- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- e1-559-1173/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14550-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.6.2;1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 25.4.3.; 2.12.1; 2.12.1.4.
2023 m. gegužės 4 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Petrulytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14550-23, kurioje:
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. K. 2023 m. balandžio 23 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Pasvalio mieste ir rajone vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki kol (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – 07.02 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ jam buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, o 07.19 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu nustatytas 2,66 promilių neblaivumas.
2. Kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad 2023 m. balandžio 22 d., po pietų, draugo automobiliu „Toyota Prius“ nuvažiavo iki kito draugo sodybos, kuri yra (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje šventė draugų susitikimą. Tą vakarą, šeštadienį, balandžio 22 d., gėrė stipriųjų alkoholinių gėrimų, pagrinde brendžio. Gėrė daug alkoholio. Ar jis numigo iš šeštadienio į sekmadienį, nebepamena. Kadangi jis nemėgsta svetimoje vietoje miegoti, sekmadienį, t. y. balandžio 23 d., anksti ryte susiruošė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Kartu išvažiavo ir du draugai. Kadangi jautėsi gan gerai, tai sėdo už automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo. Išvažiavo iš sodybos apie 7 val. ryto. Kai tik įvažiavo į Pasvalio miestą, (duomenys neskelbtini) gatvėje jį, vairuojantį minėtą automobilį, sustabdė policijos pareigūnai. Jam per du kartus nustatė neblaivumą. Abiem kartais jis pripūtė virš dviejų promilių. Su neblaivumo parodymais jis sutiko ir dabar sutinka. Taip pat jam reikėjo eiti tiesia linija pėda po pėdos. Jam tai nelabai pavyko, tačiau pirštu pataikyti sau į nosies galą atsimerkus ir užsimerkus pavyko. Automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jo draugui V. B.. Šį automobilį jis buvo pasiskolinęs savaitgaliui. Šiuo metu jis pats automobilio neturi, nes tik neseniai atgavo prarastas vairuotojo teises. Jas prarado, kai neblaivus vairavo automobilį. Tą kartą nepripūtė 1,5 promilių. Kai jis skolinosi iš draugo V. B. automobilį, buvo blaivus, pasakė, kad automobilis reikalingas, nuvykti į draugų susitikimą (duomenys neskelbtini). Supranta, kad nereikėjo jam neblaiviam sėsti už automobilio vairo ir važiuoti į (duomenys neskelbtini), bet svetimoje vietoje jis neužmiega, todėl ir sumąstė išvažiuoti namo. Nemanė, kad tiek daug pripūs į alkotesterį. Dėl savo poelgio labai gailisi. (b. l.98-101).
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo M. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
3.1. Liudytojo R. P. parodymais, kad šių metų balandžio 22 dieną, po pietų, labiau į vakaro pusę, kartu su draugu M. K. nuvažiavo į draugų susitikimą, kuris vyko (duomenys neskelbtini), vienkiemyje. Kokio kaimo teritorijai draugo sodyba priklauso, jis nežino. Į šį susitikimą važiavo M. K. pasiskolintu automobiliu „Toyota Prius“, valstybinių numerių neatsimena. Šis automobilis priklauso ne M.K. Tik šiandien sužinojo, kad skolintas automobilis, kuriuo važiavo į susitikimą, priklauso V. B.. M. K. asmeninio automobilio neturi, nes tik neseniai persilaikė vairuotojo teises. Būdami draugų susitikime, vartojo stipriųjų alkoholinių gėrimų, išgėrė nemažai. Sekmadienį, balandžio 23 d., ankstį ryte, gal apie 6 val., M. K. pradėjo sakyti, kad nori važiuoti namo. Jis bei kiti draugai bandė šį atkalbėti. Kurį laiką pavyko sulaikyti, bet paskui M.K. pasakė, kad „jei nenorite, nevažiuokite, o jis vis tiek važiuos namo į (duomenys neskelbtini)“. Tuomet jis sutiko kartu su šiuo važiuoti. Važiavo į (duomenys neskelbtini) ir dar vienas jų draugas. M. K. sėdo už automobilio „Toyota Prius“ vairo. Jis atsisėdo ant automobilio priekinės sėdynės, o draugas – ant galinės sėdynės. Iš sodybos galėjo išvažiuoti apie 6 val. 45 min. ryto. Pavažiavus nuo sodybos gal 10 minučių, jau Pasvalio mieste, juos sustabdė policijos pareigūnai. M. K. per du kartus buvo patikrintas girtumas. Kiek pamena, abiem kartais jam nustatė virš dviejų promilių. Kadangi buvo paimtas automobilis, tai jis išsikvietė pažįstamą, kad juos visus pervežtų namo (b. l. 61-62).
3.2. Liudytojo V. B. parodymais, kad šių metų balandžio 22 dieną, pas jį atvyko M. K. ir paprašė paskolinti automobilį, kad galėtų nuvažiuoti pas draugus į susitikimą, kuris vyks (duomenys neskelbtini). Kadangi M. K. pats automobilio neturi, nes buvo praradęs kurį laiką vairuotojo teises, tai jis sutiko jam paskolinti savo turimą automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). M. K., kai skolinosi automobilį, buvo blaivus. Sutarė, kad kitą dieną, sekmadienį ar pirmadienį, jam automobilį grąžins. Apie tai, kad M. K. buvo sustabdytas neblaivus vairuojantis jo automobilį, sužinojo iš jo paties. Vakar, t. y. pirmadienį, M. K. jam paskambino ir pasakė, kad važiavo neblaivus iš draugų susitikimo ir Pasvalio mieste buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Minėjo, kad pripūtė virš dviejų promilių. Taip pat pasakė, kad jam priklausantis automobilis buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Šį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis pirko šių metų kovo mėnesio pradžioje. Už automobilį mokėjo 3250 eurų. Prašo grąžinti jam priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra reikalingas kasdieniniam naudojimui (b. l. 53-56).
3.3. Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), priekiu pietryčių kryptimi yra juodos spalvos automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilio išorę, ant jo kėbulo jokių pažeidimų nėra. Automobilio salono dešinėje pusėje esančioje daiktadėžėje matomas automobilio registracijos liudijimas bei draudimo dokumentai. Panelės centre matoma įmontuota magnetola. Automobilio bagažinėje matomas atsarginis ratas bei automobilio rankinis pakėlėjas. Taip pat yra dvi mineralinio talpos bei tuščia plastikinė dėžutė be dangtelio. Iš įvykio vietos paimtas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo užvedimo raktelis (b. l. 13-16).
3.4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. T. 2023 m. balandžio 23 d. tarnybiniu pranešimu, kad 2023 m. balandžio 23 d., apie 07.02 val., dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja V. K., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), blaivumo kontrolės metu patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilį vairavo M. K.. Asmeniui alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), 07.02 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,33 promilių girtumas, o 07.19 val. antru pūtimu nustatytas 2,66 promilių girtumas. M. K. nurodė, kad automobilis jam nepriklauso, o yra nuomotas, tačiau jokių nuomos faktą įrodančių dokumentų nepateikė. Nustatyta, kad automobilis priklauso V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su M. K. vyko R. P. ir S. Z. Automobilis „Toyota prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežtas saugoti į UAB ,, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-42).
3.5. 2023 m. balandžio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas „Body“ kameros, kuria įvykio vietoje 2023 m. balandžio 23 d. naudojosi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja D. T., vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matyti, kaip prie sustabdyto automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi dvi policijos pareigūnės – D. T. ir V. K.. Automobilyje prie vairo sėdi M. K.. M. K. išlipa iš automobilio ir kartu su policijos pareigūnėmis eina link tarnybinio policijos automobilio. Policijos pareigūnė V. K. sako: „iš salono sklinda kvapas“. Kai prieina prie tarnybinio automobilio, automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui M. K. yra nustatomas neblaivumas. Pirmu tikrinimu M. K. nustatomas 2,33 promilių neblaivumas. Tuomet M. K. domisi, kas bus daroma su jo vairuotu automobiliu. Pareigūnė V. K. jam paaiškina, kad jei jis pripūs virš 1,5 promilių, tai automobilis bus nugabentas į saugojimo aikštelę. Belaukiant, kada bus galima antrą kartą tikrinti blaivumą, M. K. pasipasakoja, kad jau tris kartus buvo praradęs teises, kad šiuo metu jis turi vairuotojo teises, kad jam svarbu, jog tik galėtų atsiimti automobilį. Po kurio laiko atliekamas antras M. K. blaivumo tikrinimas. Antru tikrinimu M. K. nustatomas 2,66 promilių neblaivumas (b. l. 45-47).
3.6. 2023 m. balandžio 23 d. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2023 m. balandžio 23 d., 07.02 val. M. K. buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas, 2023 m. balandžio 23 d., 07.19 val. – 2,66 promilių girtumas. M. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, eiti tiesiai pėda po pėdos jis negalėjo, stovėdamas pataikyti į nosies galą galėjo. Su tikrinimo rezultatais M. K. sutiko, patvirtino tai parašu (b. l. 37-42).
3.7. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2023 m. kovo 2 d. yra V. B.. Automobilio vertė pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta – 3250 Eur (b. l. 43).
3.8. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, kurio variklio darbinio tūris 1 497 cm³, variklio galia 57 KW (78 AG) , 2009 metų, vidutinė vertė su PVM yra 6830 eurų. (b. l. 44).
4. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. K. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (2023 m. balandžio 23 d. 07.02 val. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, o 7.19 val. nustatytas 2,66 promilių neblaivumas). Šias aplinkybes patvirtinta paties kaltinamojo, liudytojo R. P. parodymai, neblaivumo nustatymo akte bei policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys apie po įvykio fiksuotą kaltinamojo būklę, alkotesterio parodymų duomenys ir kt. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl prieš tai vartojęs alkoholį, o po to sėsdamas už automobilio vairo neabejotinai suprato, jog elgiasi neteisėtai, daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
5. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles, požymiai, todėl kaltinamojo M. K. veiksmai kvalifikuotini ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jo kaltė įrodyta.
6. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismas konstatuoja, kad yra visos teismo baudžiamajam įsakymui priimti būtinos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.
7. Pažymėtina, kad teismas nėra saistomas prokuroro siūlomos skirti bausmės rūšies bei dydžio. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės taip pat laikytinos dalimi bausmės, kurios skyrimas yra išimtinai teismo diskrecija. Teismas, nagrinėdamas prokuroro pareiškimą dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, gali parinkti jo vertinimu teisingą bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-31-870/2020, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-173-935/2022).
8. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
9. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kt. Kaltinamasis padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika tyčinė, baigta, jam nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, automobilyje vežė dar du keleivius. Kaltinamasis neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tuo pačiu net du kartus baustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą: 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,33 prom. neblaivumas), jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių (iki 2022 m. rugsėjo 16 d.), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarimu baustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,46 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti – teisė vairuoti yra atimta. Tai rodo, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės vairavimas neblaiviam nebuvo atsitiktinė kaltinamojo veika. Kaltinamas vykdo individualią veiklą, Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centro įskaitose neįrašytas.
10. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą, kurios dydis neženkliai didesnis nei įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) numatytas minimalus – 75 MGL (3 750 Eur) dydžio. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
11. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).
12. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
13. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
14. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, susijusius su kaltinamojo asmenybe ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, į tai, kad kaltinamasis anksčiau du kartus baustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kas, kaip minėta, rodo nagrinėjamos veikos neatsitiktinį pobūdį bei kartu didesnį kaltinamojo pavojingumą, bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metų laikotarpiui.
15. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. B.. Kadangi automobilis nuosavybės teise nepriklausė kaltinamajam, o BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą, nenustatytos, šiuo atveju spręstinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies, numatančios galimybę iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, taikymo. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog aptartos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone. Nustatant konfiskuotino turto vertę pažymėtina, kad ji paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020). VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta ir V. B. parodė, kad automobilį „Toyota Prius“ pirko už 3250 Eur. Tačiau pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta pirkimo kaina savaime neatspindi automobilio vertės. Pažymėtina, kad daikto kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, šiems sutariant dėl kainos, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai, susiję su perkamo ir parduodamo daikto individualiomis savybėmis, pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir kt. Atsižvelgus į tai, automobilio „Toyota Prius“ vertė nustatytina remiantis VŠĮ „Emprekis“ pažyma nurodyta vidutine transporto priemonės kaina Lietuvoje, t. y. 6 830 Eur į kurią įskaičiuotas PVM. Duomenų, kurie tvirtintų, jog reali automobilio vertė yra kitokia, negu nurodyta šioje pažymoje, byloje nėra.
16. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, skirtinos baudos dydį, transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškomą dydį, savanoriško baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 24 mėnesių laikotarpiui. Nors kaltinamasis prašo išdėstyti dalimis konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą, tačiau tam nėra pagrindo, nes įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-185-1076/2021, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-795/2022).
17. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2023 m. balandžio 24 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. K. išieškoti transporto priemonės „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 830 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt eurų) valstybės naudai.
M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti M. K., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų raštinei (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti M. K., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.
Išaiškinti M. K., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.