duomenys neskelbtini). Moters vardo nežino. Jai atrodo, kad ji tiesiog (duomenys neskelbtini), gal yra savininkė. Tą vyrą prieš įvykį teko matyti daug kartų, visada, dažniausiai girtą, jo bijodavo. Jis eidavo prie žmonių, ypač prie paauglių. Po įvykio teko matyti tą vyrą. Jis važiavo dviračiu, pasisveikino. Kitą kartą matė girtą, vaikščiojantį taku. Daugiau neturi ką pasakyti. Tik gal kas nesvarbu – ledai ištirpo. Taip pat patikslino, kad sakydama iškrenta centai, turėjo galvoje, kad „išsema centai“ (b. l. 56–59).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 2 d. apklausta liudytoja D. R. parodė, kad ji gyvena kartu su savo vyru D. R. ir nepilnamete dukra M. R. (Duomenys neskelbtini) teritorijoje ir (duomenys neskelbtini) stotelėje nuolat šlitinėja girtas arba girtaujantis nepažįstamas vyras, kuris gyvena, kiek jai yra žinoma, (duomenys neskelbtini). Minėtas vyras, būdamas visada akivaizdžiai neblaivus, kabinėjasi prie praeivių, kalbina rusiškai, dažnai, beveik nuolat miškelyje prie (duomenys neskelbtini) stotelės girtauja su kitais asmenimis. Dukra grįždama iš mokyklos ne kartą skambino, kad ateitų jos pasitikti, nes ji bijo praeiti pro „tuos žmones“. 2022 m. gegužės 25 d. apie 13.15 val. dukra grįžo namo ir kaip visuomet ketino jai paskambinti, kad įsileistų. Minėtas asmuo, vėl girtutėlis, eidamas pro šalį, prie jos priėjo, pradėjo rusiškai kažką šūkauti, grabalioti jos rankas – delne ji laikė smulkius pinigus, todėl jis bandė atgniaužti jos ranką ir galiausiai pinigus pasisavino. Dukra labai išsigando ir pradėjo šauktis pagalbos. Girtuoklį nuvijo šalia jų namų statybose dirbantis asmuo, kiek jai yra žinoma, (duomenys neskelbtini). Išgirdusi šauksmus, atbėgo ir (duomenys neskelbtini) savininkė. (Duomenys neskelbtini) savininkei ji parodė minėto asmens, kuris kabinėjasi prie žmonių ir vaikšto neblaivus, nuotraukas, kurias turėjo savo telefone, ir ji patvirtino, kad nuotraukose yra užfiksuotas būtent minėtas asmuo. 2021 m. spalio 26 d. dėl šio asmens jau kreipėsi skubios pagalbos numeriu 112, nes išeidama iš namų sankryžoje tarp (duomenys neskelbtini), pastebėjo jį su dideliu ginklu rankose. Nėra ekspertė, bet tai atrodė, kaip tikras automatinis ar juodos spalvos medžioklinis šautuvas. Tada išsigando dėl savo gyvybės, šeimos ir bendruomenės saugumo, todėl tikėjosi policijos pagalbos, tačiau pareigūnai, kiek jai žinoma, neatvyko. Nori pabrėžti, kad dėl minėto įvykio jos nepilnametė dukra patyrė išgąstį, nuolat jaučiasi nesaugiai, ji taip pat jaučiasi nesaugiai, vengia kontakto su minėtu vyru (b. l. 27–30).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 9 d. apklausta liudytoja N. S. parodė, kad 2022 m. gegužės 25 d. apie pietus buvo lauke, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra (duomenys neskelbtini). Į kiemą atėjo kaimynas, vardu E. J., jo duomenis žino, nes jis kartais užsuka į jos kiemą, rodė savo pasą. Kaimynas buvo labai neblaivus, svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje. Jis kurį laiką buvo prie namo, sėdėjo, negalėjo atsistoti, matė, kad turėjo su savimi alkoholinių gėrimų (alaus ir degtinės). Vėliau ji jo gėrimus sudėjo į maišelį. Jis šnekėjo su kažkuo telefonu, ji paragino jį eiti namo ir išsimiegoti, jis bandė atsistoti, nugriuvo ant nugaros. Jis jau buvo atėjęs pas ją visas nubrozdintas, purvinas, matėsi, kad prieš tai jau buvo nugriuvęs. Jis vos atsistojo ir išėjo iš kiemo link namų. Netrukus, galbūt po 5 min., išgirdo mergaitės riksmą „padėkite kas nors“. Skubiai išbėgo ant kelio. Bėgo riksmo link, užtruko apie minutę laiko. (Duomenys neskelbtini) pastebėjo kaimynų dukrą, kuri buvo prisispaudusi prie namo kiemo vartelių. Šalia jos stovėjo E. J. ir kalbėjosi su ja. Jis buvo nutolęs nuo mergaitės apie 1 m. Rankoje jis turėjo savo maišelį su gėrimais. Pasakė kaimynui, kad jis eitų namo ir negąsdintų mergaitės. Jis nesiorientavo aplinkoje, sakė „ką aš, ką aš“. Ji priėjo prie mergaitės, pasakė, kad eitų su ja palaukti mamos pas ją kieme. Jos nuėjo į kiemą, ji ją ramino. Mergaitė nusiramino, atsisėdo ir paskambino savo mamai. Po kurio laiko atėjo mergaitės mama ir išsivedė mergaitę namo. Ji prie mergaitės ir kaimyno atbėgo pirma. Ji nematė, kad E. J. atiminėtų pinigus iš mergaitės. Kai ėjo su mergaite, nuo (duomenys neskelbtini) link mergaitės namo ėjo dar vienas stambaus sudėjimo vyras, jo nepažįsta. Girdėjo, kaip kažką sakė E. J. Kas vyko toliau ir kur nuėjo E. J., ji nematė. Kitą dieną E. J. buvo pas ją atėjęs, klausė, kas vakar buvo, nes jis nieko neprisiminė. Sakė, kad matė, kaip iš namų išėjo policija. Ji jam pasakė, kad jis buvo išgąsdinęs mergaitę. Kaimynas E. J. nėra piktybinis, problemų jai niekada nėra sukėlęs, tiesiog mėgstantis vartoti alkoholinius gėrimus. Dažniausiai mato jį neblaivų (b. l. 67–69).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 7 d. apklaustas liudytojas L. R. parodė, kad 2022 m. gegužės mėn., tikslios datos neprisimena, apie pietus, buvo (duomenys neskelbtini), ten dirbo, atliko vandentiekio ir nuotekų tiesimo darbus. Išgirdo kažkokį triukšmą, šauksmą, atsisuko ir maždaug 20-30 m atstumu pamatė gatvėje iš matymo pažįstamą vyrą, kuris stovėjo prie pat mergaitės. Mergaitei maždaug apie 10-12 m., jis jos asmeniškai nepažįsta, bet ji galimai gyvena kažkur netoliese. Minėto vyro vardo ir pavardės nežino, tačiau tą vyrą pažįsta iš matymo, jį toje vietoje matydavo dažnai, „vietinis pijokėlis“. Matydavo tą vyrą visada girtą. Tą dieną matė, kad tas vyras buvo prirėmęs mergaitę prie tvoros vartelių, matė, kad jis buvo ištiesęs rankas link mergaitės, tarp jų buvo kontaktas, mergaitė galimai norėjo užeiti namo pro vartelius. Jis pamatė tą vyrą prie tos mergaitės ir pradėjo šaukti ant to vyro, ką jis čia daro. Tuomet vyras iš karto atsitraukė ir pradėjo sakyti „ką aš, ką aš“, bet jis jam nieko daugiau nepaaiškino. Mergaitė iš karto pabėgo, nes jis jos daugiau nematė. Minėtas vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, stipriai svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje. Vyras rankoje laikė maišelį, galimai su gėrimais. Ką tiksliai vyras darė mergaitei, jis negali pasakyti, nes tiksliai nematė, išgirdo tik riksmą. Koks tiksliai buvo riksmas, taip pat negali pasakyti, nes gatvėje buvo triukšmas, aplinkui važiavo technika. Ar vyras galėjo iš mergaitės paimti pinigus iš rankų, jis šito nematė, negali pasakyti, bet kontaktas tarp vyro ir mergaitės buvo, jis buvo ištiesęs link mergaitės rankas. Mergaitė jam daugiau nieko nesakė, buvo susijaudinusi, verkė, buvo dideliame strese ir iš karto pabėgo. Jis tą vyrą nuo mergaitės nuvijo, pradėjo ant jo šaukti, keikti. Vyrą atpažinti galėtų, jam apie (duomenys neskelbtini). Tuomet atėjo (duomenys neskelbtini) T., mergaitės mama, ir tas vyras išėjo savo keliais. Viskas įvyko labai greitai, jis nuėjo dirbti savo darbus (b. l. 74–76).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 8 d. apklausta liudytoja T. V. L. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Datos tiksliai negali pasakyti, bet tai buvo 2022 m. gegužės mėn., apie 12 val. dienos, (duomenys neskelbtini). Ji buvo namo kieme, šiltnamyje, išgirdo šauksmą, mergaitės riksmą „nelieskit manęs, palikit mane“. Netrukus vėl išgirdo šūkavimus, garsų mergaitės klyksmą „gelbėkit, padėkit“, išbėgo į gatvę, pamatė nubėgančią mergaitę ir šalia stovintį vyrą ir (duomenys neskelbtini) L., kuris buvo priėjęs arčiau prie minėto vyro. Mergaitė nubėgo toliau gatve. Mergaitė (duomenys neskelbtini), suprato, kad ji buvo netoli savo namų ir galimai ėjo namo. Netoli tų namų stovėjo vyras, apie (duomenys neskelbtini), pažįsta jį iš matymo, jo vardas E., jį visada matydavo neblaivų. Ji kontakto tarp mergaitės ir minėto vyro nematė, girdėjo tik pagalbos šauksmą, o išbėgusi iš savo kiemo pamatė jau nubėgančią mergaitę. (Duomenys neskelbtini) L., kuris dirbo netoliese, pirmas pribėgo prie to vyro. Girdėjo, kaip L. vijo tą vyrą aiškindamasis, ko jis lindo prie vaiko. Minėtas vyras sakė „ką aš, ką aš“, jis buvo visiškai neblaivus ir nesiorientavo aplinkoje. Ar vyras galėjo paimti iš mergaitės pinigus, ji šito nematė ir nežino, tačiau mano, kad vyras tikrai taip galėjo padaryti, galėjo priekabiauti prie mergaitės, jis dažnai būna agresyvus, mergaitė išsigando vyriškio. Minėtas vyras nuolat girtuokliauja ir vaikšto neblaivus, gąsdina kaimynus. Žmonės pasakojo, kad jis anksčiau, pavasarį, galimai kovo mėnesį, vaikščiojo su šautuvu (b. l. 78–81).
Iš BRIT ataskaitos žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2022 m. gegužės 25 d. 14.14 val. pranešėja pranešė, kad jos dukrai grįžtant iš mokyklos, prieš 30 min., jos rankas čiupinėjo, centus atėmė ir išgąsdino vietinis pijokėlis, rašys pareiškimą (b. l. 5–7).
Iš 2022 m. birželio 2 d. protokolo–pareiškimo nustatyta, kad D. R. pranešė, jog 2022 m. gegužės 25 d. apie 13.15 val. grįžusi namo, (duomenys neskelbtini)nepilnametė dukra M. R. nurodė, kad prie namo nenustatytas asmuo jai iš delno pagrobė smulkius pinigus – apie 1 eurą ir pasišalino nenustatyta kryptimi. Dėl įvykio jos nepilnametė dukra patyrė išgąstį. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, nes minėtas asmuo kasdien šlitinėja (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir (duomenys neskelbtini) stotelėje arba girtas, arba girtaujantis, kabinėjasi prie praeivių (b. l. 19–21).
Iš 2022 m. birželio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad liudytoja N. S. iš jai pateiktų atpažinimui šešių asmenų nuotraukų atpažino vyrą nuotraukoje Nr. 1. Šis vyras yra jos kaimynas E. J., kuris 2022 m. gegužės 25 d. buvo išgąsdinęs kaimynų mergaitę. Atpažįsta tvirtai ir nenuginčijamai, pagal veido bruožus, bendrą vaizdą, jį pažįsta iš matymo (b. l. 70–72).
Iš 2022 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvyko vieta – įėjimas į kiemą (duomenys neskelbtini). Kiemas yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje. Kiemą palei gatvę juosia medinė tamsiai rudos spalvos tvora, joje įrengti mediniai vartai. Gatvė šalia namo asfaltuota. (Duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje taip pat įrengta tvora – aklina, mūrinė. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 33–36).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pažymėtina, kad plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Plėšimo atveju fizinė jėga yra panaudojama nukentėjusiojo valiai palaužti. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar kaip priemonė, siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą, jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad grindžiant kaltinimą dėl plėšimo svarbu atsižvelgti ne tik į įvykio situaciją, bet ir į nuteistojo elgesį tiek prieš veikos padarymą, tiek po jos, be to, BK 180 straipsnyje nustatyto nusikaltimo pavojingumas priklauso ne nuo turto vertės, kuri neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį, bet nuo turto užvaldymo būdo, kuriuo yra kėsinamasi į žmogaus sveikatą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-387/2018).
Grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, svarbu atsižvelgti į pagrobto turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti pagrobto turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-741/2007, 2K-388/2012, 2K‑271‑303/2016 ir kt.). ???
Nagrinėjamoje byloje E. J. kaltinamas tuo, kad, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2022 m. gegužės 25 d. apie 13.15 val., būdamas (duomenys neskelbtini), ėjo paskui nukentėjusiąją mažametę M. R. (gim. (duomenys neskelbtini), po to sugriebė jai už rankos, ją suspaudė, tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą ir pasinaudodamas M. R. bejėgiškumu dėl mažametystės, dėl ko nukentėjusioji neturėjo galimybės priešintis, jai iš delno pagrobė pinigus – 0,20 Eur, tokiu būdu E. J. pagrobė svetimą, nepilnametės M. R. mamai D. R. priklausantį 0,20 Eur vertės turtą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo E. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Šioje byloje vienareikšmiškai nustatyta ir dėl to joks ginčas nekyla, kad kaltinamasis E. J. ir nukentėjusioji M. R. buvo toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, kurie yra nurodyti kaltinime, nukentėjusioji yra mažametė ir kaltinamasis tai suprato, taip pat, kad kaltinamasis buvo stipriai neblaivus.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino parodydamas, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku norėjo su nukentėjusiąja pasisveikinti – paėmė ją už rankos, pasakė rusiškai „privet“ arba „zdarov“, o ši išsigando ir turbūt paleido iš rankos turėtus centus. Teismas prieš tai nurodytus kaltinamojo E. J. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, todėl jais nesiremia. Pažymėtina, kad kaltinamojo pozicija, duodant parodymus viso proceso metu, nebuvo nuosekli. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 30 d. apklaustas E. J., t. y. po penkių dienų nuo nagrinėjamo įvykio, parodė, kad tą dieną buvo stipriai neblaivus, todėl tiksliai negali pasakyti, kas įvyko, bet jokios mergaitės jis neprisimena, jis tikrai iš jokios mergaitės neėmė jokių pinigų, pavogti nieko nenorėjo, išgąsdinti taip pat nenorėjo. Tačiau vėliau, po nukentėjusiosios M. R. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją (šioje apklausoje dalyvavo ir kaltinamasis), kai ji, be kita ko, parodė, kad prie jos priėjęs vyras kažką sakė rusiškai, lyg ir sakė „zdarova“, kas lietuviškai reiškia „labas“, E. J. pozicija pasikeitė, ir jis, 2022 m. rugsėjo 28 d. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jau parodė, kad prisimena, jog buvo priėjęs prie mergaitės pasisveikinti – paėmė jai už rankos. Prieš tai nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, reiškia, kad E. J. savo vėlesnius ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus priderino prie nukentėjusiosios apklausos metu išgirstų jos parodymų, juo labiau, kad pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis anksčiau su šia mergaite nesisveikino, nebendravo, nekalbėjo.
Teismas taip pat nesiremia teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos G. L., kuri yra kaltinamojo E. J. sugyventinė, parodymais apie tai, kad sugyventinis apie įvykį jai papasakojo tą pačią ar kitą dieną, o būtent, kad jis pasisveikino su mergaite, ir dėl to kilo problemų; jis buvo blaivus. Kaip jau buvo nurodyta, liudytoja yra kaltinamojo sugyventinė, taigi, yra suinteresuota, kad E. J. išvengtų gresiančios baudžiamosios atsakomybės, be to, ji parodė, kad kaltinamasis buvo blaivus, ką paneigė, be kita ko, ir pats kaltinamasis, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu po penkių dienų nuo nagrinėjamo įvykio, parodė iš viso šio įvykio aplinkybių neprisimenantis, o versiją, kad jis tik norėjo pasisveikti su mergaite, iškėlė vėliau, kas visumoje leidžia kritiškai vertinti liudytojos parodymus, kad sugyventinis įvykio dieną jai papasakojo norėjęs su mergaite pasisveikti.
Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nukentėjusioji M. R. parodė, kad ji nuėjo iki kioskelio, nusipirko ledų, liko 20 centų grąžos, ėjo namo; kai jau buvo arti namų, pamatė, kad iš kitos gatvės eina tas vyras; ji pradėjo eiti sparčiau link namų, buvo prie vartelių; vyras priėjo, pagriebė jos ranką, kurioje buvo 20 centų, ir išgriebė juos iš rankos; ji pradėjo rėkti, jai buvo baisu, išsigando; vyras, suėmęs jos ranką, spaudė jos delną prie riešo; ji jautė spaudimą, taip pat kaip vyras išima centus jai iš delno. Teismas remiasi prieš tai nurodytais nukentėjusiosios parodymais, jie yra aiškūs, nuoseklūs, logiški ir pilnai sutampa su teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų D. R., T. V. L., L. R. ir N. S. parodymais, taip pat kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas pažymi, kad nenustatė jokių aplinkybių, jog nukentėjusioji ar minėti liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti ar neteisingai apkaltinti E. J. Teisimajame posėdyje apklausta liudytoja D. R., kuri yra nukentėjusiosios motina, parodė, kad jų šeimoje yra vengiama sveikintis su kaltinamuoju, nes jis vaikšto girtas, šūkalioja; dukra tikrai niekada nenorėjo pasisveikinti su kaltinamuoju; dukra vengė akių kontakto, galvojo, kaip greičiau įeiti į namus; dukra stovėjo priėjusi prie namų vartelių (veidu į vartelius), kad galėtų jai paskambinti, bet nespėjo išsitraukti iš kuprinės telefono, nes kaltinamasis, priėjęs jai iš nugaros, griebė jai už rankos, atsuko ranką atgal ir išėmė centus; dukra turėjo centų, nes pirko ledus ir liko grąžos; įvyko rankos sugriebimas ir pinigų pasisavinimas; dukra pradėjo rėkti, šauktis pagalbos. Liudytoja T. V. L., kuri yra (duomenys neskelbtini), parodė, kad įvykio metu darbavosi šiltnamyje ir išgirdo mergaitės šauksmą „palikite mane, nelieskite manęs“, „atstokite nuo manęs“; mergaitės balse girdėjo išgąstį; susidarė įspūdis, kad kažkas kažką daro su vaiku, prie jo lenda; ji išlėkė iš šiltnamio garso link; jai pribėgus, stovėjo L. R. ir kažką sakė kaltinamajam, taip pat ji pamatė nubėgančią mergaitę. Liudytojas L. R., kuris tuo metu netoli įvykio vietos vykdė darbus, parodė, kad išgirdo mergaitės riksmą „padėkite, gelbėkite“; mergaitė buvo šoke, išsigandusi, verkė; mergaitė stovėjo prie tvoros vartelių; varteliai yra giliau, tokia nedidelė niša, todėl buvo taip, kad mergaitė ir kaltinamasis stovėjo per daug arti vienas kito; kai jis pradėjo šaukti, tuo momentu kaltinamasis nuo mergaitės atsitraukė. Liudytoja N. S., kuri tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) netoli įvykio vietos, parodė, kad išgirdo mergaitės balsą „padėkite, padėkite“; ji nubėgo ir pamatė, kad mergaitė yra prisispaudusi prie savo vartelių, vos ne į groteles įlindusi, labai išsigandusi, o kaltinamasis stovi labai arti mergaitės.
Teismas apibendrina, kad prieš tai aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog kaltinamasis stovėjo labai arti nukentėjusiosios, ji stovėjo prisispaudusi prie tvoros vartelių, tarsi nišoje (kas matyti ir iš 2022 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, b. l. 36), kas, kartu įvertinus ir tai, kad nukentėjusioji yra mažametė, lėmė, jog ji buvo bejėgiškos būklės ir neturėjo jokios galimybės pasipriešinti kaltinamajam, ką patvirtina ir nukentėjusiosios elgesys įvykio metu – ji šaukėsi pagalbos, tuo tarpu pats kaltinamasis nuo nukentėjusiosios atsitraukė tik subėgus ir įsikišus liudytojams. Nors nagrinėjamu atveju liudytojai nematė, kad kaltinamasis naudotų fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. būtų sugriebęs jai už rankos ir ją suspaudęs, o taip pat pagrobęs iš jos delno pinigus, tačiau šias aplinkybes, atsižvelgus į prieš tai išdėstytą aplinkybių visumą, vienareikšmiškai patvirtina jau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojos D. R. parodymai, kurie sutampa su BRIT ataskaitos žiūryklės duomenimis, iš kurių matyti, kad iš karto po įvykio (po 1 valandos) D. R. pranešė, jog jos dukrai grįžtant iš mokyklos, prieš 30 min., jos rankas čiupinėjo, centus atėmė ir išgąsdino vietinis pijokėlis, o taip pat ir su D. R. 2022 m. birželio 2 d. protokolu–pareiškimu, kuriame nurodyta, kad prie namo nenustatytas asmuo iš dukros delno pagrobė smulkius pinigus – apie 1 eurą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. J., liudytojos G. L. ir N. S. teigė, kad kaltinamasis yra draugiškas, nekonfliktiškas žmogus, noriai bendrauja su jaunimu, su visais sveikinasi, todėl jis negalėjo įvykdyti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Tačiau, teismo vertinimu, minėti samprotavimai nepaneigia ir negali paneigti prieš tai nustatytų aplinkybių visumos, patvirtinančios kaltinamojo E. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, juo labiau, kad kaip jau buvo nustatyta, kaltinamasis iš tiesų įvykio aplinkybių neprisimena, jo sugyventinė yra suinteresuota kaltinamajam palankia bylos baigtimi, o liudytoja N. S. pati nurodė, kad netoli įvykio vietos pradėjo gyventi neseniai. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja T. V. L. parodė, kad kaltinamasis dažnai būna agresyvus, jeigu su juo nebendrauji, jis siūlo „ką seniai gavai?“; liudytoja D. R. tvirtino, kad vengia bendrauti ir sveikintis su kaltinamuoju, nes jis dažniausiai yra neblaivus, šūkalioja. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nagrinėjamas įvykis įvyko vos po dviejų dienų po to, kai E. J., būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo sugyventinę ir grasino ją nužudyti, kas yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, o prieš tai kaltinamasis buvo dar du kartus nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą.
Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad E. J., veikdamas tiesiogine tyčia, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai M. R. priešintis, pagrobė svetimą turtą, todėl E. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę E. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta mažamečiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas), veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – tris kartus per trumpą laikotarpį teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, veikos turi sunkėjimo tendenciją, jos padarytos kaltinamajam apsvaigus nuo alkoholio, jam du kartus paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas, paskiriant atitinkamus įpareigojimus ir draudimus (dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; neturėti, nesinaudoti, neįgyti, nesaugoti pačiam ar neperduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinių gėrimų; nevartoti alkoholio), jokios įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo, be to, nagrinėjamoje byloje kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika buvo padaryta vos po dviejų dienų po to, kai jis, būdamas neblaivus, smurtavo prieš savo sugyventinę ir grasino ją nužudyti (b. l. 114–117, 192–199). Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b. l. 118), nedirba (b. l. 119–120, 169), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 121), (duomenys neskelbtini), iš jo žodžių – gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui ir šiuo metu alkoholio nevartoja. Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas mažesnis nei įstatymo sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.
Šioje byloje teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu E. J. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis tris kartus per trumpą laikotarpį teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, veikos turi sunkėjimo tendenciją, jos padarytos kaltinamajam apsvaigus nuo alkoholio, jam du kartus paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas, paskiriant atitinkamus įpareigojimus ir draudimus, jokios įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo, kaltinamasis nedaro jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, tyčia nusikalto pakartotinai, taigi, jam skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir vykdyta probacija savo prevencinės paskirties neatliko.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmės rūšis ir jos dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis E. J. taip pat yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį – galutine 60 parų arešto bausme. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a punktu, šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį paminėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, pridedamą bausmės dalį nustatant atsižvelgus į prieš tai išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. baudžiamajame įsakyme nurodyti laikotarpiai ir pagal šį baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98–101), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.
Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą D. R., kuri Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarimu pripažinta civiline ieškove (b. l. 63–64), pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš E. J. jos patirtą 0,20 Eur turtinę žalą ir 1000 Eur nukentėjusiosios M. R. patirtą neturtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad įvykio metu E. J. atėmė iš nukentėjusiosios 0,20 Eur, kas yra patirta turtinė žala. Be to, nukentėjusioji labai išsigando, patyrė emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Po įvykio mergaitė bijo likti viena, išeiti į lauką, nes ją užpuolęs asmuo gyvena netoliese, nuolat eina pro jų namus. Mergaitė dabar bijo ne tik ją užpuolusio vyro, bet ir praeinančių suaugusių vyrų, aprimsta tik jiems praėjus. Po šio įvykio mergaitę reikia palydėti iki mokyklos ir atgal, nes ji bijo eiti viena. Mergaitė patyrė psichinę traumą itin jauname ir jautriame amžiuje, kai besąlygiškai, neturint gyvenimiškos patirties, pasitikima vyresniais asmenimis, iš kurių nesitikima jokios agresijos ar kitokių priešiškų veiksmų. Po įvykio dukrai susvyravo pasitikėjimas vyresniais, ją supančia aplinka, tai gali turėti ilgalaikes pasekmes (b. l. 61).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nurodyta civilinės ieškovės patirta ir prašoma priteisti turtinė žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo E. J. veiksmų, kurie šiuo teismo nuosprendžiu pripažinti nusikalstamais, sprendžia, kad iš E. J. D. R. naudai priteistinas 0,20 Eur turtinės žalos atlyginimas. Taip pat akivaizdu, kad mažametė nukentėjusioji M. R. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, šiam pagrobiant turtą, panaudojant fizinį smurtą prieš ją ir atimant galimybę priešintis, patyrė dvasinių išgyvenimų. Tačiau vertintina ir tai, kad nukentėjusiosios sveikata nebuvo sutrikdyta, taip pat ir tai, kad kaltinamasis nedirba, jo gaunamos pajamos yra mažos (iš jo žodžių – 150 Eur per mėnesį), be to, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios atstovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo jos naudai 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2023 m. sausio 16 d. pažymą Nr. APD-2023-00842 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (b. l. 188–190), kurioje nurodyta, kad iš E. J. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 223,33 Eur. Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. (8.1Mr)TP-22-T-14335 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo nutarta nagrinėjamoje byloje teikti kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą, ją apmokant 100 proc. (b. l. 200‑201). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. J. nepriteistinos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
pripažinti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a punktu, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirti E. J. subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. baudžiamajame įsakyme nurodytus laikotarpius ir pagal šį baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį.
Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. J. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Civilinės ieškovės D. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D. R. iš E. J. 0,20 Eur (dvidešimt centų) turtinės žalos ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimo iš E. J. netenkinti.
Daiktą, turtinį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, laikomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.