- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-281-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00615-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Rūta Petkuvienė (pran.), Rosita Patackienė
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) J. V. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės G. P. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui J. V..
Aprašomoji dalis
nustatė
Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo teisėtumo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo J. V. 50 000 Lt nusikaltimu padarytą neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).
3. Ieškovė paaiškino, kad dėl atsakovo J. V. neteisėtų veiksmų, kurie konstatuoti Kauno apygardos teismo 2012-11-12 baudžiamojoje byloje Nr. 1-196-317/2012 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 punktą, 6 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, patyrė didelį fizinį skausmą ir išgyvenimus. Nurodė, kad po skyrybų su sutuoktiniu G. P. pas ją kartu su mažamečiais vaikais apsigyveno atsakovas J. V., kuris ypatingai nemėgo jos sūnaus G. P., gim. 2007 m. Konflikto su atsakovu metu 2011-06-06 ginant savo sūnų, atsakovas tyčia kumščiu jai sudavė smūgį į pilvo sritį, dėl ko plyšusi blužnis sunkiai sutrikdė jos sveikatą: ji ilgą laiką gydėsi ligoninėje, buvo atliktos 7 operacijos, pašalinta blužnis ir būdama 30 metų amžiaus neteko 30 procentų darbingumo. Ieškovės teigimu, dėl sunkios sveikatos būklės negalėjo dalyvauti atsakovo nužudyto sūnaus G. P. laidotuvėse, iki šiol kenčia didelius skausmus, negali atlikti jokių darbų susijusių su svorio nešimu ir pan. Pažymėjo, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė išgastį, baimę, šoką, skausmą dėl patirtų sužalojimų, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, ji buvo atskirta nuo savo vaikų apie du metus.
4. Ieškovės atstovas advokatas D. K. papildomai paiškino, jog ieškovės reikalavimai yra labai nedideli palyginus su tuo, ką patyrė jo atstovaujamoji dėl atsakovo žiauraus smurto. Pažymėjo, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl G. P. civilinio ieškinio, ji tame procese neturėjo nei vertėjo, nei advokato.
Atsiliepimas
5. Atsakovas J. V. atsiliepime su ieškovės reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė atsisakė savo ieškinio nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme, todėl nėra pagrindo ieškovės ieškinio nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsakovo teigimu, jeigu ieškovė teigia nesupratusi lietuvių kalbos nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, yra neteisingai priimtas ir teismo nuosprendis (b. l. 48).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendime konstatavo, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą ieškovės ieškinį tenkinti (b. l. 74-76).
7. Teismas konstatavo, kad pagal teismų praktiką vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, todėl nustatant ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį, lemiamą kriterijų sudaro pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas.
8. Priteisdamas neturtinę žalą teismas įvertino tai, jog ieškovei neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, kad sveikata sutrikdyta tyčiniais smurtiniais brutaliais atsakovo J. V. veiksmais, bei atsižvelgė į sveikatos sužalojimo sunkumą, į ilgalaikius išliekamuosius fizinius ir dvasinius padarinius pakankamai jauno amžiaus (gimusios 1985 m.) moteriai, apribojančius jos galimybę dirbti darbą, į ieškovės patirtus ir patiriamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, labai pablogėjusią gyvenimo kokybę. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, jog ieškovė dėl atsakovo J. V. žiauraus smurto neteko savo sūnaus G. P. (gim. 2007-07-25), bei į vaiko tėvui G. P. Kauno apygardos teismo 2012-11-12 nuosprendžiu iš kaltininko priteistą 2247 Lt turtinės ir 50000 Lt neturtinės žalos dydį.
9. Teismas sprendė, kad dėl ieškovės G. P. teisės pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2014-10-07 nutartyje, išnagrinėjęs jos atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-07-11 nutarties, todėl atsakovo atsiliepime nurodyti motyvai neturi teisinės reikšmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą. Apeliantas taip pat prašo padaryti ieškovės ieškinio kopiją ir ją perduoti Lietuvos Generalinei prokuratūrai tikslu įvertinti, ar nebuvo pažeistas procesas Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
10.1. ieškovė dar Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-196-317/2012 atsisakė civilinio ieškinio, todėl praėjus 1,5 metams nuo baudžiamosios bylos išnagrinėjimo nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo;
10.2. apeliantas nuteistas nepagrįstai, remiantis ieškovės melagingais parodymais bei dėl teismo aplaidumo. Pažymėjo, kad ieškovė ikiteisminio tyrimo metu melavo ir buvo teisiama už melagingus parodymus;
10.3. ieškovei remiantis argumentu, kad ji yra rusakalbė, nesuprato lietuvių kalbos ir Kauno apygardos teisme nebuvo suteiktas vertėjas, negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o Švenčionių rajono apylinkės teismas, remdamasis apkaltinamuoju nuosprendžiu, negalėjo priteisti neturtinės žalos. Mano, jog Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
11. Ieškovė G. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš apelianto advokato teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 86-88). Nurodo tokius argumentus:
11.1. apeliantas nepagrįstai remiasi civilinio ieškinio atsisakymo aplinkybe Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kadangi ji civilinio ieškinio neatsisakė, o teismas jos pareiškimą neteisingai įvertino nuosprendyje, nurodydamas kaip visišką atsisakymą nuo ieškinio;
11.2. mano, gal iš apelianto išieškoti priteistą žalą nėra, tačiau tikisi bent dalį priteistų lėšų atgauti iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo;
11.3. Kauno apygardos teismas priėmė 2012-11-12 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-196-317/2012, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2012-11-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-196-317/2012 atsakovas J. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (trys nuskalstamos veikos), 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 6 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei už padarytas nusikalstama sveikas paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose (b. l. 5-16). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog minėtas nuosprendis peržiūrėtas apeliacine tvarka, Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-03-04 priimtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226/2013 panaikinant Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria J. V. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 punktą, 6 punktą ir priimant šioje dalyje naują nuosprendį – pripažinti J. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, jam paskirti 14 metų laisvės atėmimo bausmę, o bausmes subendrinus - paskirti laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
13. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria priteista iš apelianto neturtinė žala ieškovės naudai, įrodinėja, jog ieškovė dar Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-196-317/2012 atsisakė civilinio ieškinio.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovė neprarado teisės reikšti ieškinio civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu apylinkės teismo argumentu. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Švenčionių rajono apylinkės teismas dar 2014-07-11 nutartimi atsisakė priimti ieškovės G. P. ieškinį atsakovui J. V. dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos priteisimo, remiantis argumentu, jog ieškovė nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo pareiškusi civilinė ieškinį (b. l. 22). Vilniaus apygardos teismas 2014-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1972-565/2014 (klaida procesiniame sprendime ištaisyta 2014-10-08 nutartimi) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-07-11 nutartį panaikino ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perdavė spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 34-38). Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje įvertino ieškovės procesinius veiksmus baudžiamojoje byloje, susijusius su civilinio ieškinio pareiškimu ir konstatavo, jog ieškovės pateiktas civilinis ieškinys nebuvo išnagrinėtas baudžiamojo proceso tvarka, o ieškovė civilinio ieškinio neatsisakė. Taigi apelianto argumentai, susiję su ieškovės teise pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo išsamiai įvertinti dar Vilniaus apygardos teismo 2014-10-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1972-565/2014 (2014-10-08 nutartimi ištaisyta klaida), minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl nagrinėjant skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dar kartą dėl jų pasisakyti.
15. Apelianto argumentai, susiję su ieškovės melagingais parodymais tiek ikiteisminiame tyrime, tiek priimant nuosprendį, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl taip pat nevertinami nagrinėjant apeliacinį skundą. Ieškovės parodymai buvo vertinami nagrinėjant baudžiamąją bylą, todėl neva melagingų parodymų argumentu apeliantas galėjo remtis tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, tiek teikdamas apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju nekvescionuojamas nuosprendis baudžiamojoje byloje, o nagrinėjamas neturtinės žalos dėl padaryto nusikaltimo klausimas, todėl įsiteisėjusiu nuosprendžiu apeliantą pripažinus kaltu dėl aukščiau nurodytose teisės normose įtvirtintų nusikaltimų padarymo, yra pagrindas svarstyti neturtinės žalos ieškovei atlyginimo klausimą.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo priteista ieškovei neturtinė žala, tačiau apeliaciniame skunde neginčija priteistos neturtinės žalos dydžio.
17. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamą sprendimą patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, t. y. patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (CPK 320 straipsnis). Kita vertus, susipažinus su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu išdėstytais motyvais, nėra pagrindo su jais nesutikti. Skundžiamame spendime teisingai pažymėta, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė ilgalaikių išliekamųjų fizinių ir dvasinių padarinių, buvo pažeista asmens absoliuti teisė į gyvybę ir sveikatą, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis). Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovės amžių, jai sukeltas dvasines ir fizines kančias, į sunkų sužalojimo pobūdį, apribotą galimybę dirbti darbą bei pablogėjusią gyvenimo kokybę, taip pat į mirusiojo vaiko tėvui priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis – 14 481 Eur atitinka tiek nurodytas aplinkybes, tiek sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
18. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
19. Nėra pagrindo tenkinti ir apelianto prašymo padaryti ieškovės ieškinio kopiją ir ją perduoti Lietuvos Generalinei prokuratūrai tikslu įvertinti, ar nebuvo pažeistas procesas Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą. Nagrinėjamu atveju vertinamas tik pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria išspręstas neturtinės žalos atlyginimo klausimas, pagrįstumas, ir visiškai nevertinami argumentai, kuriais apeliantas galėjo remtis nagrinėjant baudžiamąją bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.
20. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmestus apeliacinė skundą, pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 280 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė minėtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 89-90). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (8.11 punktas), todėl atmetus apelianto apeliacinį skundą, jos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
apeliacinį skundą atmesti.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 280 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.