Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovei Z. J., jos atstovei advokatei E. P., dalyvaujant atsakovui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. J. ieškinį atsakovui V. J., dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. J. ir Z. J. susituokė 1974-02-22 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris Nr.163 (b.l.5,7-9). Z. J. ir V. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,0612 ha žemės sklypas su nebaigtu statyti namu, esantys adresu (duomenys neskelbtini), turtas 2011-09-12 įvertintas 385000 Lt (b.l.14-17, 92,). Z. J. vardu VĮ „Regitra“ yra įregistruotos transporto priemonės Bergland, 345, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. vardu yra įregistruota transporto priemonė Kurier, 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.18).

2010-12-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialistas Z. J. nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl konflikto namuose su vyru, ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta (b.l.10-13, 52-54). 2010-09-09, 2011-05-27 adresu (duomenys neskelbtini), į buitinius konfliktus buvo kviesta policija (b.l.55-56, 61-62). 2011-05-09 policija buvo kviesta dėl smurto, policijos medžiagoje nurodoma, kad V. J. sutuoktinę apipylė benzinu ir grasino padegti, dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l.57-60). 2011-06-14 policijoje užregistruotas ieškovės pareiškimas, nes atsakovas pažeidė teismo įpareigojimą gyventi skyrium (b.l.63-64). 2011-06-22 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio F. F. valdymo kompiuterio vagystės (b.l.65-66). 2011-05-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi V. J. skirta kardomoji priemonė- įpareigojimas gyventi skyrium nuo Z. J., nesilaikius šio įpareigojimo, 2011-06-23 nutartimi V. J. kardomoji priemonė pakeista į suėmimą 2 mėnesiams, 2011-08-19 nutartimi suėmimas pratęstas dar 2 mėnesiams (b.l.67-84).

Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad V. J. su sutuoktine Z. J. elgėsi žiauriai, ją buvo sumušęs, grasino padegti bei bandė tai padaryti, naudojo psichologinį smurtą- grasino, atjungė ieškovei elektrą ir karštą vandenį, garsiai leido muziką. LR CK 3.27 str. 1 d. nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Ieškovė, realizuodama savo teisę į darbą, šių pareigų nepažeidė, priešingai, taip pagal galimybes prisidėjo prie savo bei šeimos poreikių tenkinimo, tai negali būti laikoma šeimos iširimo priežastimi. Byloje nepateikta įrodymų, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

LR CK 3.60 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Faktą, kad atsakovas su sutuoktine elgėsi žiauriai, teismas laiko įrodytu, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės.

Ieškovės prašymas priteisti jai iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neapibrėžti neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikomos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį šioje byloje, teismo manymu yra svarbu šioje byloje, kad šalių santuoka truko 37 metus, ieškovė nepaneigė, kad atsakovas visą laiką pilnai materialiai aprūpino šeimą, ieškovė neįrodinėjo ir neteigė, kad atsakovas su ja žiauriai elgėsi ir anksčiau, pagal bylos duomenis šalių nesantaika atsirado tik 2010 metais. Po 37 bendro gyvenimo metų ieškovė patyrė smurtą, fizinį skausmą, baimę, nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą, ji bijo gyventi bendruose su atsakovu namuose, ir ta baimė yra pagrįsta konkrečiais atsakovo prieš ją atliktais veiksmais, ieškovė baiminasi atsakovo keršto, todėl planuoja išvykti iš Lietuvos gyventi pas dukrą į užsienį. Atsakovo turtinė padėtis leidžia jam sumokėti ieškovei kompensaciją, teismo manymu ieškovei priteistina 5000 Lt neturtinė žala, toks žalos dydis laikytinas teisingu ir protingu.

LR CK 3.69 str. 2 d. numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, o įstatymas nenumato, kad kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis galėtų uždrausti kitam sutuoktiniui turėti santuokinę pavardę, tenkintinas ieškovės reikalavimas palikti jai santuokinę pavardę- J..

Ieškovė neprašė priteisti jai iš atsakovo išlaikymo, todėl išlaikymo klausimas neaptariamas.

CK 3.98 str. 3 d. nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas pripažino, kad transporto priemonę D. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 15000 Lt, perrašė savo seseriai. Nors atsakovas teigė, kad seseriai automobilis perrašytas už skolą, tačiau apie jokią skolą sutuoktinei nebuvo žinoma, nors ieškovė tvarkydavo atsakovo piniginius reikalus, be to, šeima nuolat turėdavo namuose nemažas grynųjų pinigų sumas ir, kaip nurodė atsakovas, nieko nestokojo, šeimai skolintis nebuvo jokios būtinybės, jokių skolos buvimą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta, todėl teismas laiko, kad atsakovas šia suma sumažino bendrąją sutuoktinių nuosavybę ir privalo šį sumažinimą kompensuoti.

Šalių santuokos metu įgytą turtą sudaro 0,0612 ha žemės sklypas su nebaigtu statyti namu, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 385000 Lt, transporto priemonės Bergland, 345, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 4500,00 Lt, F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 18000,00 Lt, Kurier, 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 100,00 Lt. Ieškovė ieškinyje neprašė teismo nukrypti nuo LR CK 3.117 str. įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl santuokos metu šalių įgytas turtas dalintinas po lygiai abiems šalims, kompensuojant iš atsakovui tenkančios dalies bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą automobilio D. C. verte 15000 Lt.

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Atsakovui parengiamajame posėdyje nesutikus su valstybės įmonės Registrų centro nurodyta turto verte, ieškovė užsakė įvertinti nekilnojamąjį turtą firmoje, turinčioje teisę verstis turto vertinimo veikla. Nors atsakovas su šiuo vertinimu taip pat nesutiko, tačiau savo vertinimo nepateikė, taip pat neteikė kitų turto vertės įrodymų, todėl teismas vadovaujasi nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta rinkos kaina. Transporto priemonių vertė pateikiant pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo buvo pakoreguota atsižvelgus į atsakovo nuomonę.

Pažymėtina, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje suteiktas prioritetas turto padalijimui natūra, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Šioje byloje ieškovė pirminiame ieškinyje buvo pareiškusi nekilnojamąjį turtą natūra priteisti jai, atsakovui nesutikus, buvo pateiktas pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame yra prašoma priteisti ieškovei kompensaciją, o atsakovui- turtą natūra. Nors atsakovas teigia, kad jam yra priimtinas turto padalinimas natūra, jis nepaneigė ieškovės teiginių, kad namas yra pritaikytas gyventi vienai šeimai, jame viena šildymo sistema ir komunikacijos, namo perdarymas, kitos šildymo sistemos įrengimas, komunikacijų atvedimas kainuotų papildomų lėšų, kurių ieškovė neturi, be to dėl atsakovo neprognozuojamo elgesio ieškovė turi pagrindo baimintis ne tik dėl turto saugumo, bet ir dėl savo gyvybės, todėl turtas dalintinas nekilnojamą turtą natūra priteisiant atsakovui, o ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją. Ieškovei iš bendro santuokoje įgyto turto priteistina transporto priemonė Bergland, 345, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 4500,00 Lt ir 206800 Lt kompensacija, atsakovui priteistina 0,612 ha žemės sklypas su nebaigtu statyti namu, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 385000 Lt, automobilis F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 18000,00 Lt, transporto priemonė Kurier, 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 100,00 Lt.

Kadangi visi ieškinio reikalavimai iš esmės patenkinti, ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 4365,00 Lt byloje sumokėto žyminio mokesčio, 1550,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų, 432,80 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (33,50 už registro išrašą ir 399,30 Lt už turto įvertinimą), viso ieškovei iš atsakovo priteistina 6347,80 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Ieškovė 2011-09-27 teismo nutartimi buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. LR CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje žyminiu mokesčiu buvo apmokestinti: neturtinis reikalavimas nutraukti santuoką- 137,00 Lt ir turtinis reikalavimas padalinti turtą- 5136,00 Lt, viso už patenkintus ieškinio reikalavimus byloje mokėtina 5273,00 Lt. Ieškovė byloje buvo sumokėjusi 4365,00 Lt žyminio mokesčio, mokesčio dalis, nuo kurio ieškovė buvo atleista yra 908,00 Lt, ši suma priteistina valstybei iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos- 7,50 Lt, viso iš atsakovo valstybei priteistina 915,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d., 92 str., 96 str. 1 d., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263- 270, 385 str. str.,

nusprendė:

Ieškovės Z. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp Z. J. a.k(duomenys neskelbtini) ir V. J. a.k(duomenys neskelbtini) 1974-02-22 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris Nr.163 nutraukti dėl atsakovo V. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti santuokoje turėtas pavardes: J., J..

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei Z. J. 5000,00 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos.

transporto priemonę Bergland, 345, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei Z. J.; transporto priemones F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kurier, 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui V. J.; nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir 0,0612 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) k.v. , esančius adresu (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui V. J..

Ieškovei Z. J. iš atsakovo V. J. priteisti 206800,00 Lt (dviejų šimtų šešių tūkstančių aštuonių šimtų litų) kompensaciją už jam priteistą santuokos metu įgytą turtą.

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei Z. J. 6347,80 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt septynis litus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. J. 915,50 Lt (devynis šimtus penkiolika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.