Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja G. Mataitienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03868-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija

102.5.;122.4.

NUTARTIS

2012 m. balandžio 4 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4742-841/2011, kuria atmestas atsakovo prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto apylinkės teisme 2012 m. vasario 1 d. buvo gautas atsakovo V. J. apeliacinis skundas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo, taip pat atsakovas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

1. Nurodo, kad viso civilinio proceso metu ir teismo sprendimo įsiteisėjimo laikotarpiu atsakovas buvo suimtas, atstovo (advokato) neturėjo. 2012 m. sausio 17 d. buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje atsakovas buvo kaltinamuoju, jis buvo paleistas teismo salėje, todėl tik nuo šio momento turėjo realią galimybę tinkami ginti savo teises ir interesus. Mano, kad nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios.

2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinio termino atnaujinimo klausimą, neturėjo pagrindo skundžiamojoje nutartyje aptarti atsakovo apeliacinio skundo argumentų. Teismo motyvas, kad atsakovas, būdamas suimtas, turėjo galimybę naudotis visomis procesinėmis teisėmis, nurodant atsakovui net tai, kaip jis tai turėjo padaryti, rodo teismo šališkumą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, jog Šiaulių miesto apylinkės teisme 2012 m. vasario 1 d. gautas atsakovo V. J. apeliacinis skundas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo, taip pat atsakovas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti (135-139, 141 b. l.).

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike. LR CPK 307 str. 1 d. nustatyta, jog apeliaciniai skundai paduodami per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Vadovaujantis LR CPK 75 str. 1 d., teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Praleidus įstatymo nustatytą trisdešimties dienų terminą, teisė paduoti apeliacinį skundą išnyksta, tačiau, remiantis LR CPK 78 str. 1 d., 307 str. 2 d., asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (LR CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Tuo tarpu, jeigu terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003). Vertinant, atnaujinti ar neatnaujinti šį praleistą terminą, reikšminga yra jo praleidimo priežasčių svarba. Įstatyme nenustatyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis sprendžiant jo atnaujinimą. Taigi, ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia ir pripažįsta teismas, nagrinėdamas konkretų prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą (LR CPK 78 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. J. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo V. J. kaltės, teismo sprendimo paskelbimas atidėtas, teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2011 m. lapkričio 2 d. (117-122, 123-128 b. l.), terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2011 m. gruodžio 2 d. (LR CPK 307 str. 1 d.). Atsakovo apeliacinis skundas teisme gautas 2012 m. vasario 1 d., t. y. praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atsakovui atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodė, kad atsakovas turėjo galimybę turėti atstovą bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis, nors ir buvo suimtas, todėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis.

Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas dalyvavo, jis buvo etapuotas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, nes baudžiamojoje byloje jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (101 b. l.), tačiau atstovo (advokato), nagrinėjant civilinę bylą, atsakovas neturėjo. Tai, kad atsakovas baudžiamojoje byloje turėjo gynėją (advokatą), nereiškia, kad jis teikė teisinę pagalbą atsakovui ir civiline tvarka nagrinėjamojoje byloje. Aplinkybė, kad atsakovui 2011 m. rugpjūčio 19 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo išaiškinta teisė turėti byloje atstovą (44-45 b. l.), tačiau jis šia teise nepasinaudojo, negali būti pagrindu pripažinti atsakovą nesąžiningai naudojusis procesinėmis teisėmis, taip atimant jam galimybę paduoti apeliacinį skundą.

Kaip matyti iš atsakovo pateikto Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžio, atsakovui kardomojo priemonė – suėmimas buvo panaikinta, o atsakovas teismo nuosprendžio paskelbimo dieną paleistas teismo posėdžių salėje (157-162 b. l.). Jau po trijų dienų 2012 m. sausio 20 d. Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovo prašymas leisti pasidaryti civilinės bylos garso įrašo kopiją (132 b. l.), o 2012 m. vasario 1 d. teisme gautas atsakovo apeliacinis skundas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo (135-139 b. l.), kas suteikia pagrindo išvadai, kad tik išėjęs į laisvę atsakovas operatyviai ėmėsi veiksmų, kad pasinaudoti proceso įstatyme numatyta teise apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka. O ta aplinkybė, kad iki 2012 m. sausio 17 d. buvo apribota atsakovo laisvė, pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios atsakovas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti. Be to, LR CPK 307 str. 3 d. nurodyto naikinamo trijų mėnesių praleidimo termino nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos atsakovas nepraleido, nes teismo sprendimas paskelbtas 2011 m. lapkričio 2 d., o apeliacinis skundas teisme gautas 2012 m. vasario 1 d. (123-127, 135-139 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog terminą apeliaciniam skundui paduoti apeliantas praleido dėl svarbių priežasčių, kas sudaro pagrindą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti atsakovui V. J. terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo.

Kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir dėl nepasisako, nes jie nėra susiję su nagrinėjamu klausimu.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovui V. J. terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo.